T. Galinis. Nacionalinis saugumas ir nacionalinė segregacija (9)

Alkas.lt nuotr.

Alkas.lt nuotr.

Turiu kaimyną. Mūsų namai greta vienas kito toje pačioje gatvelėje, pasistatyti dar sovietmečiu mūsų tėvų. Taigi su kaimynu pažįstami nuo seniausių laikų. Paprastai mes nesisveikiname, bet jei išpuola reikalas su juo šnektelėti, su manimi lietuviškai jis nekalba. Nekokia išeina šnekta: aš ką nors lietuviškai, o jis atsako savaip.

Per valstybines šventes, ypač jei tai Kovo 11-sios ar Vasario 16-osios, kai visiems privalu prie namo iškelti vėliavą, jis, matyt, niekaip neranda kopėčių, o jei suranda, vėliava karo, būtent, karo, susisukusi kaip mazgotė. Daug duočiau už neįtikimą žinią, kad jis tų švenčių metu, su šeima sėdėdamas prie televizoriaus, atsistoja, kai užgroja himną. Dažniau būna, kad lyg tyčia tų švenčių metu jam prisireikia pjauti malkas, zeimerio žviegimas girdėti ir kitame kvartale.

Be abejo, jis neina į mitingus, eitynes, folkloro festivalius. Ne, vis dėlto kokį kartą jį mačiau drožiantį į mitingą, bet į tą, į kurį aš nė už ką neičiau, ir vėliavą jis nešėsi kaimyninės šalies. Ant jo namo neperseniai atsirado gatvės pavadinimas ne lietuvių kalba, mačiau kaip pats prisikalė tą lentelę, kažkieno neoficialiai pagamintą. Naujos lentelės išdygo ir ant autobusų su baisiausiai iškraipytu mūsų gyvenvietės pavadinimu lenkiškais rašmenimis.

Kiek žinau, kažkokį darbą kaimynas turi, bet keletą kartų esu  girdėjęs jį parduotuvėje keikiantis: uh, niekšai, vagys, siurbėlės, atlyginimas toks, kad neapsimoka dirbti, verčiau iš pašalpų gyventi. Jeigu turėčiau automatą…

Galima įsivaizduoti: jeigu jam kas pakištų automatą arba, dar geriau, raketą, jis su didžiausiu pasitenkinimu nušluotų visą valdžią: seimą, vyriausybę ir prezidentūrą. Visus.

Nors manęs irgi nepavadinsi dideliu šitos valdžios mylėtoju, tačiau jeigu man duotų tokias galimybes, ištratinčiau ne visus, o tik kokį trečdalį.  Šiuo kampu mes dar turim šį tą bendro, bet kitais – tik nesutapimai.

Kad ir kaip ten būtų, kol kas esame priversti  vaikščioti ta pačia gatve ir retkarčiais susitikti. Jis ir aš esame du priešingomis kryptimis nukreipti jėgos vektoriai, ir iš tokių priešingų vektorių susideda nemaža dalis šalelės Lietuvos. Tad apie kokį bendrą veikimą būtų galima šnekėti? Apie kokias naujas elektrines, apie kokį emigracijos stabdymą, apie kokias papildomas išlaidas gynybai? Ne, kiekvienas traukia į save. Veltui šauksi, kad kažko reikia tėvynės labui. Tėvynės? Vargu ar tokie kaip mano kaimynas, žinoma, turintys Lietuvos pilietybę, laiko Lietuvą savo tėvyne.

Čia mes priėjom taip vadinamąjį nacionalinio saugumo klausimą. Sakysim, jeigu su tankais atriedėtų anksčiau buvusieji arba kiti negeriečiai, tai tokie kaip mano kaimynas tikriausiai pirmi išbėgtų sveikinti su gėlėmis ir pultų visokeriopai padėti, o paskui surengtų tokią keršto puotą!..

Mat nacionalinis saugumas daugiausia priklauso nuo nacionalinės vienybės ar santarvės. Jei šių nėra, valstybės neapsaugos ir patys geriausi ginklai, nes visada atsiras išdavikų, kurie atkels priešui vartus.

Taip, mūsų, senių, jau nebeperdarysi. Visa viltis – jaunimas. Jie turi išaugti kitokie. Patys neišaugs – reikia išugdyti kitokius. Bet kai pasižiūri, kol kas viskas rieda taip pačiais bėgiais kaip iki nepriklausomybės. Lietuviukai, rusiukai, lenkiukai eina į skirtingus vaikų darželius, į skirtingas mokyklas, žaidžia savus žaidimus, lanko savus būrelius, dainuoja ir šoka savuose ansambliuose. Jie mokosi skirtingai pateikiamos istorijos, skaito savus rašytojus, deklamuoja savus eilėraščius, kur su pasididžiavimu kalbama apie kitos tėvynės meilę. Lietuviukai buriasi į skautus, lenkiukų – į harcerus. Lietuviukai ekskursuoja po Lietuvą, lenkiukai po Lenkiją. Labdara iš užsienio irgi paskirstoma pagal tautybes. Paskui, jau paaugę, jie atsiduria skirtinguose informaciniuose laukuose – politinių, visuomeninių, kultūrinių žinių laukuose, skirtingose propagandinio karo zonose, čia galutinai subręsta ir  patriotiškiausi iš jų nusprendžia aukoti savo jėgas Tėvynei, aišku ir deja, ne tai pačiai. Viskas labai paprasta: ką pasėsi, tą ir pjausi. Per dvidešimt trejus nepriklausomybės metus beveik nieko nežengta keičiant tą ydingą ugdymo sistemą.

Jeigu vaikai būtų atskiriami vieni nuo kitų, suskirstant juos pagal odos spalvą, šauktume, kad tai segregacija ir tai būtų teisybė. Jeigu skirstytume pagal tikėjimą, irgi būtų tas pats. Tačiau kai vaikus suskirstome ir atskiriame pagal tautiškumą, segregacijos neįžvelgiame. O juk esmė ta pati – segregacija! Lietuvoje yra segregacija! O ji smerkiama visų žmogaus teisių deklaracijų.

Papasakokite amerikiečiams, kurie yra tautų katilo produktas, bet kuriems Amerikos himnas, vėliava ir nepriklausomybės kovos yra šventa, papasakokite jiems, kad mažytėje Lietuvoje, kuri sukurta lietuviams susispaudus į savo etnines žemes, dalį paliekant už sienų, šioje šalelėje vaikai nuo mažens suskirstyti į tautinius darželius ir mokyklas. Jie nusijuoks, jie išplės akis, jie pasibaisės: ką jūs sau galvojate?

Papasakokite apie tai anglams, prancūzams. Jie reaguos panašiai.

Tik mums tas taip įprasta, kad nė nepastebime, nors dabar staiga labai susirūpinome nacionaliniu saugumu. Bet gal jau būtų laikas atsitokėti?

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Pilietinė visuomenė, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , .

9 komentarai

  1. Žemaitis:

    Gerb.Autoriau, viskas prasideda nuo politikos ir politikų, kuriuos mes išsirenkame. O Lietuvos politikos vadovėliai buvo sukurti ne Lietuvoje ir ne lietuvių , o JAV Jale universiteto politologijos profesorių, užsakius JAV vyriausybei, superturtuoliams – bankininkams, panorusiems sugrieuti SSSR , panaudojant Lietuvos žmones: dėl keršto už neatgaunamus lietvakų ir ligotų gobšuolių pšehrevų turtus ir žemes. Mūsų tautelė eilinį kartą tapo atpirkimo ožiu- net žydšaudžių tauta, nors pačių litvakų koncentracijos stovyklose veikę policininkai siuntė PIRMAIS į krosnis ar dujų kameras SAVUOSIUS silpnesniuosius ir neturtinguosius litvakus, KAD IŠLIKTŲ TURTINGESNIEJI. Liūdniausia, kad ir pirmojoje ir antrojoje “Nepriklausomose” Lietuvose užsienio žvalgyboms tarnavo beveik visi mūsų tautos IŠRINKTIEJI AR IŠSIRINKUSIEJI ir dėl to lietuvių tauta buvo niekinama ir naikinama, o Lietuvos žemė buvo trypiama samdinių – išgamų. Kaip ryškiai iš Ukrainos pavyzdžio matoma sukurtų scenarijų sistemos: užsienio finansuojami perversmininkai- revoliucionieriai, ginklai, šaudymai nekaltų žmonių, INFORMACINIS TRIUKŠMAS, “pasaulio” finansuotojų reakcija; tautos išniekinimas – ekonomikos sunaikinimas, žmonių išvaikymas, paskelbiant žaliųjų kortelių loterijas… palikimas tik pensijinio amžiaus karštančių – išmirštančių tautelę, su projektais ir planais – ją visiškai sunaikinti… JUk jau šiandieną Pasaulio ELITOS suplanuota, kada turi išnykti bulgarų, albanų, estų, latvių ir lietuvių tautos, nuo žemėlapių tų tautų vastybių išnykimas. O mes- kvailiukai dar kalbame apie kokius tai išsigimėlių mūsų gatvių pavadinimų ketėjus į kitą kalbą… Juk viską jau prieš dvidešimt penkie metus suplanavo ir vykdo Pasaulio ELITA< kurioje įsitvirtinę ir pietinių mūsų kaimynų įžymieji veikėjai – imperialistai- revanšistai buvusioje "svajonių šalyje" . Iš tos šalies į Lietuvos ir Ukrainos "svoji žemi" atsiunčiami milijonai žalių ir net medikamentų tonos Armijos krajovos pogrindyje rėmimui ir maitinimui antilietuviškomis idėjomis. Adamkus be muilo lindo tiems varšuviečiams į užpakalį, kad tik jie geriau įsigalėtų Lietuvos žemėse:juk bžežinskiai jį ir į Lietuvą atsiuntė. O ką dabar daro kirkilai ir panašūs į juos, pardavinėdami mūsų tautos didžiausias vertybes – kalbą, žemę, valiutą- litą? PARDAVINĖJA LIETUVĄ IR LIETUVIŲ TAUTĄ BE SĄŽINĖS GRIAUŽIMO. Mažeikių nafta- tai slaviškos antilietuviškos politikos skaudulys, virtęs eknominiu šlamštu, objektas. O kas tai sukūrė- pirmiausiai mūsų TAUTOS IŠDAVIKAI, MŪSŲ EKONOMIKOS NAIKINTOJAI- užatlantės ir rytų vergai.
    Mes tik atkuriant Nepriklausomybę buvome tikraisiais patriotais ir kovotojais. o perdavę valdžią apgavikams "išsirinkusiesiems" praradome ne tik Nepriklausomybę, bet praradome pusė lietuvių tautos , praradome pramonę , per amžius mus maitinusį mūsų žemės ūkį ir tapome dilgėlėmis ir usnimis apaugusia – nuskurdinta PILIETINE LIETUVA, BET JAU NEBE LIETUVIŲ TAUTA.
    IR NETURIME JĖGOS, NETURIME PATRIOTŲ, KURIE IMTŲ VESTI , ORGANIZUOTI LIETUVIUS Į TIKRĄJĮ SAVARANKIŠKUMĄ, Į TAUTINĮ PABUDIMĄ, KAIP SĄJŪDŽIO METAIS… NEBETURIME BASANAVIČIŲ, KUDIRKŲ, SMETONŲ, gi nesididžiuosi šiuolaikiniais užjūrio ar litvakų samdiniais , nuvedusiais Lietuvą ir lietuvių tautą ligi jos išsivaikščiojimo iš savųjų gimtųjų žemių, kad taptų kiek geriau apmokamais vergais užsieniuose .

  2. Kemblys:

    Tautvydas Galinis:
    ,,…tačiau jeigu man duotų tokias galimybes, ištratinčiau ne visus, o tik kokį trečdalį.”

    Alkui, gal nespausdinkite tokių ‘straipsnių’,.,..

  3. )..(:

    ,,”Laisvas laikraštis” pradeda straipsnių ciklą apie lietuvišką teisėsaugą, kurią galima įvardinti vienu žodžiu – vilkolakiai su antpečiais. Kviečiame visus žmones, nukentėjusius nuo lietuviškos policijos ir prokuratūros, dalintis savo išgyvenimais su redakcija”

  4. bartas:

    T. Galinį. O ką reiškia “nacionalinė segregacija”?

  5. bartas:

    Tylu. Atsakymo nėr. Keista. O jūs mokslinčiai norit būti kartu su savais. Tyčia nerašau, kad su Tauta.

  6. Getas:

    Tautinės bendrijos turi teisę tik į savo lėšomis išlaikomas mokyklas ir darželius. Visose valstybėse taip yra. Tą reikia kuo greičiau įvesti. Mes viso to turime reikalauti iš mūsų renkamų atstovų, eidami į susitikimus prieš rinkimus. Būtų gražiau, kad autorius kalbėtųsi su kaimynu ir jam aiškintų, remdamasis net akademiku V.Toporovu ir kitais mokslininkais, kad slavai yra kilę iš periferinių baltų, jiems maišantis su klajokliais iš Azijos. Lietuvių kalba yra seniausia kalba Europoje iš euroindų grupės ir pan.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: