Liepos 28-ąją minima Pasaulinė hepatito diena (0)

Hepatito C virusas | www.camilaunhas.com nuotr.

Hepatito C virusas | www.camilaunhas.com nuotr.

2011-siais metais liepos 28-ją dieną pradėta minėti Pasaulinė hepatito diena. 2014 metų Pasaulinės hepatito dienos šūkis – „Pagalvokite dar kartą“.

Šios dienos tikslas – atkreipti dėmesį bei padidinti visuomenės sąmoningą supratimą, kadangi virusiniai hepatitai B ir C išlieka aktualia visuomenės sveikatos problema visame pasaulyje, vis dar nepakankamai įvertinamas hepatito virusų sukeliamas pavojus bei pasekmės žmogaus sveikatai, prevencinių priemonių būtinumas. Dauguma užsikrėtusiųjų nežino, kad yra viruso nešiotojai ir taip virusas yra platinamas visuomenėje, o laiku nepradėjus gydymo gali išsivystyti kepenų cirozė, pirminis kepenų vėžys.

Virusinis hepatitas – klastinga liga

Virusiniai hepatitai – tai įvairių virusų sukeliami kepenų uždegiminiai ir distrofiniai pokyčiai, pasireiškiantys medžiagų apykaitos sutrikimais, neretai ir gelta. Dažniausiai virusinį hepatitą sukelia hepatitų A, B ar C virusų tipai. Virusiniai hepatitai B ir C skiriasi nuo virusinio hepatito A užsikrėtimo būdu bei sukeliamomis pasekmėmis. Užsikrėtus hepatito B ar C virusu, ligos vystymosi svarbą lemia tai, kad didžiajai daliai susirgusiųjų pasireiškia besimptominė ar ūminė infekcijos forma, kuri dažnai pereina į lėtinę infekcijos formą.

Užsikrėtimo rizikos veiksnius išaiškinti yra gana sudėtinga, nemaža dalis užsikrėtimo priežasčių lieka nežinomos. Virusinis hepatitas B ir C – per kraują plintančios infekcijos. Todėl būtina užtikrinti saugių medicininių bei grožio paslaugų (manikiūras, pedikiūras, auskarų vėrimas, tatuiruočių darymas) procedūrų atlikimą, naudoti vienkartinius instrumentus, užtikrinti daugkartinių instrumentų dezinfekcijos ir sterilizacijos atlikimą pagal galiojančių higienos normų reikalavimus. Nepamiršti apsisaugoti nuo galimo užsikrėtimo privalo ne tik asmens sveikatos priežiūros specialistai, bet ir kiti darbuotojai, kurie dėl savo profesijos gali susidurti su krauju (policininkai, barų darbuotojai, kt.) ir kitoms rizikos grupėms priklausantys asmenys.

Epidemiologinė sergamumo situacija

2013 m. Lietuvoje užregistruotas 231 virusinio hepatito atvejis (2012 m. – 268), Šiaulių apskrityje – 20 (2012 m. – 26). Šiaulių apskrityje, kaip ir bendroje Lietuvos sergamumo struktūroje, dominuoja lėtiniai virusiniai hepatitai, kurie sudaro didžiąją dalį registruojamų susirgimų.

Nuo 2002 m. stebima sergamumo ūminiais virusiniais hepatitais B ir C mažėjimo dinamika tiek Šiaulių apskrityje, tiek ir Lietuvoje. Sergamumas ūminiais virusiniais hepatitais Šiaulių apskrityje išlieka žemas, neviršijantis įprasto sergamumo lygio ankstesniais metais. Pavieniai susirgimai registruojami ne visose apskrities administracinėse teritorijose. 2013 m. užregistruoti po 1 ūmaus virusinio hepatito B atvejį Šiaulių m. ir Akmenės raj. Ūmaus virusinio hepatito A ir C atvejų Šiaulių apskrityje neužregistruota.

Per š.m. I-ąjį pusmetį Šiaulių apskrityje užregistruotas 1 ūmaus hepatito A atvejis Akmenės raj., 1 ūmaus hepatito B atvejis ir 2 ūmaus hepatito B atvejai Šiaulių mieste.

Šiaulių apskrityje per pastaruosius keletą metų užregistruotų ūmių virusinių hepatitų B ir C galimos užsikrėtimo vietos: atliktos medicininės procedūros odontologijos kabinetuose, kitose stacionariose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, intraveninių narkotikų vartojimas ir pan.

Virusinis hepatitas B ir C – plitimo būdai ir profilaktikos priemonės:

Virusinis hepatitas B

Infekcijos šaltinis – žmogus, sergantis kliniškai išreikšta, besimptomine ar lėtine šios infekcijos forma. 50–60 proc. užsikrėtusiųjų virusinio hepatito B infekcija niekuo nesiskundžia ir jaučiasi gerai, tačiau, nežiūrint į tai, kad nėra jokių klinikinių simptomų, gali užkrėsti kitus.

Klinika: klinikiniai simptomai dažniausiai pasireiškia praėjus 2-6 mėnesiams po užsikrėtimo. Kai liga pasireiškia kliniškai, simptomai yra nespecifiniai, juos sunku atskirti nuo kitų ligų. Dažniausi simptomai: didelis bendras silpnumas, sąnarių skausmas, apetito stoka, pykinimas, kartumas burnoje, karščiavimas, patamsėjęs šlapimas (alaus spalvos), skausmas ar diskomfortas dešinėje pašonėje, akių ir odos pageltimas.

Užsikrėtimo būdai: Hepatito B virusas nustatomas beveik visuose užsikrėtusio žmogaus organizmo skysčiuose. Ypač pavojingas užsikrėtusio žmogaus kraujas ar kiti skysčiai su kraujo priemaiša, sperma, makšties išskyros. Hepatito B virusu kur kas lengviau užsikrėsti nei žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), nes užkrečiamoji dozė yra labai maža. Užsikrėsti galima lytiniu keliu bei per įvairius medicinoje ir buityje naudojamus instrumentus, kuriais gali būti pažeidžiamas kūno dangų vientisumas: per kraują (perpilant kraują ar jo produktus), per užkrėstas adatas, leidžiantis narkotikus į veną, atliekant tatuiruotes, veriant auskarus, naudojantis užsikrėtusio asmens dantų šepetėliu, skutimosi mašinėle, manikiūriniais reikmenimis. Taip pat motina, užsikrėtusi hepatito B virusu, gali perduoti virusą nėštumo ir gimdymo metu.

Pagrindinės profilaktikos priemonės: Efektyviausia profilaktikos priemonė – skiepai. Lietuvoje nuo 1998 metu pradėti skiepyti visi naujagimiai valstybės lėšomis. Teisės aktų nustatyta tvarka rizikingų profesijų asmenys skiepijami darbdavio lėšomis, kiti suaugusieji gali pasiskiepyti savo lėšomis, įskiepijamos 3 vakcinos dozės (standartinė skiepijimo schema: pirmoji dozė, po 1 mėn. ir po 6 mėn.).Prieš skiepijimą rekomenduojama atlikti kraujo tyrimo testus hepatito B paviršinio antigeno (HBsAg) nustatymui.Lytinių santykių metu rekomenduojama naudoti prezervatyvus, nesinaudoti kitų asmenų skutimosi peiliukais, manikiūro, pedikiūro reikmenimis, dantų šepetuku ir kt. priemonėmis. Būtina naudoti gumines pirštines, jei tenka liesti kraują, audinius, kraujuotus ar kitais biologiniais skysčiais suterštus tamponus, žaizdas ir kt. Nevartoti narkotinių medžiagų, o jas vartojantiems nesidalyti adatomis, švirkštais ar kitomis švirkštimosi priemonėmis.

Virusinis hepatitas C

Infekcijos šaltinis: žmogus, sergantis besimptome, kliniškai išreikšta ūmia ar lėtine šios infekcijos forma. Susirgus ūminiu virusiniu hepatitu C, tik 10 -15 % ligoniu pasveiksta, kitiems 85% (jei liga trunka ilgiau kaip 6 mėnesius) vystosi lėtinis virusinis hepatitas C. Per 10- 15 metų organizme išsivysto kepenų cirozė ir 5 – 6% komplikuojasi kepenų vėžiu.

Klinika: Užsikrėtus hepatitu C virusu, inkubacinis periodas trunka nuo 3 iki 20 savaičių. 60 – 80% ligonių, sergančių virusiniu hepatitu C, bloga sveikata nesiskundžia. Apie 20 -30 % užsikrėtusiems asmenims pasireiškia ūmios ligos simptomai, pvz., panašus į gripą nuovargis, apetito stoka, pykinimas ir vėmimas, karščiavimas, silpnumas, lengvi pilvo skausmai arba pageltusi oda ir akių obuoliai, patamsėjęs šlapimas.

Užsikrėtimo būdai: Hepatito C virusas perduodamas vartojant švirkščiamuosius narkotikus, per kraują bei organų transplantacijas, nesaugių invazinių medicininių procedūrų metu, nesaugiai atliekant grožio paslaugas (manikiūras, pedikiūras, auskarų vėrimas, tatuiruočių darymas). Yra galimybė užsikrėsti hepatito C virusu buityje, kai ligonis arba viruso nešiotojas ir jo artimieji ar kiti asmenys naudoja bendrus asmens daiktus, pvz., dantų šepetukus, skustuvus, manikiūro, pedikiūro bei tatuiruočių atlikimo reikmenis. Labai retai hepatito C virusu užsikrečiama lytiniu keliu.

Pagrindinės profilaktikos priemonės: nesinaudoti kitų asmenų asmeninės higienos priemonėmis (skutimosi peiliukais, dantų šepetuku ir pn.). Nevartoti švirkščiamųjų narkotinių medžiagų, o jei jau vartojate – nesidalinkite švirkštais, adatomis, indais. Prieš veriant auskarus, darantis tatuiruotę, būtina įsitikinkite, ar asmuo, atliekantis šias grožio paslaugas, naudoja sterilias adatas bei instrumentus, vienkartines pirštines, laikosi tinkamos rankų higienos. Naudokite asmenines apsaugos priemones, jei liesite kito asmens krauju ir (arba) kitų kūno skysčių bei jais užterštus instrumentus, daiktus. Praktikuokite saugius lytinius santykius. Nors skiepai efektyviausia apsaugos priemonė, pasiskiepyti nuo virusinio hepatito C šiandien galimybės nėra.

Neslėpkime, jei esame užsikrėtę virusiniu hepatitu !

Siekiant išvengti hepatito B ar C virusų išplitimo, labai svarbu, kad užsikrėtę asmenys apie tai informuotų tiek asmens sveikatos priežiūros, tiek kitus specialistus, kurie atlieka įvairias procedūras, ypatingai invazines, ir yra rizika užsikrėsti. Įtariant užsikrėtimą hepatito B ar C virusu, būtina nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją. Gydymo efektyvumas priklauso nuo laiku diagnozuoto susirgimo.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Lietuvoje, Naujienos, Sveikata, Visi įrašai | Žymos: , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: