N. Šulija: Prisišaukti tinkamą orą – išsilavinimo reikalas (3)

Jūra | J.Vaiškūno nuotr.

Jūra | J.Vaiškūno nuotr.

Bene populiariausias ir neabejotinai šmaikščiausias šalies hidrometeorologas Naglis Šulija tvirtina, jog lietuviškos vasaros tinka per atostogas mėgstantiems grybauti. O tie, kurie svajoja apie egzotišką įdegį, jo įgyti, greičiausiai, ir šią vasarą turės keliauti į svečių šalių kurortus, kur šilčiau, mažiau debesuota ir, žinoma, be kritulių.

Kelionių organizatorius „Tez Tour“ po neįprastai lietingo ir šalto pirmo vasaros mėnesio fiksuoja itin suaktyvėjusią kelionių rinką – poilsiautojai rūpinasi vasaros pabaigos ir net rudens atostogomis svečiose šalyse.

Pats Naglis šiemet su šeima atostogaus ir Graikijoje, Kretos saloje, ir, tradiciškai, savaitėlę kitą praleis Lietuvos pajūryje. Gal  dėl to, jog į orus žvelgia ramiai ir filosofiškai – nebamba dėl jų ir nesureikšmina. O nekantriesiems  vardija būdus, kaip patiems prisikviesti pageidaujamą orą.

Po šalto birželio norisi sužinoti, ko tikėtis iš likusios lietuviškos vasaros?

Naglis Šulija | asmeninė nuotr.

Naglis Šulija | asmeninė nuotr.

Naglis Šulija: Jeigu kas žinotų tiksliai, tikriausiai jau būtų už tai Nobelio premiją gavęs. Deja, patikimos prognozės kol kas yra siekiamybė, o ne realybė. Todėl apsiriboję nieko konkretaus nesakančia fraze „orai šią vasarą bus įvairūs“ tikrai neprašausime pro šalį.

Gal birželis savo vėsiu oru ir lietumis sumušė šio mėnesio šalčio rekordus? Kaip apskritai apibūdintumėte birželį?

N.Š.: Tikslių skaičių ar lyginimų su ankstesniais metais dar neturiu, tačiau, matuojant „iš akies“, galima teigti, kad pirmoji šio birželio pusė buvo pakenčiama, o antroji – jau tik kenčiama. Bet galima save guosti, kad per Jonines nebuvo šalnų (o juk yra buvę ankstesniais metais) ir nelijo nuolatos (irgi yra pasitaikę ne kartą). Apskritai, birželis – tai loterija. Kartais būna labai šiltas ir saulėtas, bet pasitaiko, kad braškės supelija tiesiog lysvėje, o šienas – pakeliui į daržinę. Liepa irgi būna visokia, bet dažniausiai – šilta, o lietus vyrauja vasariškas, su perkūnija.

Nuolat bambame, kad orų prognozės – netikslios. O kokio tikslumo jos gali būti?

N.Š.: Apie prognozių tikslumą galėtų būti ilga kalba. Iš tiesų dabar prognozės artimiausiai parai ir dar dviem paroms yra tikrai gana tikslios, nors visuomet atsiras bambeklių, kurie iš musės norės padaryti dramblį. Dabar Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prognozių tikslumas yra apie 90 proc. – negi tai mažai? Deja, ne visuomet būna aišku, kas bus vėliau…

Dabar dažnas mėgsta orus tikrinti „Gismeteo“ ir kitokiuose orų prognozių interneto puslapiuose. Kiek jie tikslūs? Ar jais galima kliautis?

N.Š.: Bendra taisyklė – apie šalies orus geriausiai žino vietinė meteorologijos tarnyba. Dėl „Gismeteo“ – vienas bičiulis taikliai pastebėjo, kad jie moka parduoti viltį. Patikimiausios žinios apie Lietuvos orus yra Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) tinklalapyje, o apie orus pasaulyje draugams siūlau sužinoti šiame tinklalapyje.

Kaip prisišaukti, prisiburti gerą orą? O kaip – lietų?

N.Š.: Nuoširdūs krikščionys žino, kurio šventojo ir kaip paprašyti. Štai giedro dangaus meldžiama kreipiantis į Šv. Klarą. Dalai Lama savo svitoje turi specialų išsilavinimą turintį lamą, kuris, jei jau Jo Šventenybė skaito paskaitą atvirame ore, iš anksto pasirūpina, kad meteorologinės sąlygos būtų tinkamos. Savų metodų turi ir šamanai. Taigi, tai tiktai išsilavinimo klausimas.

Kokiu liaudyje žinomu oro spėjimo požymiu galima kliautis visuomet ir visu šimtu?

N.Š.: Jokiu.

Ar mūsų orai tokie jau ypatingi lyginant su kitais kraštais? Kaip manote, kodėl lietuviai tokie nepatenkinti savo oru? Ar bambam, nes mums tiesiog reikia… išsibambėti?

N.Š.: Greičiausiai taip – reikia. Kažkodėl taip susiklostė, kad lietuviai nebemėgsta savo orų – smarkiai abejoju, ar taip buvo, tarkime, tarpukario Lietuvoje. Dabar tikram lietuviui orai visuomet blogi. Lyja – blogai, sausa – blogai, vėsu – blogai, karšta – irgi blogai. Atmetus visus „blogai“ išeitų, kad tikram lietuviui lyti turi kartą per parą tarp pusės keturių ir pusės penkių nakties, kad ir iš smuklės būtų galima grįžti kai dar nelijo, ir karvių melžti atsikelti jau po lietaus. O šilumos dieną turėtų būti 24,5 laipsnio. Atrodo, labai panašios sąlygos yra Kanaruose… Tai kodėl gi mes ne ten?

Kurioje Lietuvos dalyje vasara labiausiai tinka atostogoms? Kur sausiausia ir daugiausia saulės?

N.Š.: Priklauso nuo to, ką per atostogas norite veikti: ar grybauti, ar meškerioti, ar uogauti, ar saulėje kaitintis? Kai kuriuos dalykus suderinti sunkoka, tad tenka rinktis, ko jums reikia.  Statistikos duomenimis daugiausia saulėtų valandų vasarą būna prie jūros.

Po kelių karštų vasarų Lietuvoje jau ėmėme tikėtis, kad gal taip bus visada… Ar yra koks karščių dėsningumas pagal metus? Gal mūsų vasaros – kaip tos obelys, kurios vienais metais duoda vaisių, o kitais – ne? T. y. vienais metais vasara karšta, o kitais – šalta?

N.Š.: Turiu nuvilti – aiškaus dėsningumo nėra.

Kas apskritai būdinga lietuviškai vasarai?

Iš esmės, lietuviška vasara yra būdinga tik Lietuvai. Ji nėra panaši į turkišką vasarą, ir jau visai nepanaši į vasarą Alžyre. Beje, į suomišką arba norvegišką vasarą ji taip pat nepanaši. Bet yra šiokių tokių panašumų į vasarą Latvijoje.

Kas vasarą Lietuvoje gali atostogauti?

N.Š.: Jei tikimasi saulės, tai turėtų būti labai turtingas žmogus, kuris gali išsinuomoti namą pajūryje mėnesiui ir tuomet yra tikimybė, kad vieną savaitę pasitaikys puikus oras. Kuo ilgiau vasarą išbūsime Lietuvos pajūryje, tuo tikimybė grįžti įdegus yra didesnė.

Gal galėtumėte įvardinti, kokių savybių, kokio oro mėgėjai, o gal net kokia apranga apsirūpinę žmonės gali ilsėtis Lietuvoje?

N.Š.: Manyčiau, kalba ne apie drabužius, o apie humoro jausmą.

Kaip pats reaguojate į orus? Ar jie turi įtakos jūsų planams, nuotaikai?

N.Š.: Planams įtaka tikrai yra – nes, pavyzdžiui, pjauti žolę apie namą pliaupiant lietui tiesiog nepatogu. Geriau palaukti kol nustos. O nuotaikai įtakos seniai nėra.

Koks oras jums yra blogas?

N.Š.: Ne, nėra tokio. Nors kartais orai nebūna patogūs.

Koks oras – labiausiai pageidaujamas per jūsų atostogas?

N.Š.: Jeigu noriu grybauti, tinka ir patinka vienoki orai, jeigu meškerioti – kitokie. Jeigu pajūrio paplūdimyje drybsoti – dar kiti. Viskas priklauso nuo atostogų formos. Kita vertus, įsivaizduojant, kokie galbūt bus tie orai, galima rinktis. Lietuva – ne Kalahario dykuma, čia yra įvairių galimybių.

Ar atostogaujate ir Lietuvos pajūryje?

N.Š.: Stengiuosi kasmet.

Kur atostogausite šiemet?

N.Š.: Keliose vietose – ir Lietuvoje, ir kitur. Šiemet sudomino Kreta.

Kodėl vasarą renkatės ir atostogas užsienyje?

N.Š.: Dėl daugelio priežasčių. Viduržemio jūros pakrantėse saulėti orai, galima sakyti, garantuoti – kaip ir Indijoje, Kanaruose ar Maldyvuose. Šilumą mūsų šeima irgi mėgsta. Be to, tai ir kita šalis, ir kiti papročiai, ir kitas maistas, ir kiti vaizdai, ir apskritai – viskas kitaip. Tas „kitaip“ ir vilioja.

Kokie yra jūsų atostogų lūkesčiai? Ko tikitės iš savo atostogų?

N.Š.: Ko nors švelnaus, nepatirto ir artimo? Turbūt ne. Greičiau – ko nors malonaus, nematyto ir įdomaus.

Kokiose užsienio šalyse vasarą galima tikėtis malonaus atostogų oro?

N.Š.: Priklauso nuo to, kokie orai patinka konkrečiam žmogui? Pažįstu žmonių, kurie neįsivaizduoja atostogų be stingdančio kalnų viršūnių šalčio, uraganinio vėjo ir spiginančios aukštikalnių saulės. Nėra malonių orų apskritai. Yra malonūs orai konkrečiam žmogui.

Kai dirbama, tarkime, žurnalistu, tai per atostogas atsiriboji nuo rašymo, nuo bendravimo ir taip pailsi. O kaip pailsėti hidrometeorologui, kai oras – kiekvienos dienos sudedamoji?

N.Š.: Niekaip. Orai nevargina, kartais vargina žmonės.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Kelionės, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , .

3 komentarai

  1. Žynys:

    Oras nieko bendro neturi su išsilavinimu. Tačiau oro prognozavimas betarpiškai priklauso ir nuo išsilavinimo, ir nuo išprusimo. Suprantama, mūsų laikais nusakyti koks bus oras artimiausiu metu galima tiktai turint moderniausias stebėjimo priemones. Mūsų gi protėviai orą stebėdavo nuolat ir ne vieną ar dų šimtmečius, kaip tai yra mūsų laikais, bet tūkstantmečius. Šiuos stebėjimus nuolat siedavo su Saulės (Žemės) judėjimu ir darydavo atatinkamas išvadas.
    Mūsų gi laikais oras stebimas, tačiau atsietinai nuo žvaigždynų bei Saulės ir Žemės judėjimo. Todėl mes tiktai sužinome kas įvyksta, tačiau negalime nei “matyti”, nei žinoti kas gi gamtoje vyks už kelių dienų ar už kelių metų, juolab – už kelių šimtmečių.
    Anuot senovės indų šaltinių, lietuvių protėviai, nesvarbu į kurį Eurazijos kampą gamta juos nenublokšdavo, gamtos įvykius ne tiktai stebėdavo, bet ir tam tikromis priemonėmis bei būdais užfiksuodavo, kad žinios ir informacija išliktų ateinančioms kartoms. Taip mums-ainiams buvo išsaugota vertingiausia informacija:
    “Brachmos diena – tai tūkstantis jugų, kurių kiekvieną sudaro dar keturi jugai. Pasaulių kūrimo pradžioje buvo pirmasis tų keturių jugų-krita arba satjajugas – aukso, tiesos amžius. Jį sekė tretajugas – sidabro amžius, kai atsiradęs blogis, dvaparajugas- vario amžius, kai prasidėjusi gėrio ir blogio kova. Palaipsniui gėris, teisybė mažėjo ir atėjo laikas, kurį dabar gyvename: kalijugas – tamsos amžius, prasidėjęs prieš mūsų erą trys tūkstančiai šimtas antrųjų metų vasario aštuonioliktą dieną, kuomet įvyko lemiamos kautynės tarp susivaidijusių Kauravų ir Pandavų giminių, kuriuoms apdainuoti skirtas didžiausias pasaulyje epas – Mahabharatas”. (Vytautas narvilas “Gangas prasideda Himalajuose” psl.34).
    Apie ką šaltinyje kalbama, siūlau proistoriko inž. Romualdo Zubino versiją knygoje “Per praeitį į ateitį” (psl.13).

    • Kemblys:

      Meluoji tu, Žyny, meluoji: ,,Suprantama, mūsų laikais nusakyti koks bus oras artimiausiu metu galima tiktai turint moderniausias stebėjimo priemones.”.

      Kartą taisė diedelis mašiną, išsikalbėjome, pasipasakojo, kad tsrs laikais važiuodavo į Jakutiją uždarbiauti. Lyg tarp kitko, paklausiau apie šamanus. Atsakė labai rimtai – jie visu kuo pranašesni už gentainius. Kaip pavyzdį pasakė, kad visi labai gerai pranašauja būsimus orus, bet šamanai nepalyginamai tolimesnius ir tiksliau pranašauja. Tuose kraštuose neatspėti orų permainų tolygu mirčiai, kur nors keliaujant.

      Pakartotinai prašau: nevartok svetimžodžių.

      prognozavimas – pranašavimas?
      moderniausias – šiuolaikines?
      užfiksuodavo – įtvirtindavo?
      žinios ir informacija – žinios?
      versiją – nuomonę?
      proistoriko – ?????????

      P.p. (po parašu) Tu čia save trečiuoju asmeniu įvardini: ,,…siūlau proistoriko inž. Romualdo Zubino versiją knygoje…”?

  2. geofizikas ir proistorikas inž. Romualdas Zubinas:

    “Nusakyti koks bus oras artimiausiu metu” galima tiktai moderniausios technologijos pagalba.
    Tačiau, kad kiekvienais metais, šiame tūkstantmetyje, šiauriniame Žemės pusrutulyje vidutinė metinė temperatūra tiktai kils, sinoptikams ir su klimatu susietiems specialistams, jeigu nebūtina tai bent pageidautina žinoti!
    Pageidautina žinoti ir tai, kad priešingame- pietiniame Žemės pusrutulyje, šiame tūkstantmetyje, vidutinė metinė temperatūra pastoviai mažės!
    Beje, neprošali žinoti ir tai, kad klimatas Žemėje kinta ne dėl žmonių kalties, bet dėl Žemės ašies III ir IV fizinių judėjimų. Šie Žemės judėjimai, su grafikais bei schemomis, yra labai išsamiai, su vyksmo schemomis bei laiko grafikais (apima 96 000 metų laikotarpį), aprašyti Romualdo Zubino tiktai ka išėjusioje knygoje “PRAREGĖJIMAS”.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: