Nuo šiol istorinio Baltijos kelio ženklų vietos – kultūros vertybės

Kultūros paveldo departamento pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, vadovaujama dr. Romo Pakalnio, į Kultūros vertybių registrą įtraukė 36 Baltijos kelią žyminčių ženklų vietas. Vienos ženklo vietos vertingosios savybės patikslintos. Visoms 37 vietoms suteiktas nacionalinio reikšmingumo lygmuo.

Nuo Vilniaus į šiaurę per visą Lietuvą pažirusioms Baltijos kelio ženklų vietoms teisinė apsauga suteikta dėl jų istorinės vertės. Jos žymi 1989 m. rugpjūčio 23 d. vykusios akcijos, simbolizavusios Pabaltijo tautų solidarumą ir ryžtą būti nepriklausomomis, vietą. Apie tai pasaulis išgirdo kaip apie Baltijos kelią. Jį organizavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, Estijos ir Latvijos liaudies frontai.

Baltijos kelias tapo vienu svarbiausių įvykių pažymint Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos pasirašytų Ribentropo-Molotovo pakto ir jo slaptųjų protokolų metines bei šių dokumentų atneštas pasekmes – 1940 m. Sovietų Sąjungos Baltijos valstybių okupaciją, su ja prasidėjusias represijas ir žmonių trėmimus. Ši akcija buvo aiškus Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonių ženklas, kad su okupacija jie taikstytis nebegali ir trokšta susigrąžinti nepriklausomybę.

Baltijos kelio metu ruožu Vilnius – Ukmergė – Panevėžys – Pasvalys – Bauskė – Ryga – Ainažiai – Pernu – Talinas nusidriekė apie 600 km ilgio 2 mln. susikibusių rankomis žmonių grandinė.

Departamento direktorė Diana Varnaitė primena, kad šį rugpjūtį minėsime Baltijos kelio 25-metį: „Ketvirtis amžiaus praėjo nuo tos dienos, kai trijų Baltijos šalių žmonės, sujungdami tris sostines – Vilnių, Rygą, Taliną – pademonstravo nepakartojamą tarpusavio tautų vienybę, solidarumą ir susitelkimą siekiant laisvės ir nepriklausomybės idealų. Baltijos kelias buvo reikšminga dalis sėkmingų pastangų, kurias 1990 m. kovo 11 d. vainikavo atkurta Lietuvos valstybė“.

Anot D. Varnaitės, Baltijos kelio vietos svarbios ir kiekvienam jo dalyviui asmeniškai: „Nepriklausomybę branginantiems Lietuvos piliečiams ši data ir ją menantis autentiškas paveldas primena ne tik patį išsilaisvinimo iš sovietinės imperijos siekį, bet ir konkrečias kiekvieno patirtis ir išgyvenimus, gyvąją istoriją, kurios dalimi buvome patys ar buvo mūsų tėvai. Itin svarbu, kad visa, kas mena istorinius Baltijos kelio įvykius, būtų išsaugota būsimoms kartoms – Sąjūdžio metų laisvės kovą jos galės pažinti ir iš istorijos, ir ją menančio paveldo. Tam privalu išsaugoti Baltijos kelio ženklų vietas, žyminčias vienos didžiausių žmonijos istorijoje taikaus pasipriešinimo akcijos pėdsakus“.

Baltijos kelias yra įrašytas į Gineso rekordų knygą kaip ilgiausia žmonių grandinė. 2009 m. UNESCO įtraukė Baltijos kelią į „Pasaulio atminties“ sąrašą.