Parengtas 2015-2017 metų krašto apsaugos biudžeto projektas (0)

L.Ambrožeičiūtės nuotr.

L.Ambrožeičiūtės nuotr.

Siekiant įgyvendinti artimiausio laikotarpio strateginius krašto apsaugos sistemos veiklos prioritetus, 2015 metams gynybos asignavimų poreikis sudaro 1 380,8 mln. Lt arba 1,03 proc. BVP. Tai yra apie 400 mln. Lt daugiau nei šiemet patvirtintas gynybos biudžetas.

Apie 1 350 mln. Lt. planuojama skirti tiesiogiai Krašto apsaugos ministerijai, daugiau nei 30 mln. Lt – kitoms valstybės institucijoms, kurios taip pat iš dalies vykdo valstybės gynybos funkcijas.

Krašto apsaugos ministro Juozo Oleko teigimu, veiklos prioritetus ir finansavimo poreikį padiktavo geopolitinė ir saugumo situacija ir būtinybė įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus gynybos srityje. Ministras taip pat pabrėžė, kad prielaidas didesniems asignavimams planuoti sudaro ir Lietuvos parlamentinių partijų susitarimas laipsniškai didinti gynybos finansavimą, kad 2020 metais jis pasiektų 2 proc. BVP. Pasak ministro J. Oleko, 2015 m. skyrus papildomas lėšas būtų iš dalies kompensuotas ankstesnės Vyriausybės  sumažintas finansavimas Lietuvos gynybai.

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtas 2015–2017 metų KAM biudžeto poreikio projektas liepos 2 d. buvo pristatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai.

Planuodama savo veiklą ir biudžetą, KAM išskiria tris pagrindines 2015 m. prioritetines Krašto apsaugos sistemos veiklos ir finansavimo kryptis.

I. Dėmesys kariuomenės prioritetinių pajėgumų vystymui ir koviniam rengimui

Viena iš ilgalaikių prioritetinių krašto apsaugos sistemos veiklos krypčių, kuriai planuojama didžioji dalis papildomų asignavimų, yra siekis stiprinti nacionalinius pajėgumus, reikalingus valstybės gynybai ir kitoms kolektyvinėms NATO užduotims ir tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti, taip pat siekti nuolatinio Aljanso pajėgų buvimo Baltijos regione.

Krašto apsaugos ministro J. Oleko teigimu, didžioji šios krypties darbų ir jiems skirtų lėšų tiesiogiai prisidės prie kariuomenės prioritetinių pajėgumų vystymo. Bus stiprinama Sausumos pajėgų vienetų kovinė parengtis, kariuomenės rezervas ir ypač jo branduolys – Krašto apsaugos savanorių pajėgos, sudarant galimybes aktyviojo rezervo kariams savarankiškai išsilaikyti ir vykdyti kovos užduotis Lietuvoje.

Bus stiprinami specialiųjų operacijų pajėgumai, oro erdvės stebėjimo ir gynybos sistema, paieškos ir gelbėjimo iš oro ir jūroje, taip pat strateginės žvalgybos ir kontržvalgybos pajėgumai.

Stiprinant Sausumos pajėgas didžiausią dėmesį planuojama skirti Mechanizuotajai pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“: baigti brigados personalo komplektavimą, 2015 metais pradėti pėstininkų kovos mašinų, prieštankinės ginkluotės ir minosvaidžių įsigijimus. Tam kitąmet papildomai planuojama skirti apie 60 mln. Lt.

2015 metais planuojamos papildomos priemonės, skirtos rezervo karių koviniam rengimui stiprinti.

Profesionalesniam karių savanorių parengimui numatyta nuo 20 iki 30 dienų didinti karių savanorių tarnybos dienų skaičių. Taip pat planuojama didinti karių, kviečiamų į kartotinius rezervo mokymus, skaičių (nuo 500 iki 600) ir laipsniškai didinti bazinių karinių mokymų dalyvių skaičių (nuo 750 iki 800). Gerinant Krašto apsaugos savanorių ginkluotę, karius planuojama aprūpinti taikliojo šaulio ginkluote ir sunkiais kulkosvaidžiais, vieną rinktinę aprūpinti individualiomis apsaugos nuo masinio naikinimo ginklų priemonėmis.

Stiprinant oro erdvės stebėjimo, kontrolės ir gynybos pajėgumus, papildomai lėšų reikia ir oro erdvės stebėjimo sistemai sukurti ir priešlėktuvinės gynybos sistemos įsigijimo projektams įgyvendinti.

Atkuriant paieškos ir gelbėjimo bei transportavimo oru pajėgumus papildomų lėšų kitąmet pareikalaus universalių bei paieškos ir gelbėjimo sraigtasparniams įsigijimai. Tinkamas paieškos ir gelbėjimo funkcijos sraigtasparniais vykdymas yra būtinas užtikrinant priimančiosios šalies paramą Baltijos valstybėse dislokuotiems NATO oro policijos kontingentams.

Atsižvelgiant į Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių prisiimtus įsipareigojimus nuo 2015 metų padidinti Baltijos valstybių priimančiųjų šalių paramos NATO oro policijos misijai apimtis, daugiau lėšų prireiks NATO naikintuvų kuro ir perdislokavimo išlaidoms kompensuoti. Atsižvelgiant į neramumus regione sąjungininkų priimti sprendimai dėl oro policijos misijos pajėgumų sustiprinimo Baltijos šalyse turės įtakos šios srities išlaidų didėjimui ir ateityje.

Kitąmet papildomų lėšų prireiks ir dalyvavimui tarptautinėse NATO, ES ir JT operacijose, į jas siunčiant apie 270 karių, taip pat ir budėjimams NATO ir ES greitojo reagavimo junginiuose.

II. Glaudesnis bendradarbiavimas su sąjungininkais ir kaimynais

Kita prioritetinė veiklos kryptis numato stiprinti sąveiką su NATO ir Europos Sąjungos narėmis ir partnerėmis ir plėtoti gynybinį bendradarbiavimą su regiono kaimynais – Baltijos ir Šiaurės valstybėmis, Lenkija, kt.

Šioje srityje numatyta intensyvinti jungtines tarptautines pratybas. 2015 metais Lietuvoje planuojama surengti penkerias prioritetines plataus masto pratybas, padėsiančias didinti sąjungininkų ir partnerių kariuomenių veiksmų suderinamumą ir treniruoti teikti priimančiosios šalies paramą į Lietuvą atvykstančioms sąjungininkų pajėgoms. Dėl planuojamo intensyvesnio tarptautinių pratybų grafiko 2015 metais daugiau lėšų prireiks šoviniams ir kitokiam pratybų aprūpinimui.

III. Kibernetinio saugumo stiprinimas ir kova su minkštosios galios priemonėmis

Pastaruoju metu vis dažniau kylant naujoms ir modernioms agresijos prieš valstybes formoms, bus intensyviau rengiamasi kibernetinėms operacijoms bei kovai su informacinėmis grėsmėmis.

„Tai padiktavo pastarųjų metų realijas. Kibernetinių grėsmių mastas ir intensyvumas nemažėja, todėl būtina valstybės lygmeniu stiprinti atitinkamus pajėgumus“, – sakė ministras J. Olekas.

Šiam tikslui 2015 m. Krašto apsaugos ministerija planuoja įkurti Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą, kuris bus atsakingas už nacionalinės kibernetinio saugumo situacijos analizę ir ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros kibernetinių incidentų valdymą.

Kartu planuojama skirti papildomą dėmesį ir finansavimą strateginei komunikacijai stiprinti, tinkamam visuomenės informavimui gynybos ir pan. klausimams, įskaitant ir per karinę periodiką.

Skatindami labiau skatinti pilietinį, tautinį ir neformalųjį ugdymą, papildomų lėšų prireiks ir intensyvesniam bendradarbiavimui su Lietuvos šaulių sąjunga bei savivaldybėmis. Daugiau lėšų planuojama skirti jaunųjų šaulių ugdymui, šaulių mokymams Lietuvos šaulių sąjungos rinktinėse ir Lietuvos kariuomenės mokymų centruose ir daliniuose, taip pat specializuotiems kovinių šaulių kursams.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: