Lenkijos Senato pirmininkas šantažuoja Lietuvą: Lenkijos NATO daliniai negins Lietuvos (69)

B. Borusevičius: Na, tai  iškilus kokiai nors grėsmei – tegul Lietuvą gina švedai... | youtobe.com stopkadras

B. Borusevičius: Na, tai iškilus kokiai nors grėsmei – tegul Lietuvą gina švedai… | youtobe.com stopkadras

Liepos 2 d. Lenkijos Senato pirmininkas Bogdanas Borusevičius (Bogdan Borusewcz) susitikime su lenkiškosios žiniasklaidos žurnalistais iš Lietuvos, Latvijos, Čekijos, Vengrijos ir Kirgizijos pripažino, kad Lenkija vykdo labai didelį spaudimą Lietuvai dėl lenkų gyvenančių Lietuvoje teisių.

„Stebime, kas vyksta Lietuvoje. Lietuvos pusei sakome, kas mums nepatinka, tačiau spaudimo galimybės ribotos. Išbandėme jau įvairius būdus. Tačiau vis tiek vykdomas labai didelis spaudimas Lietuvai, kad ji laikytųsi Europos standartų“, – Senato pirmininko žodžius cituoja Lietuvos lenkų radijo stotis „Znad Wilii“.

Dėl, esą, blogų Lietuvos ir Lenkijos santykių Lenkijos Senato pirmininkas visą kaltę suvertė pirmajam po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos vadovui Vytautui Landsbergiui: „Problema su Lietuva kilo iš to, kad V. Landsbergis, atkurdamas Lietuvos valstybę, atkūrė antilenkišką politiką. Sakau tai atvirai, nors kai kurie nuo to atsiriboja. Prieš karą ta ideologija turėjo prasmę, nes vyko konfliktas dėl Vilniaus, tačiau šiuo metu ji neturi jokios prasmės. Tai V. Landsbergio atsakomybė“, – aiškino ponas B. Borusevičius.

Komentuodamas visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ Lietuvoje atliktos apklausos duomenis, kad daugiau negu ketvirtis apklaustųjų Lietuvoje Lenkiją laiko priešiška Lietuvai valstybe, B. Borusevičius nesuvaldęs emocijų rėžė iš peties – pareiškė, kad jei Lietuvai iškiltų kokia nors grėsmė, NATO aljansui priklausanti Lenkija nesiims jos ginti:

„Visiškai nesijaudinu, kad viena ketvirtoji lietuvių laiko Lenkiją priešiška valstybe. Iš dabartinės prezidentės teorijos aiškėja, kad Lietuva labiau kliausis Skandinavija. Na, tai  iškilus kokiai nors grėsmei – tegul Lietuvą gina švedai, mes visiškai nesiveršime to daryti. Pažiūrėsim, ar apgins. Atstumas nuo Kaliningrado srities iki Baltarusijos – 80 kilometrų, tereikia pažiūrėti į žemėlapį. Bet koks blaivaus proto politikas, tai matydamas, turėtų padaryti išvadas“, – sakė Lenkijos Senato pirmininkas.

„Tai neatsakingi Lenkijos parlamento aukštųjų rūmų pirmininko, faktiškai antro žmogaus pagal rangą po šalies prezidento, pareiškimai kaimyninės valstybės – Europos sąjungos (ES) ir NATO šalies – atžvilgiu. Rusijos agresijos akivaizdoje tokie pareiškimai turėtų sukelti diplomatinę audrą. Lietuvos Užsienio reikalų (URM) ministras Linas Linkevičius mažų mažiausiai turėtų iškviesti Lenkijos Respublikos ambasadorių pasiaiškinti. Tačiau prisimenant vasališką URM  vadovybės strategiją, matyt, eilinį kartą Lietuvos valdantieji negirdės įžūlių Lenkijos Respublikos pareigūno samprotavimų, kurie neatitinka NATO principų. Progai pasitaikius, jie gal būt dar ir atsiprašys už „tamsią Lietuvos liaudį“, netinkamai atsakiusią į prestižinės apklausos klausimus“, – susidariusią situaciją pakomentavo Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas.

Pasak J. Vaiškūno, Lenkijos Senato pirmininkas puikiai žino, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) ir Lenkijos Respublikos spaudžiama Lietuvą valdanti koalicija Seime įsipareigojo jau liepos 8 d. kilti į lemiamą mūšį dėl Lenkijai itin svarbių Tautinių mažumų ir asmenvardžių rašybos įstatymų. Tad šis vieno aukščiausių Lenkijos vadovų pareiškimas laikytinas aukščiausia gaida nuolatinio spaudimo mūsų šaliai melodijoje, kuri atitinkamai veikia ir Lietuvos piliečių nuomonę apie kaimyninės šalies politiką.

„Manau, ponui B. Borusevičiui, vienam iš Lietuvos politinio spaudimo strategų, kaip niekam kitam turėtų būti aišku, kodėl vienas ketvirtadalis Lietuvos piliečių „strategine partnere“ vadinamą kaimyninę šalį įvardija Lietuvai nedraugiška valstybe“, – sakė J.Vaiškūnas.

Kategorijos: Lietuvos repolonizacijai – ne!, Naujienos, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Užsienyje, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

69 komentarai

  1. Joana:

    Manau, kad politikas neturėtų vadovautis emocijomis. Gi pono Borusevičiaus taktika galimos Rusijos agresijos Lietuvos atžvilgiu daugiau negu naivi. Nejučia prisiminiau pasaką apie lapę, kuri, vos ne vos pasprukusi nuo medžioklinių šunų ir saugiai atbėgusi į savo olą, pradėjo klausinėti savo kūno dalių, kaip jos padėjo jai sprukti nuo ją besivejančių šunų. Ir akelės, ir kojelės, ir auselės, ir noselė jai padėjo. Tik šit uodegėlė prisipažino vis jai trukdžiusi bėgti. Vis painiokusis po kojomis… Ir ką padarė lapė? Ogi baisiai supyko ant savo, nors ir labai puošnios, tačiau jai trukdžiusios uodegos, ir iškišo ją prie olos pribėgusiems ir vis dar ten skalijusiems šunims, tardama: “Šekit, šunys, man trukdžiusią uodegą…” Nespėjo gudruolė laputė pabaigti sakinio, kai įnirtę šunys kartu su visa uodega iš olos išvilko ir ją pačią… Taigi, kuo ilgiau gyvenu, tuo labiau įsitikinu, kiek išminties slypi tautosakoje. O ponas Borusevičius turbūt vaikystėje nemėgo pasakų… Gaila!

    • Leonas M.:

      Geras pastebėjimas. Tik iš lenkų jokios tikros malonės ir švarios pagalbos nereikia laukti. Tai kaip ta šeimininkė, kuri vištelėms beria trupinius, bet už nugaros laiko peilį. Visas Lietuvos nepriklausomybės garantas turi būti joje pačioje, jos pasiryžime ir pasiruošime gintis nuo agresyvių ir klastingų kai kurių kaimynų.

  2. Kažin:

    Mažai kas Lietuvoje ir iki šiol temanė, kad Lenkija iš tikrųjų gintų Lietuvą, be to, abejojo tuo, kad ji galinti pati save apsiginti. Taigi, Lenkijos politiko pareiškimas, kad Lenkijos kariuomenė negins Lietuvos jokia naujiena. Galima tik džiaugtis tuo, nes mažiau pavojaus, kad būtume jos okupuoti, kaip kad padarė Pilsudskis gynimo nuo komunistų pretekstu.

  3. bartas:

    Patikėkit, nieko naujo ir nieko keisto iš Borisevičiaus neišgirdau. Jeigu jis būtų pasakęs , kad mes , lenkai , padėsim Lietuvai apsiginti, būtų keista. Įtarčiau sąmokslą. Tai , kad nesukit galvos. Lenkai buvo yra ir bus mums nedraugai. Praeities neapgausi Bumbliauskai.

  4. N:

    Jūs kreipiate dėmesį į ne tuos žodžius. Jis pasakė, kad Lenkija spaudžia Lietuvą, netgi šantažuoja.

    • Lamatas:

      būtent taip ir yra , nes Lietuvos gynimas , net ir labiausiai norint , iš Lenkijos teritorijos yra neimanomas . Užtenka pažvelgti į žemėlapį. Na nebent jei laikyti potencialius agresorius visiškais diletantais karyboje . Tiesa galimas vienintelis atvejis – gynyba nuo Latvijos užpolimo . Na bet čia jau net ne fantastika , na nebent Lenkija pati labai norėtu to puolimo. O būtent per Baltijos jūrą, nuo Skandunavijos yra, nors mažytė ,galimybė padėti Lietuvai , bent jau aviacijos pagalba . Tokie pasisakymai reiškia tik viena-Lenkija nėra patikimas NATO narys . Ir jos veiksmai galimo konflikto atveju ( ne tik Lietuvos), nėra prognozuojami.Tokie pasisakymai gali reikšti tik viena – padėti pateisinti galimas Lietuvos valdžios nuolaidas Lenkijai, prieš lietuvių Tautą.

      • N:

        Lietuvos gynimas Lenkijos jėgomis yra įmanomas, jei iki užpuolimo Lietuvoje būtų dislokuotos didelės Lenkijos kariuomenės pajėgos, o už Lietuvos gynimą Lenkijai būtų pažadėta pati Lietuva ar bent jau Vilniaus kraštas. Priešingu atveju Lenkijai jokios naudos ir lenkai tikrai nenorės mirti už kažkokius tai lietuvius.

        • lamatas:

          na čia jau ne gynimas ,bet okupacija gaunasi . Pirma – vargu ar potencialus agresorius bent prieš mėnesį paskelbs savo planus pulti Lietuvą , kad Lenkija galėtų dislokuoti tas “dideles pajėgas”.Antra – kas tai būtų per agresorius, kurį sugebėtų atremti tos “didelės pajėgos”, atkirstos nuo Lenkijos . O toks veiksmas prašosi pirmiausia , nepriklausomai nuo to ,yra tos “didelės pajėgos” ar ne . Nebent tas agresorius būtų pati Lenkija . Viena , ar su kuo susitarusi.

          • N:

            Taip, faktinė okupacija. Nes dislokuotos tai reiškia nuolat būtų Lietuvoje, o ne užpuolimo metu įvestos. “Didelės” – bent 10-20 tūkst. Ginti neapgintų, bet tik atremtų puolimą. Kas realiai nieko nereiškia.

  5. TAIGI:

    lenkijos vyriausybės atstovas pažadėjo artimiausiu metu mūsų neokupuoti. Ačiū ir už tai. O su pagalba, manau, būtų kaip su elektros tiltu į vakarus : 24 metus “vyksta derybos” : “jau tuoj, tuoj kažkas bus”. Nors ir mūsų valdžiažmogiai, kremliaus tarnai didelių pastangų nerodo.

  6. otto:

    va tau ir strateginiai partneriai

  7. Klausimas:

    O kada Lenkija buvo draugiška Lietuvai? Ypač lenkiškas “draugiškumas” išryškėjo pažeidus tarptautinę teisę ir okupavus Vilniaus kraštą. Juk Putinas lygiai taip pat okupavo Krymą, nes ten gyvena rusakalbiai. Lenkai visiškai taip pat įsiveržė į Vilniaus kraštą ir vis bandė nuversti teisėtą Lietuvos valdžią. Vilniaus krašte uždarė visas lietuviškas mokyklas, gyventojus administracinėmis priemonėmis vertė lenkinti savo vardus ir pavardes.

    • N:

      skirtumas yra. Vilniuje lenkai nėra etniniai gyventojai. Kryme rusai gi iš viso nėra etninių gyventojų, tiek totoriai, tiek rusai, tiek ukrainiečiai ten atėjūnai. Bet rusų daugiau, tai jų ir valdžia.

  8. į temą:

    pan Borusevič yra gan atviras. Tai – ne spaudimo priemonė. Tai – tiesiog realybė. Jo žodžius suprasti reiktų taip: Lenkija Lietuvoje gins tik lenkiškumą. Kuo daugiau Lietuvoje bus lenkijos, tuo labiau Lenkija ją gins. Lenkija negins Lietuvos ir lietuviškumo. Mūsų politikieriams būtų laikas suprasti, kad istorinis Lietuvos konkurentas, o kaip kuriais istoriniais momentais ir atviras Lietuvos priešas, beje, negali būti strateginiu partneriu. Taip pat, kaip ir Rusija ar Vokietija, beje. Lietuvos kelias – ginkluotis iki dantų jau dabar. Pačiais naujausiais ginklais. Negalime įpirkti – pasigaminkime.

  9. LosAngeles:

    Lenkija niekada nebuvo, o sprendziant is atsakingu jos asmenu pareiskimu- ir nera Lietuvos strategine partnere (panasu ir nebus, kol Lietuvoje bus tiek daug lietuviu), draugas, ar tuo labiau gybejas 🙂 Kazkaip neatrodo, kad daug kas ir be sio pareiskimo butu abejojes, kad Lenkija nesusizavejusi perspektyva ginti Lietuva. Taip niekada nebuvo, tai ko stebetis kad nera ir dabar?
    Jei kalbeti apie gynima…. Klausimas kiek ji pati save gali apginti? Lenku ‘honoras’ zinomas nuo seno, bet ju galimybes taip pat zinomos. Jei paskaitysite pirmo (ir vienintelio) lenkijos karinio etase tarpukarineje Lietuvoje atsiminimus (yra isleisti lietuviu kalba), tai ten jis atviru tekstu raso kad Lenkijos generalinis stabas Lenkijos karini pajeguma vertino kaip apylygi Vokietijos kariniam pajegumui. Kas buvo prasidejus karui zinome… Kazin kiek ‘honorovi’ gynejai verti siandien? Ar nebus verte tik ‘honore’ 🙂

  10. TrolisMumis:

    Reikia kažką daryti su Lenkija.

  11. TrolisMumis:

    2LosAngeles: Jei nepastebėjai vokiečių mašina pradėjo strigti, jei ne sovietų smūgis būtų karas užsitesęs.

  12. emigrante:

    nieko naujo is lenku puses.
    Apgailetina.
    Per pasaluniska ju invazija 1920 Lietuva praradome beveik puse teritorijos – juk po sutarties su Lenino Rusija pasirasymo turejome pakankamai didele teritorija su istoriniais Lietuvos miestais Gardinu ir Naugarduku ir Suvalku krastu…
    Prisiminus 1939 rugseji, lenkams patiems reiketu susirupinti ar anie save apsigintu jei iskiltu reali gresme?
    Juk 1939 Lenkija buvo didele ir save laike labai stipria o i savo armija buvo surinkusi ir okupuotu zemiu vyrus – tame skaiciuje ir mano tevas,Punsko lietuvis,pagal “ismintinga” lenku karyba vokieciu tankus pasitiko ant zirgu su kardais rankose……mat buvo paaiskinta,kad vokieciu tankai faneriniai…….
    Kurie isliko gyvi buvo uzdaryti spygliuotos vielos garde ir pora menesiu gyveno po atviru dangumi su menku maisto daviniu,o pries sv Kaledas lietuviai buvo paleisti namo o lenkai i konclagerius….
    Paciu lenku elgesys su zydais dar 1937 buvo ypac brutalus – tai galima pamatyti dokumentiniuose filmuose TV kanalu Yesterday ir Londono archyvuose.
    Ne ka geresni buvo ir lenku karininku savitarpio santykiai – kazkodel daugybe lenku dar iki II WW emigravo i UK,Prancuzija,USA ir prasidejus karui stojo antihitlerines koalicijos pusen o kita dalis Lenkijoje kolaboravo su rusais.
    Labai pamokanti ir Katyneje susaudytu lenku karininku istorija – juk anuos isdavinejo savi lenku kolaborantai…….

  13. Jotvingis:

    Nėra čia ko stebėtis lenkų politikais 🙂 Dar vienos tarptautinės konferencijos metu iš lenkų mokslininkės išgirdau pasakymą apie tai, kad lenkų tautai yra būdingi narcisistiniai ir isteriniai bruožai, iš to matyt ir tas jų nepagrįstai išpūstas honoro jausmas (kurį lietuvių tautosaka gražiai pašiepia – co to ja, co to moja poduška … kamzelka ir t.t.) bei atitinkami emocingi pareiškimai … Reikia žiūrėti atlaidžiai ir nesistebėti, elgtis santūriai (kas lietuviams ir būdinga). Bet – parodyti savo “strateginiam partneriui” tam tikras ribas, ginant savo orumą – irgi būtina 🙂 Nes įsileidus kiaulę į bažnyčią … 🙂

  14. Eglė M.:

    Blogiausia būtų, jei konflikoto atveju Lenkija imtų ginti Lietuvą. Mažai tikėtina, kad tokie “gynėjai” vėliau išeitų.

  15. Kažin:

    Tas Lenkijos spaudimas vykdomas 1994 metų Lietuvos bendrumo su Lenkija 14 p. pagrindu. Šiais metais baigiasi šios sutarties galiojimo terminas. Sutartyje numatyta, kad šalys gali viena kitai pranešti, kad sutarties galiojimo terminui pasibaigus kitam 5 metų terminui jos nepratęsia.
    Tai padarius sutartis jos terminui šiais metais pasibaigus taptų negaliojančia ir tokiu atveju Lenkija neturėtų teisinio pagrindo kištis į Lietuvos vidaus reikalus, taigi, taip sakant, Lietuvą spausti…, o Lietuva tokiu atveju gautų galimybę Lenkijai „spaudžiant“ viešai sakyti, kad Lenkija kišasis į Lietuvos vidaus reikalus ir tuo pažeidžia tarptautinę teisę.
    Taigi, Grybauskaitė po tokio Lenkijos Senato pirmininko pareiškimo turėtų, nesidairydama į šalis, teikti Seimui priimti Pranešimo apie minėtos sutarties su Lenkija netęsimo projektą, o Seimui jį priėmus įteikti Lenkijai.

    • N:

      Lenkija ir be sutarties kišis. Be to dabar dar ir ES teisė jiems palanki.

      • Kažin:

        Aš ir nesakau, kad notifikavus sutartį Lenkija nesikištų, o tik sakau, kad tada tarp Lietuvos ir Lenkijos teisiškai būtų visiškai kitokia padėtis ir būtent dėl to ją notifikuoti būtina.
        ES teisė Lenkijai palanki tik tiek, kad yra bevizis režimas, o šiaip tai tautiniai reikalai yra nacionalinės teisės galioje.
        Nėra ką panikuoti, reikia ištaisyti tai, kas prolenkistinės valdžios prakišta prieš 20 metų.

        • N:

          Tautiniai reikalai tik iš paviršiaus gali atrodyti, kad yra kiekvienos valstybės reikalas. Bet taip nėra, ES palaiko multikultūriškumą, gina visokias mažumas (aišku, daugiausiai iškrypėlius). ES tikslas yra niveliuoti valstybes ir tautas taip pat, apie ką kalba net ir pats van Rompėjus. Taigi, Lenkija turi ES palaikymą ES nesikišimo ir tylėjimo pavidalu.

          • Kažin:

            Kalbu apie teisinę tautinių reikalų valdymo galios pusę, o ji Lietuvos valioje.
            Jokios prievartos valstybių ir tautų niveliavimui Briuselis nerodė ir nerodys, o visokias savo idėjas, nuomones “van rompėjai”, kaip ir Lietuva, gali skleisti įvairias. Taip yra ne “iš paviršiaus”, iš esmės.
            Taigi, viskas dėl valstybinių ir tautinių reikalų tvarkymo yra Lietuvos valdžios rankose.
            Tikroji Lietuvos problema yra kilnesnės dvasios ir išmanesnių asmenų Lietuvos valstybės valdymo valdžiose stygius.
            Dairykimės jų!…
            Kaip konkrečiai turi būti gaivinama ir puoselėjama Tautos dvasia aiškiai parodo kad ir vykstančios Dainų šventės renginiai. Valstybės ir Tautos gyvastingumas kūrybingume, o norų ir gebėjimų tam esame pilni…

            • N:

              Ar žinai ką nors apie bestruktūrinį valdymą? Tai va, visos tos mažumų politikos, multikultūriškumas, tautų niveliacija, imigracijos skatinimas ir t.t. daromos daugiausiai bestruktūrinio valdymo priemonėmis. Tam gali nebūti net jokios aiškiai išreikštos politinės valios. Nors atvejais, kuriuos paminėjau, ji yra išreikšta kuo aiškiausiai. Taip, nuo Lietuvos politikų valios gan nemažai priklauso, bet tikrai ne viskas. Kol lentelės ir dvikalbiai užrašai, pavardės oficialiai nerašomos lenkiškai, tol ES negali pagal dabar egzistuojanį teisinį reguliavimą prisikabinti. Bet jei tai įteisins, tai jau žengti žingsnio atgal Lietuva nebegalės. ES stos ginti lenkų ir Lenkijos interesų.

              • Kažin:

                Žinau labai gerai, kad jei valdžioje bus tinkmi asmenys, tai Lietuvai nebus baisūs jokie “bestruktūriai padarai”, nuo jos nubėgs viskas, kaip nuo žąsies vanduo.
                Gi paties gąsdinimai jais gryniausia mistika, jie teverti tiek, kaip močiūtės sakymai, – neikite vaikai į mišką, ba ten vilkas…

  16. Atgalinis pranešimas: G. Songaila apie Lietuvos – Lenkijos santykius: Metas būti savimi (audio) | Alkas.lt

  17. dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com:

    Toks sio ponulio pasisakymas visiskai atitinka tikrove. Lenkai tikrai negins Lietuvos, o is tikro yra nusistate ja visa okupuoti ir paversti Lenkijos dalimi. Taciau ponas lenkas turetu irgi suprasti, neginsi Lietuvos, pats tikrai niekada neapsiginsi. Gal neprisimena antro pasaulinio pamoku? Toks pasisakymas vertintinas kaip didzialenkisko sovinizmo pasireiskimas. Lenkai taip pat turetu suprasnti, kad Lietuva mazas kasnelis, ir gobsam gali pasirodyti per maza. O va Lenkija yra visai kitas dalykas…. uzkramtes kuriam laikui gali buti sotus. Taip, kad sis ponulis tegu galvoja kaip save apsiginti…. juk ir taip aisku, kad Europa savo centre laiko OKUPANTA!, kuris jau 90 metu laiko uzgrobes Lietuvos etnines zemes ir jas jau ankesavo, suziaumojo…. bet ar to jam uztenka? Praktiskai taip pasisakydamas ir sulauzydamas NATO principus, sitas ponulis turetu buti nubaustas, o Lenkija turi buti ismezta is NATO, kad kas nori galetu ja ir suziaumoti neuzspringdamas. NATO turi duoti rimta atkirti sitam avantiuristui.

  18. Getas:

    Ta pati imperinė Lenkijos taktika, kai Maskvos kunigaikštystė stiprėjo ir aktyvėjo Lenkija spaudė Lietuvą jungtis prie jos. O kas iš to išėjo puikiai žinome: baltų gentys asimiliuotos ir Lietuvos teritorijos prijungtos prie Lenkijos.

  19. kaunietis:

    Musu, Lietuvos, priesas Nr 1. Lenkija. Nuo kitu mums gintis nereikia. O va Lenkijos reikia bijoti, tai reali gresme.

  20. Kažin:

    Beje, panašu, kad nei NATO, nei JAV apskritai nelabai linkusios ginti, būtent, Lenkijos, o ne Baltijos šalių. Tai patvirtintų ir neseniai paviešinta Sikorskio nuomonė tuo klausimu.
    Be to, čia reikia prisiminti ir praeitais metais JAV pratęstą dvišalės partnerystės saugumo klausimais su Baltijos šalimis sutartį bei tai, kad tuoj po to – gruodžio mėnesį Varšuva su Maskva pasirašė bendros tarptautinės ir ekonominės politikos regione iki 2020 metų sutartį. Taigi prisiminus šiuos faktus atrodytų, kad nelabai jau ir yra tai Lenkijai grėsmių bei kad nelabai jau čia tą Lenkiją NATO ir JAV laiko tokia svarbia, kaip Baltijos šalis…

    • N:

      Tai kuo jau tos Baltijos šalys labiau nusipelniusios NATO nei Lenkija? Kaip tik Lenkiją gintų labiau, nes už Lenkijos Vokietija. O Pabaltijys nieko nepridengia. Esmė tame, kad iš NATO mums jokios naudos, nes Lietuva taptų NATO ir Rusijos kovos lauku, kur tikrai nekariautų kareivis prieš kareivį, ne tie laikai, o vieni kitus pliektų raketomis ir aviacija. Ar mums to reikia? Geriau “taiki” Rusijos okupacija, su viltimi išsivaduoti neprarandant genofondo, nei visa šalis – karo laukas ir galutinis genofondo sunaikinimas.

      • Kažin:

        Dalykai čia sudėtingesni, sąlygoti gilesnių, sistemiškesnių politinių priežasčių, tai ne komentarų kalboms…

        • N:

          Kas yra Lietuvos, Latvijos, Estijos kariuomenės kariniu požiūriu net ir NATO rėmuose? Visiškas nulis. Lenkijos kariuomenė jau šis tas. Todėl pasakymas, kad Baltijos šalys NATO svarbiau nei Lenkija yra nesąmonė.

          • Kažin:

            Tokie samprotavimai tai akivaizdžiausias dalykų paviršinio matymo pavyzdys.
            Galvokim, kas iš kaimynių NATO šalių ta Lenkijos kariuomene gali pasitikėti – Vokietija – ne, Čekija, Slovakija – ne, Lietuva – ne, Latvija, Skandinavija – vargu. Lenkijos kariuomenė geriausiu atveju yra tik kariuomenė pačiai sau… Tai va kas iš to – “Lenkijos kariuomenė jau šis tas”- lieka. Prancūzams Lenkijos kariuomenė irgi jau nereikalinga…
            Apskritai pasaulis jau yra tapęs pakankamai vienas, vientisas, kad fiziškai muštis jo didiesiems tarpusavyje nėra prasmės. Kad nebūtų nuobodu pasaulyje gyventi pereita prie principo – šunybių vienas kitam krėtimo, bet tai jau daugiau spektakliai natūroje negu karai. Na, gal tam kartais Lenkijos kariuomenė ir tiktų…

            • N:

              Na nejuokink. Ką tu lygini? Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariuomenės su Lenkijos? Apie kokį pasitikėjimą galima kalbėti, kai elementarus kiekybinis pranašumas. Kokybinis lygis galbūt tas pats, jei sąžiningai ruošiama pagal NATO standartus. Bet Lietuva tiesiog neturi nemažos dalies ginkluotės ir kariuomenės tipų, lyginant su Lenkija. Aviacijos mes neturime, laivyno neturime. Dar kartą kartoju, kad Lietuva, Latvija ir Estija tik buferinės zonos, kaip beje ir Lenkija. Bet pastaroji pridengia Vokietiją. Nereikia manyti, kad NATO kažkokių altruistų sambūris. Vienas pragmatizmas ten – svarbiausia, kad karas su Rusija vyktų ne Vakarų Europos teritorijoje. Štai kam mes ir visos kitos R. Europos šalys reikalingos NATO bloke.

              • Kažin:

                Visai ne kariuomenių dydžiuose čia reikalai, tai viena. Antra, Lietuvos, Baltijos šalių atveju pirmiausia saugumo garantu yra dvišalė partnerystė su JAV.

                • N:

                  Reikalai kaip tik kariuomenės dydyje. Lietuvą, Latvija, Estiją Rusija paimtų per 1 dieną. Lenkijos, deja, ne. Ir ne vien dėl teritorijos dydžio, bet ir pasipriešinimo. Lietuvoje gi jokio pasipriešinimo tikriausiai ir nebūtų. Tai, kas NATO mus “gina” tėra blefas. NATO gina visų pirma JAV ir Vakarų Europos šalių interesus. O mes tik buferinė zona, nes dar kartą kartoju, kad Vakaruose niekas nenori kariauti apkasuose ar tankais. Vadinasi, “gins” raketomis ir aviacija. Kuo tokia “gynyba” gresia – masinėmis taikių žmonių žūtimis ir masiškai sugriauta, nušluota infrastruktūra.

  21. Aušrius:

    Lenkų įžūlumas ir mūsų Seimo nuolaidžiavimas yra jau visai akivaizdus. Ir toks mūsų valdžios neryžtingumas yra sunkiai paaiškinamas. Ko gero vis dėlto Europos ir NATO požiūris į Baltijos šalis yra kitas – jiems geriau viena didelė Lenkija negu daugybė mažų valstybėlių. Štai mūsų valdžia ir bijo brūkštelėti pasaulio galingiesiems “prieš plauką”.

  22. markas:

    Klausimas Lenkijos politikams: KODĖL JŪS, MATYDAMI KYLANTĮ PAVOJŲ SAU IŠ RUSIJOS PO SEPARATISTINIO SCENARIJAUS KRYME, VIS TIEK PADEDATE RUSIJAI VARYTI TĄ PATĮ SEPARATISTINĮ PLEIŠTĄ LIETUVOS TERITORIJOJE?

    • Aušrius:

      Mano supratimu čia reikia šiek tiek atpainioti. Rusai separatistinį pleištą varė ne Kryme, o Donecke ir Luganske. O Lietuvoje tokį pleištą kala ne rusai, o lenkai sekdami rusų pavyzdžiu.
      Skirtumas svarbus. Jei tokį pleištą Lietuvoje varytų rusai, galėtume pareikalauti logiško paaiškinimo, kodėl valdžia šitą dalyką leidžia. Bet kai tą pleištą varo lenkai, valdžia turi logišką paaiškinimą. Jų politika dabar – “kuo daugiau Europos, tuo daugiau Lietuvos”. Mums tai reiškia “kuo daugiau Lenkijos”. Jaunimui tokia politika patinka, nusispjauti jiems į tą Lietuvą. Jiems reikia Europos. Ir niekas nenori matyti, kad ta Europa nuo 2017 metų ims byrėti. Savo Lietuvą iki to laiko jau būsim sunaikinę, o nei tokios valstybės kaip Eurpoa, nei tokios tautybės kaip europietis nebuvo ir niekada nebus. Mus su pasimėgavimu iš tų svetimų šalių išspirs. Kur tada grįšim? Niekur negrįšim – taip ir valkiosimės po svetimas šalis kaip čigonai, neturintys nei savo tėvynės, nei namų.

      • markas:

        O Jūs paklauskite savęs: kam tai naudinga? Kam naudinga, kad Lietuvos teritoriją draskytų tautiniai prieštaravimai? Arba tikslesnis klausimas būtų: kas realiai daugiausia gali išlošti iš tautinių prieštaravimų, separatizmo Lietuvoje? Po Rusijos agresijos Kryme ir Donbase geopolitinė padėtis Lenkijai tapo ypač nepalanki. Rytų Europoje vieninteliai jos galimi sąjungininkai yra labai silpni. Tik šovinistiniu bukumu galima vadinti netoliaregišką savo sąjungininko sunaikinimą. Juk lenkiški užrašai ir pavardės atskirai paimtoje Lietuvos teritorijos dalyje kloja pamatus separatistiniam scenarijui. Lenkija laikosi politikos, kuri skatina tautinius prieštaravimus Lietuvos teritorijoje. Kaip matome iš Ukrainos pavyzdžio, tai baigiasi išprovokuotu pilietiniu karu. Provokacijas įvykdo spec. diversinės pajėgos. Lenkija tokių pajėgų, kurios ne tik išprovokuotų, bet ir sėkmingai toliau plėtotų, gilintų konfrontaciją, neturi. Neturi, nes yra NATO šalis, atitinka NATO kriterijus, o NATO tokių pajėgų neturi (Rasmuseno žodžiai). Reiškia Lenkija vesti naujo tipo nepaskelbtą hibridinį karą Lietuvoje negali. Reiškia, ir planų neturi. Veikia bukagalviškai be jokio savo veiksmų pasekmių savo pačios saugumui įvertinimo. Nacionalistinis lenkų instinktas temdo jiems protą – jie nemato toliau šios dienos konjunktūros. Taigi. Na, o tokias diversines spec. pajėgas sukūrė Putinas. Jei kūrė, reiškia planavo panaudoti. Jos sėdėtų be darbo, jei numatytos agresijos aukos teritorijoje nebūtų tautinių prieštaravimų. Tokios situacijos kaip Donbase neatsiranda nei iš šio, nei iš to. Kad šalies teritoriją draskytų tautiniai prieštaravimai, reikia kryptingai kurti tam prielaidas. Ir nesvarbu, kokia korta – rusakalbių ar dar kokių x-kalbių bus panaudota prieštaravimams sukelti. Ukrainoje komunistų partijos ir regionų partijos kūrė prielaidas tautiniams prieštaravimams kilti. Tam, kad Rusijos spec. diversantų pajėgos turėtų galimybę išprovokuoti ar suvaidinti pilietinį karą. Lietuvoje Lenkijos bukagalviškus reikalavimus vykdo… Buvę komunistai ir buvę jedinstvenikai. LSDP ir LLRA. Tai – Rusijos, o ne Lenkijos įtakos agentai.

        • N:

          Klysti. Ir kokia nauda iš to Rusijai, jei tarp Baltarusijos ir Kaliningrado srities atsiras dar ir Lenkija?
          Pakaks nurašinėti Lenkija, kaip pūkuotą ir švelnią ir viską versti tik Rusijai, lyg be jos niekas pasaulyje nevyktų, o jei kas įvyksta, tai visur “kalti rusai” ir Putinas asmeniškai. Lenkija visada buvo imperialistinė, šovinistinė ir agresyvi šalis ir niekada neslėpė savo grobikiškų interesų tiek Lietuvos, tiek ir buvusių Lenkijos teritorijų Ukrainoje atžvilgiu.
          Prieštaravimų didėjimas ES naudingas ir JAV, kurios būdamos visiškai prasiskolinusios, su žlugusia ekonomika, palaikomos tik nekontroliuojamos dolerio emisijos, jau stovi ant bedugnės krašto. Dolerio tarptautinėje prekyboje nafta, dujomis ir kitomis prekėmis ima atsisakyti vis daugiau didžiųjų šalių – Rusija, Kinija, Japonija, Indija, Iranas, Prancūziją (! šiomis dienomis) ir kai kurios kitos ES šalys. JAV vienintelė išeitis išlikti – karas, o nestabilumų ir įtampos kėlimas visame pasaulyje tai bandymas pratemtpti laiką ir rengimasis karui.

          • markas:

            O kuo remiantis Jūs manote, kad yra tikimybė tarp Baltarusijos ir Kaliningrado srities atsirasti Lenkijai? Juk pats tvirtinate, kad Rusijai tai nenaudinga.

            • N:

              Tai pats tai ir teigiat: LLRA yra Rusijos agentai. Vadinasi, Vilniaus krašto autonomoja naudinga Rusijai, o jei prisijungs prie Lenkijos, tai irgi naudinga Rusijai. Juk taip išeina.

              • markas:

                O kodėl manote, kad prisijungs prie Lenkijos? Juk tai fiziškai neįmanoma – nuo Lenkijos autonomininkus skiria Pietų Lietuva su lietuviška dauguma. Reiškia, turėsime Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose gana neaiškaus statuso darinį. Tai nebus nei Lenkijos, nei Lietuvos teritorija. Tačiau turės vieną ypatybę: antilietuvišką-antivalstybišką nusistatymą. Matant Ukrainos Rytuose išprovokuotą konfliktą, kurį profesionaliai plėtojo, gilino tam tyčia sukurtos diversantų pajėgos, kurių neturi nė viena NATO valstybė, darosi aišku: Lenkijos bukagalviai neturi strateginio mąstymo. Taktinis triumfas reikalaujant lenkiškų marazmų ir tuo pačiu visiškas nesuvokimas, kad pilietinis karas Vilnijoje artina prie Lenkijos sienų Rusiją. Tada apie “kresus” tikrai teks pamiršti. Taigi, bet koks dalies teritorijos mūsų šalyje neapibrėžtumas, statuso neaiškumas naudingas Rusijai. Svarbiausia, kad ta teritorija būtų antilietuviška. Ir kad separatistinės nuotaikos stiprėtų kitokiais gatvių užrašais bei kitokiomis pavardėmis. LSDP ir LLRA dirba ta linkme. O toliau, paaštrėjus tautiniams prieštaravimams, ima veikti specialios Rusijos pajėgos, gebančias kariauti nepaskelbtą hibridinį karą, provokuoti konfliktus.

                • Aušrius:

                  Kiek žinau, hibridinį karą išrado JAV ir jie seniai tą karą vykdo Artimuosiuose Rytuose. Paskutinis pavyzdys – Sirija. O JAV – faktiškai ir yra NATO. Visos kitos – tik lėlės barbės.
                  O Ukrainoje neramumus sukėlė ne Rusija, o pačių ukrainiečių fašistinės jėgos su pretekstu, kad Janukovyčius atsisakė pasirašyti asociacijos sutartį su ES. Tas fašistines Klyčko ir Tiagniboko partijas finansavo visai ne rusai, o Vakarai. Taigi pirmiausia padėkim į šalį “rusai puola” tipo isterijas ir sudėliokim šalių interesus jau Lietuvos žemėlapyje.

                  • markas:

                    // Kiek žinau, hibridinį karą išrado JAV ir jie seniai tą karą vykdo Artimuosiuose Rytuose. Paskutinis pavyzdys – Sirija. // —— Norite pasakyti, kad Ukrainos teritorijoje veikia specialios JAV pajėgos, kariaujančios nepaskelbtą hibridinį karą? Ir kuo remiantis teigiate, kad Oleho Tiahniboko partija yra fašistinė?

                • N:

                  Kaip vaikiškai mąstote. Lyg Pietų Lietuva su Varėna, Druskininkais iki 1939 rudens nepriklausė Lenkijai. Ir lyg Lenkijai kažką reiškia ano meto demarkacinė linija. Supirks lenkų ūkininkai P. Lietuvos žemes, Suvalkijos žemes palei sieną su Lenkija ir dar ir tą dalį prijungs prie autonomijos.
                  Ukrainos įvykiai yra JAV darbas, o ne Rusijos. Įsikalk į galvą tai. Tauta tebuvo bukai pasinaudota, išnaudojant gilias socialines ir ekonomines problemas. Taip kad jokių analogijų čia nėra. Ukraina yra Rusijos teisėtų ir gyvybinių interesų zona, o ne JAV ar Europos. Taip kad arba Ukraina bus Rusijos, arba nebus pačios Rusijos. Trečio kelio nėra ir jokie pusiniai variantai Rusijai nepriimtini, nebent labai trumpą laikotarpį (metai ar mažiau).
                  NATO šalys neturi diversinių pajėgų? Ką reikia vartoti, kad tokias pasakas sekti? Gal JAV neturi spec. pajėgų, gal JAV nesiskelbia, kad gina savo interesus bet kur pasaulyje įskaitant ir karinėmis priemonėmis, gal JAV neturi privačių armijų, kurios ir užsiima diversijomis ir specoperacijomis kitose šalyse?
                  Vilniaus krašto problemoje nėra jokios Rusijos “rankos”. Lenkija, dar kartą kartoju, dabartinių įvykių Ukrainoje fone neslepia savo ketinimų Vakarų Ukrainos teritorijų atžvilgiu ir jei tik atsiras galimybė, atplėš jas nuo Ukrainos. Nei JAV, nei ES tam nesipriešins, bet kol nėra pritarimo, Lenkija nieko nedarys. O Ukraina kaip valstybė jau žlugusi, dabar, kaip minėjau, du variantai – arba Ukraina yra sudraskoma ir pasidalijama tarp Rusijos ir Vakarų, kas reiškia Rusijos pralaimėjimą ir galą (nes Ukrainoje atsiras NATO bazės tolimesniam Rusijos skaldymui), arba pilnai atitenka Rusijai.

                  • markas:

                    // “Ukraina yra Rusijos teisėtų ir gyvybinių interesų zona, o ne JAV ar Europos. Taip kad arba Ukraina bus Rusijos, arba nebus pačios Rusijos. Trečio kelio nėra ir jokie pusiniai variantai Rusijai nepriimtini, nebent labai trumpą laikotarpį (metai ar mažiau).” // ——- O kuo Jums nepatinka antirusiška Ukraina? // “Ir lyg Lenkijai kažką reiškia ano meto demarkacinė linija. Supirks lenkų ūkininkai P. Lietuvos žemes, Suvalkijos žemes palei sieną su Lenkija ir dar ir tą dalį prijungs prie autonomijos.” // —– Esu prieš žemės pardavimą užsieniečiams. Tačiau jei jau taip sakote, tai nepamirškite, kad Pietų Lietuvos žemes pirks ne tik lenkai. Pietų Lietuva – ne tomaševskio tėvonija, ir lietuviai parduos tam, kam panorės. Nebūtinai būsimiems Lenkijos kolonistams. // “O Ukraina kaip valstybė jau žlugusi, dabar, kaip minėjau, du variantai – arba Ukraina yra sudraskoma ir pasidalijama tarp Rusijos ir Vakarų, kas reiškia Rusijos pralaimėjimą ir galą (nes Ukrainoje atsiras NATO bazės tolimesniam Rusijos skaldymui), arba pilnai atitenka Rusijai.” // —– Niekaip nesuprantu, iš kur toks įsitikinimas, kad Ukraina kaip valstybė žlugusi. Tokio patriotinio pakilimo, kai net Dnepropetrovske ir Charkove skamba “Лента за лентою”, kas prieš pusmetį buvo neįsivaizduojama, Ukrainoje dar nebuvo. Šiandien istorinė teisybė grįžta: ukrainiečiai vis labiau jaučiasi tikraisiais Kijevo Rusios paveldėtojais, o Rusija laikoma totorių-mongolų ordos dėka atsiradusi maskovija.

  23. Siaubas:

    Kaip gi taip gali būti?
    Tai mes jau tapome Lenkijos pauodegiu, suįžūlėjo visai.

  24. Atgalinis pranešimas: Seimo nariai prašo Lietuvos vadovus kreiptis į Lenkijos Senato pirmininką | Alkas.lt

  25. arvydas damijonaitis:

    DĖL KLAIDINANČIO TERMINO „lenkų TAUTINĖ MAŽUMA“
    (turi būti TAUTINĖ BENDRUOMENĖ,TAUTINĖ GRUPĖ):
    1.Lietuvoje nėra lenkų tautinės mažumos, yra lenkų tautinės grupės bendruomenė, nes terminas „tautinė mažuma” tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės” sąvoka. Tuo tautinės grupės iš esmės skiriasi: Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės, turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija – 40 milijonų, Rusija – 150 milijonų, Izraelis – 8 milijonai gyventojų), negali kitose valstybėse turėti „tautinės mažumos“ statusą;
    2.Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijos 21 straipsnis: „ Jokia šios pagrindų Konvencijos nuostata neturi būti aiškinama kaip suteikianti teisę dalyvauti veikloje ar atlikti veiksmus, kurie prieštarautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams ir ypač valstybių suvereniteto lygybės, teritorinio vientisumo ir politinės nepriklausomybės principams“. Konvencija ,numato tautinių mažumų ,t.y. tik tautinių grupių, neturinčių išorinės valstybės, apsaugą, kitaip būtų pažeisti pagrindiniai tarptautinės teisės principai. Lenkų bendrija Lietuvoje negali turėti „tautinės mažumos“ statusą, nes tai grėstų Lietuvos nepriklausomybei, teritoriniam vientisumui ir politinei nepriklausomybei, t.y. prieštarautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams. Lenkijos vulgarus agresyvumas yra reali tikrovė – lietuviai nežudo lenkų, nebuvo okupavę Varšuvos, nebuvo užėmę trečdalį Lenkijos teritorijos;
    3.Buvusių okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės tuteišai, kurie kalba ne lenkiškai, “poprostu“. Tai yra GINESO REKORDAS (Guinness world record). Pvz., USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, Rusijoje – tik 8 lenkiškos biudžetinės mokyklos;

  26. xxx:

    Lenkijos Senato pirmininkas: “Prieš karą ta ideologija turėjo prasmę, nes vyko konfliktas dėl Vilniaus”. Lenkijai laikas atsiprašyti už 1920m. Pietryčių Lietuvos okupaciją.

  27. Atgalinis pranešimas: V. Sinica. Želigovskio šmėklos pamokos | Alkas.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: