D. Stancikas. Nelaimėta pergalė (48)

„Už teisę į referendumą!“ | Alkas.lt koliažas

Alkas.lt koliažas

Pirmasis per visą Lietuvos istoriją rengtas ne valdžios referendumas neįvyko, ir tą nesunkiai buvo galima numatyti nuo pat pradžių.

Ir dėl to, kad valdžia jį sąmoningai atskyrė nuo prieš mėnesį vykusių prezidento ir Europarlamento rinkimų, ir todėl, kad jį nustūmė į vasarą – atostogų metą, ir kad sąmoningai boikotavo – nereklamavo, kad organizatoriai savo tiesoms įrodyti neturėjo milijonų, kuriais rinkimų kampanijose naudojasi didžiosios partijos, jų nepalaiko nė viena didžioji žiniasklaidos priemonė, kad organizatoriai buvo pavieniai piliečiai, neturintys už savęs jokios rimtesnės organizuotos jėgos – viešoje erdvėje klaidingai teigta, jog referendumo iniciatoriai buvo Valstiečių partija ar stambieji žemvaldžiai.

Tačiau pagrindinės pasyvumo priežastys, man regis, buvo šios: žemės pardavimo klausimas nebuvo aktualus daugumai Lietuvos piliečių, juolab kad valdžia prieš pat referendumą suskubo priimti vadinamuosius pardavimo saugiklius, kuriuos turi visos ES valstybės, ir – svarbiausia – valdžia visais lygiais ir visais informacijos kanalais tvirtino, kad uždraudimas parduoti užsieniečiams žemę yra tolygu išstoti iš Europos Sąjungos.

Lietuviams buvimas Europos Sąjungoje labai svarbus dėl vis dar kasmet gaunamų milijardinių išmokų, dėl saugumo jausmo Rusijos agresijos metu ir – esmingiausia priežastis – Europos Sąjunga yra alternatyva tėvynei, geresnio gyvenimo viltis: veik nebeliko šeimos, kurios narys neuždarbiautų kurioje nors ES valstybėje, emigracijos tempai Lietuvoje iš visos Europos Sąjungos didžiausi, išvykimas iš Lietuvos tarp jaunimo tik populiarėja.

Tačiau nepaisant niekinančios ir piktos valdžios reakcijos į referendumą, prasidėjusių baudžiamųjų persekiojimų, nepaisant kai kurių pačių organizatorių klaidų (visų klausimų suplakimo į vieną atsakymą, formuluočių tikslumo), netinkamo geopolitinio konteksto (agresija Ukrainoje), šis referendumas yra teigiamas pilietiškumo pavyzdys.

Vien todėl, kad dalis piliečių visiems priminė, jog referendumų organizavimas yra ne vien valdžios privilegija, kad įrodė taip pat šį tą reiškiantys ir ne rinkimų metu – kaip jau minėta, pirmą kartą istorijoje 300 tūkstančių parašų surinko ne valdžios išlaikoma struktūra ir ne koks verslininkų susivienijimas, o eiliniai piliečiai.

Iki šiol surinkti parašus referendumui prieš 20 metų (tuomet, kai Lietuvoje ne formaliai, o realiai gyveno per 3 mln. gyventojų) buvo pavykę tik vienai iš didžiausių partijų – Tėvynės Sąjungai (Lietuvos konservatoriams). Ir net tuomet, nors tai buvo populistiškiausias (ir todėl valstybės ilgalaikei ekonomikai žalingiausias) visų laikų referendumas, net ir jis neįvyko dėl mažo dalyvavusių piliečių skaičiaus.

Iš viso per 24 nepriklausomybės metus surengta 11 referendumų, o įvyko tik 5, ir visi rengti valdžios (parlamento). Iš jų 3 referendumai buvo dar XX amžiuje, pačioje nepriklausomybės atkūrimo pradžioje, kai piliečiai jautėsi tikri savo valstybės šeimininkai, tikėjo tėvyne ir neieškojo laimės svetur: tai plebiscitas dėl Lietuvos nepriklausomybės, dėl SSRS kariuomenės išvedimo ir žalos atlyginimo, dėl LR Konstitucijos priėmimo, Dar 2 referendumai įvyko jau XXI amžiuje: 2003 m. dėl stojimo į Europos Sąjungą ir 2012 m. dėl naujos atominės elektrinės (ne)statybos.

Per amžiaus ketvirtį 18 kartų piliečiai nesėkmingai bandė sušaukti referendumus savo iniciatyva: nesugebėjo surinkti reikiamo parašų skaičiaus.

Taigi, kad ir kaip kas vertintų vadinamąjį žemės referendumą, jis yra išskirtinis ir organizatoriams sėkmingas vien todėl, kad buvo išvis suorganizuotas (tai rimtas šokas visoms valdžioms), ir todėl, jog privertė parlamentines partijas bent iš dalies įgyvendinti organizatorių reikalavimus – priimti žemės pardavimo užsieniečiams saugiklius.

Dar vienas svarbus momentas: vienintelėje rimtoje viešoje diskusijoje tarp referendumo šalininkų ir priešininkų visi trys oponentai – pirmasis atkurtos valstybės vadovas konservatorius Vytautas Landsbergis, buvęs teisingumo ministras liberalas Remigijus Šimašius ir dabartinės Seimo Teisės komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas netikėtai vieningai pritarė kitai svarbiai referendumo nuostatai – ateityje sumažinti referendumui būtinų parašų skaičių. Beje, Seime jau yra registruotas ir svarstytas projektas dėl parašų skaičiaus sumažinimo nuo 300 iki 200 tūkstančių, tad piliečiai galėtų toliau spausti parlamentarus, kad jie šiuo klausimu skelbtų naują referendumą kartu su kitąmet vyksiančiais savivaldos ar 2016-aisiais Seimo rinkimais.

Nes susivieniję 270 tūkstančių piliečių, pritarusių sekmadienio referendumo nuostatoms, yra galinga politinė jėga, pajėgi ne tik šaukti privalomas piliečių apklausas, priversti įsiklausyti valdžią, bet ir laimėti bet kokius rinkimus: prieš mėnesį vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose laimėjusi Tėvynės sąjunga negavo net 200 tūkstančių balsų, nors rinkėjų aktyvumas buvo 3 kartus didesnis.

„Paradoksalu, bet daugelis demokratų ir net aršių antikomunistų gina išpūstą valstybinę valdžią, kuri iš tiesų yra komunistinės sistemos atgyvena. Tačiau iš tiesų argumento, jog pilietinės visuomenės plėtra kelia grėsmę politinei sistemai, šaknys – paprasčiausias nenoras dalintis valdžia. Be pilietinės visuomenės generatoriaus politinės partijos ir politiniai institutai išsisemia, praranda išradingumą ir galiausiai virsta nuobodžiomis, uždaromis politinių profesionalų grupėmis. Politinės partijos, demokratiniai institutai gerai veikia tik tada, kai semiasi jėgų iš savo pilietinės aplinkos, kai yra nuolat šios aplinkos svarstomi ir kontroliuojami.“ (Vaclavas Havelas)

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Pilietinė visuomenė, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , .

48 komentarai

  1. Joana:

    Atleiskite, noriu šiek tiek paprieštarauti gerb. Autoriui štai dėl šio sakinio: . Man atrodo, kad net ir patys kalbėdami apie “visų klausimų suplakimo į vieną atsakymą”, mušame apmaudų įvartį į savo komandos vartus. Juk visi vyresnio amžiaus žmonės pamename (dabartiniam jaunimui atleistina, nes jis gal dar nebuvo atėjęs į pasaulį, tačiau ir jam tinkamai išaiškinus, jis tą puikiauiai supranta), kad 1992 metais spalyje vykusiame privalomajame referendume Tauta, kurią tuo metu sudarė apie pusketvirto milijono piliečių, susipažinusi ir apsvarsčiusi naujosios nepriklausomos LR Konstitucijos projektą, už jį balsavo TAIP! Ir balsavo už visus straipsnius iškart, o ne pastraipsniui. Gi 9, 47 ir 147 straipsniai po kurio laiko valdžios savavališkai buvo “patvarkyti” valdžios naudai, neatsiklausus Tautos, ar ji to nori, ar ne. O juk Tauta balsavo už visą Konstituciją! Dabargi mes balsavome tik už tų valdžios pakeistų 9, 47 ir 147 straipsnių atstatymą, už kuriuos jau buvome pasakę TAIP 1992 metais! Reikėjo žmonėms konkrečiai 2–3 sakiniais apie tai pasakyti, ir viskas visiems būtų aišku. Aš rinkdama parašus žmonėms taip ir aiškinau. Ir dar pabrėždavau, kad referendumu priimti įstatymai privalo būti keičiami tik referendumu! Ir visi suprato. Ir man geranoriškai rašėsi.

  2. Civis Lituaniae:

    Ak prorusiškoms jėgoms vasara nepalankus metas? Tai ko dabar nepalankus? O žiema, ruduo ar pavasaris jau būtų palankus? Atostogų metas? Kam atostogos, o kam pats darbymetis, man pačiam pavyzdžiui. Nėra referendumui nepalankaus laiko; jei būtų sprendžiamas Lietuvos valstybingumui stiprinti skirtas klausimas, aš ateičiau smala ir siera lyjant, ar atostogos, ar darbymetis. Į šitą nėjau, nes jis buvo šventvagiškas. Nereikia jokių lengvinimų referendumams inicijuoti, jokių parašų skaičiaus mažinimo, nes praėjo referendumų laikmetis. Tiesiog, nebėra tokių klausimų kuriems spręsti reikėtų referendumo. Referendumas buvo geras įrankis Valstybei atkurti — Ji atkurta. Daugybė referendumų, tai referendumo instituto devalvacija. Teisę inicijuoti referendumą reikia palikti tik Seimui ir Prezidentui, o ne visokiems pilypams iš kanapių. Vokietijoje nėra referendumo iniciatyvos teisės iš „apačios“; ir kas pasakys, jog Vokietija ne demokratinė valstybė?

    • Lamatas:

      Tikras proto Gigantas. Perskaityk ką parašei . Net juokas suėmė. Gal kartais jumoreskas rašote?…………………

      • Amelija:

        Kai tik atsiranda protingas komentaras, tai lamatai (beje, Didysis lietuvių kalbos žodynas žodį “lamatotis” aiškina “blaškytis, kratytis, nerasti vietos”) juos užsipuola turgaus bobelių lygiu. Tiek tų jūsų argumentų, tokie ir rezultatai.

    • LosAngeles:

      ‘..Į šitą nėjau, nes jis buvo šventvagiškas..’

      !!! Vaikeli, nebijai kad liezuvis (rankos) nudzius? 🙂 Cia juoktis, ar verkti, rimtai? Jei esate idiotas, pripuoles prie kompiuterio, tai galima pasijuokti. Priesingu atveju… Aisku, lieka dar vienas variantas. Esate niekselis provokatorius. Na jus pats pasirinkite varianta 🙂
      Siaip situacija iki absurdo iskreipta. Kreivu veidrodziu karalyste. Bicas zmoniu nora savo proteviu zeme issaugoti ir perduoti savo vaikams vadina sventvagiska???? Tai kam begales zmoniu galvas gulde? Kam 19m ejo i savanorius (nors situacija buvo itin neaiski ir pavojinga)? Sventvagiai?… Nu sarmatos bent kiek reiketu tureti, bent truputi, kad nenusisneketi iki visisku nesamoniu, kad neizeidineti proteviu.

      • Civis Lituaniae:

        Na išsaugok tą protėvių žemę, jei išvis jos turi, perduok tiems savo vaikams ir vaikų vaikams.
        Kas trukdo? Ar tam reikia referendumo? Tikrai ne.

        • N:

          Joks tu ne lietuvis. Tu homoeuropietis. Gali didžiuotis.

        • LosAngeles:

          Sprendziant is destymo neesate kvailas 🙂 Tai kas belieka? Arba nesusiprates, arba… Vat paskutnis variantas tai jau ne kas…
          O siaip tai kalba buvo apie sventvagyste. Juk pajegus esate suprasti ka sis zodis reiskia. Nu netinka jis siame kontekste, visiskai netinka

          • Civis Lituaniae:

            Tikrai tinka. Referendumas, šiaip jau, skirtas vertybėms įtvirtinti. Valstybingumui atkurti, pavyzdžiui. Valstybingumo pozicijoms sustiprinti. T.y. dalykams sakraliems. O kaip kitaip vertinti referendumą, kuris mūsų valstybingumo pozicijas silpnintų, įneštų chaosą, pakenktų Lietuvos tarptautinei reputacijai?

            • N:

              Žemė ne vertybė? Dabar ji būs kitų vertybė. Materialinė, o tikram lietuviui ji dar ir sakralinė. Kokią valstybingumo dalį sustiprinome? Teritorinio vientisumo, ekonominio, politinio savarankiškumo?

              • Civis Lituaniae:

                Žemė, tiksliau dirva, yra materialinė vertybė, tam kas ją aria ir iš to gyvena, bet tikrai ne sakralinė. Ką mes sustiprinome? Bent jau išsaugojome savo veidą tarptautinėje bendruomenėje. Nepelnėme reputacijos tų, kurie vieną dieną pasirašys sutartį, o kitą ją sulaužys.

                • N:

                  Ką tu kpaistai? Sutartis pasirašyta prieš 11 metų. Pakankamai ilgas laiko tarpas. Be to jokia sutartis nėra šventa karvė ir keičiama, laužoma, kai netenkina vienos iš pasirašiusių šalių. Kas ta tarptautinė bendruomenė? 99 proc. jos eilinių žmonių į tai nusispjaut. Žemė turi sakralinę reikšmę, nes ji Tėvynės. Aišku? Jei tau Lietuvos žemė neturi sakralinės reikšmės, tai tau Lietuva nėra Tėvynė. Tėvynės be žemės nebūna.

                  • Civis Lituaniae:

                    Ne be žemės Tėvynės nebūna, o be teritorijos. Žemę supainioti su teritorija ir buvo pagrindinis referenduminikų nujodytas arkliukas. O teritorija yra tai ką apriboja atitinkami kontūrai politiniame žemėlapyje. Tie kontūrai nepasikeis jei net tūkstantį kartų bus parduotas vienas ar kitas žemės sklypas sklypas. Taškas

                    • gaudy:

                      kiek girdėjau lenkijos pasieny jau lenkai susipirkę. na laiko klausimas kada ir lenteles lenkiškas uždės. Ką tada pasakysi veršių liaudies atstove. palaukim šiek tiek ir rezultatus pamatysit. Tik nesitrinkit prie tautos eikit prie liaudies ten jjūsų visų tokių vieta.

                    • gaudy:

                      Na referendūūūūūmo niekintojams veisliniams avinams reikia padėkoti už vieną dalyką. Jie nuėmė pareigą ginti lietuvos žemę okupacijos atveju. Manau, kad veisliniai valdžios avinai tikisi, kad juos gins privačių užsienio korporacijų, kurios ir dabar yra įsigijusios nemažai lietuvos žemės, privačios kariomenės. Bet manau, kad klysta. Taigi, išvada.: kad ginti teritoriją ją reikia turėti msavo nuosavybėj, o tiksliau pkad būtų piliečių nuosavybė. Tokiu atveju net tas kuris neturi žemę gins ją nes turės kažka iš giminių draugų ir pan, Dabar mielas paaiškink man kodėl aš turėčiau ginti svetimą tarptautinių korporacijų įsigytą žemę ir rizikuoti savo gyvybe. Va pats ir tokie kaip tu galėsi eiti ir lieti kraują už kokį rokfelerio fondo įsigytą žemę. O aš tai jau ne… Vot tep… ką pasakysi į tokius argumentus runkeluk. Patirtis parodė aršiausios partizaninės kovos buvo kaime dėl žemes. O be to tos korporacijos ras būdų kaip susitarti su bet kurio okupantu, kad kuo mažiau nukentėtų jų investicijos. Taigi mielieji valdžiasnukiai po šio referendumo nekokia ateitis jūsų laukia.

            • LosAngeles:

              Jei ir tinka, tai tik tamstos ir co atzvilgiu. Tai jusu ‘pastangas’ galima vadinti sventvagiskomis, nes didesnes vertybes uz zeme tauta neturi. Okupantas atejo ir iseis, parduotos gi zemes nesusigrazinsi, tai jau jo o ne tavo. Tauta be zemes- tauta be namu. Deja taip. Ir tamstos puikiai tam tikslui pasidarbavote.
              Apie skiedalus ‘..inestu chaosa, silpnintu…bla bla bla..’ nesinori ir didkutuoti. Tai arba kvailio, arba dezinformatoriaus- provokatoriaus argumentai. Kaip jau minejau, nemanau kad esate kvailys…

  3. žr video / kovokite ne su pasėkmėm. Dokumentinis filmas - žaliems:
  4. tas:

    Civis lituanie taip nusisnekejo kad net koktu dar
    os.visiška lempa.tokiais lozungas galima išvaryti kad ir sąžiningai uždirbtas žmogaus atlyginimas jam nepriklauso.

  5. Marius:

    Ponas “Civis lituanie”. Visų pirma, nesuprantu prie ko čia prorusiškos jėgos? Gal anot tamstos ir Sąjūdį prorusiškos jėgos, gal ir Baltijos kelią jos suorganizavo? O gal ir prorusiškos jėgos su vėliavomis rankose ir patriotiškomis dainomis lūpose apgynė TV bokštą ir Seimą nuo sužvėrėjusių RUSŲ kareivių ir jų tankų? Ir taip, NĖRA referendumui neparankaus laiko jį ORGANIZAVUSIEMS (ir į jį atėjusiems). Neparankus laikas buvo JUMS. Pats neparankiausias būtų buvęs kartu su prezidento “rinkimais” (rinkimų parodija, kada žmonės privalėjo rinkti iš vieno kandidato). Nes tada jums būtų buvę kapiec. O kas dėl “Pilypo iš kanapių”, paskaitykite tamsta pačias pirmas Konstitucijos eilutes – ten juodu ant balto parašyta:

    “1 straipsnis
    Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika.

    2 straipsnis
    Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai. (o ne Seimui, ne vyriausybei, ne kokiai nors kitai valstybės institucijai, ne kokiai nors partijai, ne Briuseliui ir t.t.)

    3 straipsnis
    Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių. (o valdžia tas suverenias galias pažeidė ir jas PASISAVINO).

    • Lituanus verus:

      Tik nereikia to suvereniteto traktuoti per plačiai, nes taip jis išverčiamas išvirkščiąją puse. Negalima suvereniteto absoliutinti, nei prie jo pritempti savo „poniatkių“. Ar galima būtų referendumu įvesti norma, kad Lietuvoje būtų taikoma mirties bausmė ir vykdoma ketvirčiuojant miesto aikštėje? Suprantama, kad ne. Taip pat nevalia rferendumais įvedinėti jokių normų laužančių tarptautines sutartis. O demokratija pas mus atstovaujamoji ir ją gali įgyvendinti tik Valdžia, o ne minia. Kai valdyti imasi minia, pasekmės būna tik blogos.

      • LosAngeles:

        Uzsiimdinejate demagogija. Jei negalima, tai tam rinkimu biuletenyje yra punktas NE. Ir neivedinekite cia savo ‘poniatkiu’. Zmones nera tokie kvaili, kad bet kokia nesamone prastumdinetu referendumu. Referendumas – tautos galimybe reiksti savo nuomone ir reikalauti is valdzios tos nuomones vykdymo. Dabar gi jusu ‘kolegos’ atvirai agituoja neiti, ponia piktinasi kad tai ‘dalies visuomenes nuomones primetimas kitai daliai’… Butu puikus anekdotas, bet kad ne laiku ir ne vietoje. Ne koks ispudis susidaro ir tokie krastutiniai desperatiski veiksmai (dave savo vaisius, akivaizdu) rodo tik valdzios baime ir veidmainyste

        • Civis Lituaniae:

          Vienas iš referendumo šalininkų pasakė, kad dalyvauti reikia, net jei referendumas rengiamas ir pačiu kvailiausiu klausimu. Na su tuo niekaip negalima sutikti. Susitapatinti su kvailiais — tai jau ne. Lygiai jei keliami klausimai aiškiai vedantys į chaosą ir gresiantys Valstybės stabilumui, o toks ir buvo praėjęs referendumas. Pati racionaliausia pozicija tokius referendumus tik boikotuoti. Va čia ir yra tikro piliečio pats tikriausias NE. Tūlas J.Subotinas nuolat kartoja ir kartoja virtualioje erdvėje: „tik su Rusija ir Baltarusija mūsų ateitis“. Anksčiau dar pridėdavo ir su Ukraina, bet kai Ukraina parodė rusams vidurinį pirštą, tai Ukrainos jau nebemini. Na gi sumažinkite parašų limitą iki 100 000, inicijuos Subotinas va tokį referendumą. Ką — ar ir į tokį ateiti?!

          • LosAngeles:

            Subotinas, ane… Nu dar kas???? O jei rytoj armagedonas? Busite vilisu, ar tokio neatsiras. O jei dangus griuti prades ir prispaus kaip katinukui ‘uodega’… O jei…
            Tam biuletenyje ir yra punktas NE, kad pasakytumete savo nuomone demokratiskai, nors paskutiniu metu pastaroji musuose jau pradeda igauti keistas (visai nejuokingas) grimasas. Raginimas is valdzios puses boikotuoti tegali reiksti viena: valdzia yra veidmainiska. Tas pats ‘profesorius’ berods garsiai maste apie pageidautina iniciatyva bausti uz nedalyvavima balsavime. O cia staiga boikotas…. Kaip veidmainiska ir zema. Ir kokia po to teise jis turi rypauti apie zmoniu apolitiskuma per valdzios rengiamus ‘balsavimus’? Bet jie ‘isrinktieji’, jie gali sau leisti tai, ko ‘runkeliams’ neleis. Ir raginimas boikotuoti tik su tuo ir susijes: valdzios baime, kad tik neatsirastu Lietuvoje pilietiska visuomene, atsakinga visuomene, visuomene pajegi dalyvauti savo valstybes valdyme ir pajegi priversti valdzia dalintis sprendimo teisemis su ja. Tai tik gyvuliska baime prarasti savo isskirtine padeti ir ne daugiau.

      • Arūnas:

        Na taip, Jūs teisus, reikalinga valdoma demokratija, kurią supranta tik valdžia, bet ne tauta 🙂 . Nebūtina kreipti dėmesio į žmones, nevadinti jų nei piliečiais, nei tauta, o vadinti tiesiog minia. To jie nusipelnė stovėdami Baltijos kelyje, gindami televiziją, parlamentą. O valdžia valdo taip gerai, kad negalima jokio priekaišto jai padaryti, jie tikrai nusipelnė 10 kartų didesnio atlyginimo negu gauna niekingoji minia. Minia valdžiai reikalinga tik vieną kartą, kada figos lapeliu reikia pridengti valdžios užėmimą. Tada minia vadinama sąmoningais piliečiais, europiečiais, bet ne Tauta…

        • Amelija:

          Baikit vieną kartą spekuliavę ta vadinamąja TAUTA. Kiekvienas Lietuvos pilietis yra tautos narys, ir bjauru skaityti, kas esanti dar kažkokia tauta, viršesnė už kitus. Čia jau nacizmas, Hitlerio ideologija. Apibendrintai galima pasakyti – nevykėliai ieško savo tapatybės. Bet juk ne visi jūs esate nevykėliai…

          • Arūnas:

            Amelijai: esu nevykėlis tik dėl to, kad didžiuojatės pati esate labai pavykusi. Valdemaras Tomaševskis yra iš Jūsų tautos, bet ne iš lietuvių tautos, ne mano tautietis. Ne visi Lietuvos gyventojai yra lietuvių tauta…

            • Virginija:

              Pritariu Arūnui. Tauta yra etninė grupė ir ne visi Lietuvos piliečiai yra mūsų tautiečiai. Taip pat gyvenantys kitose šalyse lietuviai ir net neturintys Lietuvos pilietybės yra mūsų tautiečiai.

            • Amelija:

              Tomaševskis neturi tautybės, jis samdinys. O lenkai, karaimai, žydai, rusai, jei yra priėmę pilietybę, yra mūsų tautiečiai, ką jie bekalbėtų ar už ką bebalsuotų.

            • Amelija:

              Ne gyventojai, o PILIEČIAI. Įsidėmėkite tą amžiams.

              • gaudy:

                aAmeljanova vėl siautėja. Mokina, auklėja, grasina. Paaiškink tu man neraštingam, o kas yra Lietuvoj gyvenantys asmenys be pilietybės ir kitų valstybių piliečiai. Pagal tave jie vistiek piliečiai. Ruošiesi per prievartą juos įpilietinti. Taigi jie gali tave apskųsti dėl prievartos. O kas jei tie aukščiau įvardinti asmenys nenori būti vadinami piliečiais. kaip tada.

                • gaudy:

                  Tamaševskio lenkams būti pavadintu lietuviu yra įžeidimas ir lietuvos pilietybės jie visai nevertina už tai lenkijos pilietybę vertina. Štai lenkija dalina lenkų kortas jiems ir tai nesudaro kliūčių dalyvauti valstybės valdymo struktūruose. O aš manau vien priėmimas tokios kortos yra pilietybės atsisakymo aktas. Taigi tavo skleidžiama meilė jūjų atžvilgiu yra prievartos aktas. Ir aš neabejoju, kad jie taip ir traktuoja.

  6. Pikc:

    Sakyčiau, V. Havelo citata – LABAI taikli. 😉

  7. Regina:

    Džiaugiuosi tuo, kad Lietuvoje yra ir protingų, ir drąsių žmonių, mylinčių savą žemę ir neparsiduodančių už postus, kuriuos dalina partijos…Stiprybės visiems, kurie , dalyvavę referendume, parodė, kad lietuviai tebėra gyvybinga ir sąmoninga tauta. Gaila, kad daugeliui neatėjusių mūsų žemė nieko nebereiškia arba bijo būti savarankiški…

  8. Žaltys:

    Šuo pakastas yra skalūnų dujų Žemaitijoje problematikoje. Bent jau aš taip užuodžiu. Jei amerikonai nusipirks ten žemės sklypus, tuomet visos gėlytės ir sužydės. Turėsim tuomet pigių dujų, ar ne?

  9. aistis:

    Kai vietine, ES pataikaujanti ir padlaiziaujanti valdzia, kenkia savajai tautai, ishsirintkusiai ja, butina pradeti tarptautines , rasant masinius laiskus Euro parlamento nariams, vadovams, ypac tiems, kurie inicijuoja mazuju tautu naikinimo akcijas ir istatymus. Pagaliau ir Europarlamentarai rinkti, ir jie privalo zinoti mazuju tautu nuomone- NENORA PAKLUSTI NAUJAU TARYBU SAJUNGAI, IS KURIOS LABAI NESENIAI ISHSILAISVINO. Mazosios tautos privalo vieniytis i pasipriesinimo kova pries didziataucius – prancuzus, vokiecius ar lenkus – savivaliautojus , norincius sunaikinti ar uzgrobti musu zemes, valiuta, kalba, kultura.

  10. Civis Lituaniae:

    Ginama ne žemė, o Valstybė ir tikrieji piliečiai tai labai gerai žino.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: