A. Ramonaitė: Nepavykęs referendumas – praleista proga pagerinti valdžios ir piliečių santykius (19)

Ainė Ramonaitė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Ainė Ramonaitė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Sekmadienį vykusiame referendume dėl žemės pardavimo užsieniečiams rinkėjų aktyvumas buvo rekordiškai žemas – išreikšti savo valią atvyko vos 14,24 proc. rinkėjų. Ar tai reiškia, kad Lietuvoje pilietiškumą ištiko krizė? Radijo „Laisvoji banga“ laidoje „Ant bangos“ diskutavo Vilniaus universiteto dėstytojai doc. dr. Ainė Ramonaitė ir doc. dr. Darius Kuolys.

Tai – partinės demokratijos pergalė Lietuvoje?

„Tai nebuvo labai netikėtas rezultatas. Tačiau dauguma politologų manė, kad balsuoti ateis bent 30 proc. rinkėjų, – sako A. Ramonaitė. – Apie pusė Lietuvos žmonių apskritai nedalyvauja rinkimuose, tai ši dalis automatiškai atkrenta. Kita dalis pakluso partijų raginimui tarsi boikotuoti šį referendumą.

Todėl manau, kad šis rezultatas yra partinės demokratijos pergalė Lietuvoje. Ar tai yra gerai – klausimas. Ir įvardinčiau dar trečią kategoriją žmonių, kuriems rūpėjo ši tema, bet jie buvo sutrikę dėl referendumo klausimo. Mat buvo labai sudėtingas paketas konstitucijos pataisų, kur net galima diskutuoti dėl formuluočių tinkamumo. Todėl žmonės sutriko ir nusprendė nepareikšti jokios nuomonės“.

Spaudimas referendumo šalininkams buvo nutylėtas

Darius Kuolys | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Darius Kuolys | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Su A. Ramonaitės argumentais sutiko ir D. Kuolys. Anot jo, referendumas labai daug pasakė apie mūsų valstybės būklę: „Ji gerokai nutolusi nuo demokratijos. Referendumo iniciatoriams reikėjo daug kovoti dėl teisės viešai paaiškinti, ką jie daro. Jie tai gynė net teismuose. Prasidėjo jų niekinimas, persekiojimas.“

Pasak D. Kuolio, žmonės, kurie elgėsi pagal Lietuvos konstituciją ir naudojosi teise inicijuoti tautos nuomonės išsakymą, tarsi susidūrė su Vyriausiosios rinkimų komisijos ir kai kurių partijų atstovų patyčiomis, pareiškimais, kad šis referendumas negali įvykti, be aiškios sistemos buvo tikrinti surinkti parašai.

„Šie parašai keistai atsidūrė policijos rankose ir pasirašę piliečiai šalies kaimuose sulaukė policijos pareigūnų, kurie klausė, ar tai jų parašas. Tai lyg spaudimas tiems, kurie pasisako už referendumo iniciavimą. O tai žiniasklaidoje buvo nutylėta. Referendumo iniciatoriai, kurie elgėsi pagal konstituciją, buvo apšaukti Rusijos agentais, kad griauna valstybę. Buvo ir Tėvynės sąjungos atstovų pareiškimas, kad šis referendumas antikonstitucinis.

Tačiau juk tai ir yra būdas, kuriuo galima pakoreguoti konstituciją. Čia buvo labai stipri kampanija prieš piliečių iniciatyvą. Prezidentė sakė, kad referendumas yra būdingas autoritariniams rinkimams ir tai yra prievartos primetimas. Įsivaizduokime tokį pareiškimą iš kitų Europos Sąjungas valstybių vadovų lūpų. Čia Lietuvos žiniasklaida irgi tylėjo“, – kritikuoja D. Kuolys.

Abi pusės kovojo „negražiai“

„Žinoma, tai, kad referendumas buvo organizuotas ne kartu su Prezidento rinkimais, galima priskaičiuoti prie būdo kaip jo išvengti ieškojimo. Čia, matyt, buvo pakankamai beviltiška ir net negraži kova tarp tų, kurie nori kažką pasakyti valdžiai, o ji nenori klausytis ir bando viską sutvarkyti kitais būdais. Atrodytų, kad jau turėtume prieiti prie civilizuoto kalbėjimosi, tačiau jo nebuvo iš abiejų pusių. Paklausius kai kurių žmonių pasisakymų per debatus, tai sunku įsivaizduoti, kaip taip galima kalbėtis. Tačiau valdžia irgi turėtų rodyti norą susikalbėti“, – dialogo nebuvimą tarp referendumo iniciatorių ir valdžios aiškina A. Ramonaitė.

Lietuvą ištiko rimta demokratijos krizė?

„Prieš referendumą diskutavo paprasti Lietuvos žmonės, kuriems rūpi Lietuvos likimas ir jie nori diskutuoti. Tačiau pažiūrėkime, kaip elgiasi tie, kurie turi galią. Galima prisiminti atominės elektrinės situaciją. Visi žinojo, kas ir kaip vyks. Panagrinėjus šį referendumą – vos šiek tiek dėmesio referendumo išvakarėse. O rodytose laidose – daug prie ko galima prikibti, referendumo iniciatoriai buvo tarsi egzaminuojami. Tokios laidos labiau būdingos Rytų kraštams, kur žiniasklaida aptarnauja valdžios struktūras. Šiuo atveju Lietuva stipriai žygiuoja valdomosios demokratijos arba nomenklatūrinės santvarkos pusėn“, – kritikuoja D. Kuolys.

„Mes net neišgirdom savo Prezidentės nei tą dieną, kai tauta turėjo pasirinkti kaip balsutoi, nei rinkimų išvakarėse. Ji pasakė, tik kad referendumai nėra būdingi demokratijai. Čia aš fiksuočiau rimtą demokratijos krizę Lietuvoje ir dar didesnį susipriešinimą tarp valdžios ir piliečių, – „Laisvajai bangai“ sakė pašnekovas. – Čia buvo galima užmegzti gerą dialogą. Mes esam Europos Sąjungos pasienio valstybė – teritorija tarp vienos Rusijos pusės ir kitos, sparčiausiai nykstantis Baltų arialas, jei pažiūrėtume, kas per paskutinį tūkstantmetį iš viso to liko. Ir pasirodo, kad mes neturim instinkto, kaip norim gyventi, ar norim būti savarankiška bendruomene, laisva tauta, ar turėti referendumą“.

Pasak docento, šiuo atveju referendume buvo keliami labai rimti klausimai, tačiau galima svarstyti, ar buvo teisingos formuluotės, sudarytos ne referendumo iniciatorių, o vyriausiosios rinkimų komisijos. D. Kuolys taip pat kelia klausimą, ar tai, kad surengti referendumą reikia surinkti 300 000 piliečių balsų tautai, kuri dabar neturi nė 3 mln. gyventojų, tebėra logiška.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Pilietinė visuomenė, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *