Baltarusijoje iškilo paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Algirdui (video) (22)

Sustabdyta šventės akimirka

Sustabdyta šventės akimirka

Birželio 27 dieną Vitebske buvo atidengtas paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Algirdui, arba, kaip jie vadina, Olgierdui.

Paminklo atidengimas sutapo su savaitgalį vykusia miesto švente.

Atidarymo renginys prasidėjo choreografiniu pasirodymu. Po jo į Rotušės aikštę žirgu atjojo pats šventės kunigaikštis „Olgierdas“. Jį lydėjo žmona kunigaikštienė ir miestelėnai – viduramžių Vitebsko gyventojai. Visus šiuos personažus įkūnijo istorinių rekonstrukcijų klubų nariai.

Paminklas Algirdui išlietas iš bronzos, jo viduje yra metalinis karkasas. Monumentas sveria 3,2 tonos, iš jų 2,9 tonos – bronza. Kompozicijos aukštis panašus į dviaukščio namo. Skulptūros aukštis – 3,6 m, postamento – 2,8 m.

Paminklo autorius, skulptorius Sergejus Bondarenka netrukus Baltarusijoje pastatys dar vieną Lietuvos valdovo paminklą – Naugarduke išdygs paminklas karaliui Mindaugui.

Kategorijos: Baltų žemėse, Kultūra, Kultūros paveldas, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , .

22 komentarai

  1. Va taip:

    gerb. Tautiečiai. Netrukus bielorusy visam pasauliui paaiškins, kad visi didikai – etniniai gudai ir lietuviai išvis ne prie ko:) Jie intensyviai savinasi LDK istoriją, kol pusraščiai bumblauskiniai VU produktai nebrangiai ją parceliuoja tiek į rytus, tiek į vakarus.

    • Pikc:

      Iš vienos pusės, baltarusiai irgi turi teisę į LDK istoriją, nes tai buvo bendra valstybė (tiesa, ir ukrainiečiai tokią pat teisę turi), bet neturi teisės aiškinti, kad tai TIK jų istorija. Antra vertus, kaip teisingai pastebėjote, kai “mūsų” istorikai intensyviai ją arba dergia arba, kaip sakote, “parceliuoja”, nieko nuostabaus, kad ta istorija po truputį tampa nebe mūsų…

  2. Vytautas Ka:

    Mums pastatytas paminklas ”gražesnis”. Vilniaus įkūrėjas nuo žirgo nulipęs ir bendrauja su mumis, o gal ne, gal ko prašo ar šaukiasi pagalbos. Kažkoks nusižeminęs, kaip mūsiškiai europarlamentarai….

    • Kažin:

      Pliurzalai litvinistai, pliurzalinasi ir Rakutis užsiimdamas su jais. Žinoma visa tai yra galima dėl to, kad iki šiol teturime Lenkijos ir Rusijos rašytas Lietuvos istorijas.
      Skaudu dar, kad tokiu istorijos dėstymo lygiu yra tenkinamasi Karo akademijoje. Kur tokios svarbios temos, kaip baltų suslavėjimas skleidžiant Rytų apeigų krikščionybę Vidurio ir Rytų Europoje ir pan..

  3. Skaitytojas:

    Reikia tik džiaugtis,kad Europoje daugėja LDK istorijai skirtų paminklų, leidinių; mes patys nepajėgūs ką nors patys rimto pastatyti, tik iš kanalizacijos vamzdžių kokius nors lankstinius. Buvo Lietuvos 1000mečio sukaktis,kur nuvesi svečią. parodyti kaip tai įamžinta, o į Baltarusiją visada malonu nuvykti -ten LDK istorija gerbiama,pilys atstatinėjamos; gražu,kad ir latviai kunigaikštienei Mortai stato paminklą.Gražu,kad ir Novgorodo miesto 1000mečio paminkle yra ir Lietuvos kunigaikščiai. O istorikai – jų yra visokių tiek pas mus tiek pas juos ir tampo jie tą istoriją pagal savo supratimą. O paminklai lieka.

  4. Klodas:

    Artėjantis karaliaus Mindaugo vardo 800 metų jubiliejus 2019 m. primena, jog garsinti jo nuopelnus Lietuvai, Baltijos kraštui, Europai yra ne tik patriotinė, bet ir pilietinė pareiga.

  5. Kažin:

    Pažvelgus į paminklą pasijunti tokiu pakeltos dvasios, kad trūksta žodžių. Žvelgia toks dvasinis giedrumas, didingumas, kad oi, oi…
    Gaivinama LDK, mūsų protėvių dvasia Baltarusijoje – šaunu!
    Su Gedimino paminklu Katedros aikštėje ar iš dalies ir Mindaugo paminklu nėra ką lyginti.
    Apskritai gali būti, kad tokio asmens kaip Gediminas iš viso realiai nėra buvę, tai Jogailos raštininkų ir lenkiškojo katalikizmo atstovų “kūriniai”. Panašu, kad Gedimino vardas gali būti tuo laikotarpiu, t.y. po Vytenio sudorojimo 1316-17 metais Lietuvą valdžiusios senosios pasaulėžiūros mistifikuotos institucijos (tarybos) vardas. O Algirdas galėjo iškilti šios tarybos valdymo metu ir galimai yra vienas iš Vytenio sūnų, ėmusių karvedžiauti po Dovydo (Dauvydo) gardiniškio nužudymo, įvykdyto mozūro, grįžtant jam, berods, 1326 metais iš žygio prieš Vokiečių ordiną.
    Taigi, Lietuvai labai laikas imtis Vytenio paminklo Vilniuje ar tarkim Užnemunėje (gal Vištytyje – galimoje jo tėviškėje) kūrimo, juolab, kad artėja 700 metų nuo jo valdymo pabaigos.

    • Algirdas:

      Jūsų komentaro pavadinimas kažin verčia visą tekstą suprast priešingai.Pvz. kažin ar pažvelgus į paminklą psijunti pakeltos dvasios , kažin ar žvelgia toks dvasinis didingumas , kažin ar su Gedimino paminku Katedros aikštėje ar iš dalies ir Mindaugo paminklu nėra ką liginti ir t.t.

  6. bartas:

    O aš manau, kad ant gudų pykti nereikėtų. Jie tik, tik sukūrė kažkokią valstybę. O jeigu praeities valstybė neturi, tai patys supraskit, šūdukas ant pagaliuko. Tai jie dabar, kurdami kažikokį valstybinį darynį , lygiagrečiai kuria savo būtovę. Ir jiems tai gražu, o mūsų garukams , praeities tyrėjams tas nesuvokiama. Žiū , o ką lenkai pasakys, arba rusai. Baudžiava savo padarė.

  7. Žynys:

    Anot Heriodoto, skitų laikais (5-1 a.pr.m.e.) Dniepro aukštupyje skitai laidodavo savo RIKIUS (dab. karalius).
    Mat tuo laiku šiame krašte gyveno lietuvių, baltarusių bei visų slavų protėvių GERŲ gentis, kurie garbino dievą GERĄ. Į šį dievų kraštą, pomirtiniam atsisveikinimui, iš tolimiausių Skitijos pakraščių būdavo atgabenami skitų valdovų palaikai.
    Mes lietuviai baltarusiams galime tiktai pavydėti! Mat, jie, kaip ir slavai, tegul ir nesugeba dar įminti savo priešistorinės praeities ir nepažįsta jos šaknų, tačiau bent gerbia praeitį ir stengiasi išsaugoti istorinę atmintį. Baltarusiai (gudai) tai įrodė išsaugodami ir daugybę pilių.
    Šioje vietoje būtina pasakyti, kad nuo erų snadūros Rytų Europoje įsiviešpatavo iš dabatrinių rytų atėjusi SARMATŲ gentis. Todėl iki 5-jo m.e.a. šis regionas (nuo Baltijos iki Juodosios jūrų ir nuo Uralo kalnų iki Vyslos upės) buvo vadinamas SARMATIJA. O Dniepro aukštupyje tame laikmetyje įsiviešpatavo sarmatais atgabentas dievas GUDAS. Kaip matome, jo dvasia dar gyva ir mūsų laikais!

  8. Vladas:

    Šaunuoliai tie baltarusiai, o pas mus toliau pezėjimo nenueinama…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: