Lietuvos studentai tiesia tiltus tarp Vakarų ir likusio pasaulio (2)

vdu.lt nuotr.

vdu.lt nuotr.

Viena iš priežasčių, kodėl kai kurios įmonės  pasitraukia iš Lietuvos – nepakankamas dėmesys vietinių gyventojų kultūrai ir jų požiūriui. Taip tvirtina socialinės antropologijos profesorius Vytis Čiubrinskas, kurio teigimu, šiandieniniame pasaulyje vis labiau reikalingas jautrumas kitiems, kitokiems žmonėms, regionų gyventojų ir kitų kontinentų kultūrų pažinimas. Visa tai tyrinėja antropologai.

Antropologai dalyvauja, pažįsta, stebi, aprašo, dokumentuoja pasaulį – tai labai praktinė specialybė, siekianti tiesiogiai perprasti vietinių žmonių gyvenimą. Pastaraisiais metais šios specialybės studentai iš Lietuvos aktyviai įsitraukė į tarptautinių organizacijų veiklą – pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo universiteto magistrantė prisijungė prie Jungtinių Tautų projektų Kaire, kur ji galėjo betarpiškai stebėti ir prisidėti sprendžiant įvairias problemas, siejamas su Arabų Pavasariu. Kiti, dalyvaudami savanoriškuose pagalbos projektuose, atliko arba tebeatlieka antropologinius tyrimus Kambodžoje, Sirijos pabėgėlių stovyklose Kipre, Afrikos migrantų prieglobsčio centruose Sicilijoje, tyrinėja romų integraciją Balkanuose, prisideda prie švietimo projektų Urugvajuje.

„Dalyvavimas tokiuose projektuose padeda studentams pritaikyti savo mąstymą, atsiverti pasauliui. Tai ne tik praktinių sprendimų ieškojimai ar psichologinis jautrumas žmonių negandoms, bet ir tarpkultūrinio tilto tiesimas, supratimo kūrimas, kuris padeda įveikti dažnai sunkiai peržengiamą ribą tarp Vakarų ir likusio pasaulio“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės antropologijos centro vadovas prof. Vytis Čiubrinskas.

Už egzotiškų ritualų, spalvingų rūbų, įspūdingų pastatų, įdomių verslų slypi didžiuliai socialiniai iššūkiai. Dauguma kultūrų susiduria su globalizacijos niveliacija, kitoms net gresia išnykimas – nuo pasaulio žemėlapio nyksta kalbos, simbolinės sistemos, gyvensenos. Tad svarbu visa tai dokumentuoti, tačiau, kaip pabrėžia VDU profesorius, ne vien vykdant muziejų arba gelbėjimo misiją, bet ir atliekant tarpkultūrinį tarpininkavimą.

Socialinė antropologija moko studentus tapti „kultūriniais vertėjais“ susidūrimuose su tais, kurie dažniausiai yra „bebalsiai“, neturi jų kultūras reprezentuojančių organizacijų, tad tampa lengvi taikiniai monopolijoms ir kitų interesams. Antropologai dažnai „advokatauja“ pačių mažiausių, labiausiai nustumtų žmonių supratimui – ar tai būtų romai Europoje, ar dalitai Indijoje, ar čiabuviai Andų pašlaitėje. Šiandien šios žinios būtinos ne tik antropologams, bet ir teisininkams, ekonomistams, politologams, medikams ir kitų profesijų atstovams.

„Ateina suvokimas, kad nėra vieno teisinio standarto – yra šariatas, romėnų teisė ir kitos sistemos. Net būti vyru ar moterimi nėra savaime suprantama – nuvažiuok į Libaną Azijoje ir pamatysi, kad reikia mokytis, kaip būti juo ar ja. Tai kultūriškai paveiktas elgesys, socialiai įformintas, todėl jį reikia pažinti profesionaliai – mokantis antropologinio mąstymo ir metodų“, – pasakoja prof. V. Čiubrinskas.

Skirtumai yra socialinės ir kultūrinės antropologijos dėmesio centre – supratimas, kaip kuriamos ir išreiškiamos kultūrinės reikšmės skirtingose bendruomenėse, kas yra vietinis vietinių žmonių žinojimas. „Nepaisyk jų ir tada ką – „Chevron“ traukiasi iš Lietuvos. Kodėl? Todėl, kad ignoruojama arba sąlyginai per mažai įsigilinta, arba nepakankamai atlikta antropologinių studijų, kaip iš tiesų mąsto to regiono žmonės, kaip jie elgiasi, kokias reikšmes, pavyzdžiui, priskiria „gimtajai žemei“ ir „atėjūnams-skalūninių dujų žmonėms“. Antropologui čia puiki dirva pasireikšti“, – tvirtina pašnekovas.

Kategorijos: Kultūra, Kultūros politika, Švietimas, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: