Merkinėje atidaryta keturioliktoji amatų mokyklėlė (0)

Parodos atidarymo metu | A.Černiausko nuotr.

Parodos atidarymo metu | A.Černiausko nuotr.

Amatų mokyklėlė Merkinėje jau skaičiuoja savo keturioliktuosius metus. Kaip puoselėjami amatai Dzūkijos nacionaliniame parke? Ar jaunoji karta tęs senolių tradicijas?

Dzūkijos krašte nuo seno puoselėjamos tradicijos, papročiai, amatai. Dirbdama Dzūkijos nacionaliniame parke Laima Saviščevienė moko vaikus ir suaugusius tų amatų, kuriuos pati išmoko dar vaikystėje ar besidomėdama. Tai šiaudinių sodų narstymo, margučių marginimo vašku, verbų rišimo, puokščių iš sausų augalų darymo, paveikslų komponavimo, žvakių liejimo paslapčių. Ji organizuoja amatų stovyklas ir plenerus savo sodyboje.

Įgyvendinusi ne vieną projektą Merkinės miestelio bendruomenei pastebėjo, kad per vieną dieną labai sudėtinga perteikti visą informaciją apie tam tikrą amatą bei išmokyti jį praktiškai atlikti. Tada ir kilo Laimutei idėja surengti visos savaitės amatų mokyklėlę, kur ne tik būtų mokomasi amatų, bet ir renkama etnografinė Dzūkijos krašto medžiaga, mokomasi dzūkiškų liaudiškų dainų, žaidimų, keliaujama po lankytinas Dzūkijos nacionalinio parko vietas.

Per visus keturiolika metų vaikai išbandė daug įvairių amatų. Narstė šiaudinius sodus, pynė gorčius iš pušies šaknų, krepšius, rišo verbas, vėlė vilną, komponavo paveikslėlius iš gamtinės medžiagos, darė puokštes iš sausų augalų, žaisliukus Kalėdų ir Velykų medžiams papuošti, karpė iš popieriaus karpinius, liejo žvakes iš bičių vaško, mokėsi siuvinėti bei lankstyti iš popieriaus.

„Šiais metais vaikai buvo labai darbštūs ir tai atsispindi jų išmoktuose ir atliktuose darbuose. Pirmą dieną „Amatų mokyklėlės“ su Parko amatų meistru Romu Norkūnu pynė iš šiaudų ir šaknų, ėjo į mišką šalia Stangės upelio ir mokėsi, kaip šaknis paruošti pynimui, mokėsi pažinti augalus, augančius Dzūkijos smėlynuose. Antrą dieną komponavo atvirukus iš džiovintų augaliukų, o vakarop keliavo pas žmones ir rinko bei užrašinėjo kraštotyrinę medžiagą. Kitą dieną keliavo į Liškiavą, kur Parko darbuotojas Henrikas Gudavičius pristatė retųjų ir nykstančių augalų kolekciją. Vaikai ragavo ant laužo virtos žolynų arbatos.

Penktadienį kartu su Romu išmoko pasigaminti po apyrankę iš pušies šaknų, o papietavę atidarė savo darbelių parodą. Susirinkę svečiai pasidžiaugė vaikų atliekama dzūkiška daina, šokiu ir sukurtais darbeliais.

Paskutiniąją amatų mokyklėlės dieną pėsčiomis buvo nukeliauta pas juodosios keramikos meistrą Petrą Pretkelį į Zakavolių kaimą. Visi Amatų mokyklėlės dalyviai nužiedė po molinę puodynėlę, apžiūrėjo Petro darbus, sužinojo, kaip krosnyje po žeme darbai išdegami, pasiekiant tūkstančio laipsnių temperatūrą. Sodyboje „Šilas“ matė kaip liejamos vaškinės žvakės, skanavo žolynų arbatos su pyragu“ – sakė Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vyriausioji specialistė Laima Gegužytė-Saviščevienė.

Kategorijos: Kultūra, Kultūros paveldas, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: