Trečiadienis, 27 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

Lituanistai: įrašai asmens dokumentuose turi būti rašomi vartojant lietuvišką abėcėlę, kurią sudaro 32 raidės

www.alkas.lt
2014 06 18 17:05
2
0
SHARES
Lituanistai: įrašai asmens dokumentuose turi būti rašomi vartojant lietuvišką abėcėlę, kurią sudaro 32 raidės

A.Solomino (DELFI) nuotr.

A.Solomino (DELFI) nuotr.
A.Solomino (DELFI) nuotr.

Kalbininkai tvirtina, kad pagal Lietuvos Konstituciją piliečių asmenvardžiai asmens dokumentuose turi būti rašomi valstybine kalba, taigi vartojant lietuvių kalbos abėcėlę, kurią sudaro 32 raidės.

Taip teigiama Lietuvių kalbos instituto mokslininkų Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui ir Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (VLKK) išsiųstame rašte.

„Nelietuviškų raidžių vartojimas rašant vardus ir pavardes asmens dokumentuose būtų abėcėlės pakeitimas. Teisiškai tai reikštų ir konstitucinės nuostatos dėl lietuvių kalbos kaip valstybinės paneigimą“, – teigia lituanistai ir atkreipia dėmesį, kad asmenvardžiai yra kalbotyros, teisės ir (geo)politikos objektas.

Pasak Lietuvių kalbos instituto mokslininkų, jokių kalbinių priežasčių keisti lietuvių kalbos abėcėlę ar pripažinti kaip lygiavertes kitų valstybių valstybinių kalbų abėcėles nėra, ir priešingu atveju būtų pažeista lietuvių kalbos rašybos sistema: „Jeigu būtų sudaryta galimybė tą patį garsą užrašyti ne viena, o dviem ar net daugiau raidžių ir jų junginių, valstybinės kalbos apimamoje srityje pradėtų lygiagrečiai funkcionuoti kelios ar net keliolika rašybos ir tarimo sistemų. Visuomenei kiltų sunkumų vartoti Lietuvos Respublikos piliečių  asmenvardžius sakytinėje ir rašytinėje kalboje: pvz., iš skambesio nustatyti, kada kaip rašyti – Vrublevski ar Wroblewski, Želažnik ar Želaznik, Pečko ar Pieczko, Žultkievič ar Žoltkiewicz.“

Seimo komitetui bei VLKK adresuotame laiške mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį į kitų valstybių praktiką. Pavyzdžiui, Italijoje nėra galimybės pakeisti fašistiniu laikotarpiu suitalintas tautinių mažumų pavardes, Prancūzijoje galima pasikeisti pavardę, bet tik tuomet, kai asmuo nori suprancūzinti savo pavardę, o ne atvirkščiai. Suomijoje keisti asmenvardį galima tik tais atvejais, kai norima dar labiau priartinti užrašymą prie tarimo.

„Lenkijoje tautinių mažumų atstovams nuo 2005 m. numatyta galimybė rašyti vardą ir pavardę kitų kalbų abėcėlių raidėmis, tačiau tai daroma tik įrašant ne lenkų abėcėlės raides ar raides su lenkų kalboje nesančiais diakritiniais ženklais į asmens dokumentą, bet neperkeliant jų į elektroninį valstybės duomenų registrą, todėl taip parašyti asmenvardžiai viešojoje erdvėje nefunkcionuoja“, – pažymi mokslininkai.

Anot jų, jeigu Lietuvoje būtų sudaryta galimybė to pageidaujantiems dabartiniams Lietuvos piliečiams sulenkinti savo pavardes, tai būtų precedento neturintis atvejis: istoriškai kelis šimtmečius trukęs lietuvių pavardžių lenkinimo procesas būtų baigtas XXI amžiuje. Pavyzdžiui: Gulbinas –> Gulbinovič –> Gulbinowicz; Daugėla –> Dovgialo –> Dowgialo ir pan.

„Europoje iki šiol vykta atvirkščias procesas, pavyzdžiui, Austrijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir kitur valstybė tarpininkauja grąžinant pakeistas pavardžių lytis“, – teigė Lietuvių kalbos instituto mokslininkai.

Kalbininkai atkreipia dėmesį, kad asmenvardžiai priklauso kalbos sistemai ir yra sudedamoji jos dalis. Anot specialistų, atsižvelgiant į santuokas su užsieniečiais sudarančius asmenis, galimos išimtys, tačiau „jos neturi griauti visos lietuvių kalbos rašybos sistemos“. Jų teigimu, jokia piliečių grupė, skiriama tautiniu pagrindu, dėl kalbos vartojimo negali turėti kokių nors privilegijų.

Lietuvių kalbos instituto mokslininkų nuomone, asmenvardžių rašymo dokumentuose problemą išspręstų du įrašai – oficialus, kuris būtų rašomas vien lietuviškais rašmenimis, ir neoficialus – rašomas ir nelietuviškais rašmenimis.

Pasak kalbininkų, išimtys galėtų būti taikomos asmenims, turėjusiems teisinių ryšių su kita valstybe – buvusiems kitų valstybių piliečiams. Kitų asmenų kitakalbiai asmenvardžiai asmens dokumentuose galėtų atsirasti nebent greta oficialaus įrašo valstybine lietuvių kalba.

Kalbos specialistų teigimu, dabartiniame geopolitiniame kontekste siektina integralios ir pilietiškai susitelkusios visuomenės, kuri sugebėtų išlaikyti lietuvių kalbos savitumą ir vartojimo tradiciją, kad nebūtų pažeista Lietuvos Konstitucija, įteisinusi lietuvių kalbą kaip valstybinę.

Nors lietuvių kalboje – žiniasklaidoje, mokslo veikaluose – galima sutikti nelietuviškų rašmenų, jie, kalbininkų teigimu, yra kitų kalbų citatos, o ne lietuvių kalbos faktai. Kadangi Lietuvos piliečių vardai ir pavardės yra valstybinės šalies kalbos faktai, jiems ši pastaba negalioja.

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvos Respublikos piliečių vardas ir pavardė asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškomis raidėmis
  2. Kalbininkai tarė žodį dėl vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose (nuotraukos, video)
  3. Kolegijos pirmakursių raštingumas: gal lietuvių kalbai nereikalingos nosinės raidės?
  4. R. Pakalnis: Nepasiduokime autonomininkų šantažui keisti abėcėlę (video)
  5. M. Jakobas. Lietuva turi valstybinę kalbą ir mes turime jos laikytis
  6. Prezidentė: Lietuvių kalba negali būti politinių susitarimų įkaite
  7. KT paskelbė išaiškinimą dėl nelietuviškų pavardžių pasuose
  8. Tautininkų Sąjunga ragina nedelsiant pradėti Konstitucinio Teismo apkaltos procesą
  9. Šešių Seimo frakcijų atstovai pateikė alternatyvų siūlymą dėl asmenvardžių ir kreipėsi į VLKK
  10. Prezidentė D. Grybauskaitė: Lietuvių kalba negali būti politinių sandorių ar sandėrių objektu
  11. P. Kniūkšta. Lietuviški ir nelietuviški rašmenys
  12. Spaudos konferencija: Ar lietuvių kalba taps derybų objektu? (tiesioginė transliacija, video)
  13. K. Garšva. Mažaraščiai tvarko raštą
  14. G.Songaila. Kaip galima išgydyti „kaimo Jurgius“ nuo susinaikinimo aistros? (audio)
  15. Valstybinė lietuvių kalbos komisija įvertino LLRA siūlomą Tautinių mažumų įstatymo projektą
  16. EKGT siūlo Seimui sprendžiant asmenvardžių rašybos klausimą vadovautis Latvijos pavyzdžiu
  17. A. Butkus. Asmenvardis – ne apatiniai marškiniai
  18. Ketinimai Lietuvoje įteisinti asmenvardžių ir vietovardžių rašybą ne valstybine kalba sukėlė latvių susirūpinimą (audio)
  19. JAV lietuviai reiškia susirūpinimą lietuvių kalbos ateitimi Lietuvoje ir reikalauja L.Linkevičiaus atstatydinimo
  20. L.Graužinienė nėra patenkinta KT išaiškinimu dėl Lietuvos pasų
  21. P. R. Liubertaitė. Painiojimasis nepainiuose pavardžių rašymo dalykuose
  22. K. Garšva. Kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus geresni?
  23. E. Drungytė. Lietuvių kalba – mūsų visų dvasinė bambagyslė su Tėvyne
  24. V. Sinica. Nuolaidų Varšuvai šalininkų argumentai yra melas
  25. L. V. Medelis. Po kiek lietuvybė, ponai ir kiti Švonderiai?
  26. A. Paulauskienė. Kalba – ne politinių sandėrių tarnaitė
  27. Siūlymai įvesti nelietuviškus rašmenis sulaukia vis garsesnės visuomenės kritikos
  28. Mitingo dalyviai Seimo narius paragino nepalaikyti prieš valstybinę kalbą nukreiptų įstatymo projektų (nuotraukos)
  29. V. Stundys. Kalba – mūsų valstybės dvasios rūbas
  30. R. Maceikianecas. Apie Lietuvos lenkų pavardes – be jokios propagandos

Comments 2

  1. Galindas says:
    7 m. ago

    Teisingas išaiškinimas, ar supras tai vieši tarnai

    Atsakyti
  2. Vytautas iš Šlavėnų kaimo says:
    7 m. ago

    Herostratas padegė šventovę, kad įamžinti savo vardą. Lietuvoje Kirkilas su Šiauliene vadovaujami BUTKEVIČIAUS, sumanė įsiamžinti kaip LIETUVIŲ ABĖCĖLĖS išniekintojai. Šiandien mes pamatysim, kiek LIETUVAI ištikimų MES patys išrinkome į Seimą.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Užsieniečiai noriai mokosi lietuvių kalbos

Užsieniečiai noriai mokosi lietuvių kalbos

2021 01 27
Lietuvių kalbos išsaugojimas išeivijoje kelia susirūpinimą – būtina keisti padėtį

Lietuvių kalbos išsaugojimas išeivijoje kelia susirūpinimą – būtina keisti padėtį

2021 01 27
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

2021 01 15
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

2021 01 14
Audrys Antanaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

VLKK neskuba keisti Baltarusijos pavadinimo, kai ir kaip jį keisti kol kas neaišku

2021 01 12
Sofija Tabatadzė | VDU nuotr.

S. Tabatadzė: Lietuvių kalba apvertė mano pasaulį

2021 01 11
J. Palionis: Kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais

J. Palionis: Kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais

2021 01 06
Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus

2021 01 04
Prof. Juozas Pikčelingis | epaveldas.lt, A. Ulozevičiaus nuotr.

Profesoriui Juozui Pikčilingiui sausio 3 d. būtų sukakę 95-eri

2021 01 03
Jonas Jablonskis | epaveldas.lt nuotr.

Lietuvių bendrinės kalbos tėvui Jonui Jablonskiui – 160 (nuotraukos)

2020 12 30
Rodyti daugiau

Naujienos

smm.lt nuotr.
Lietuvoje

Aukštajam mokslui bus skirta daugiau lėšų

2021 01 27
Patikros postas | policija.lt nuotr.
Lietuvoje

Vyriausybė karantino ribojimus pratęsė iki vasario pabaigos

2021 01 27
Koronavirusas | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

Karantinas ir judėjimo ribojimai pratęsiami dar mėnesiui

2021 01 27
Užsieniečiai noriai mokosi lietuvių kalbos
Kalba

Užsieniečiai noriai mokosi lietuvių kalbos

2021 01 27
Aušrinė Norkienė | lvzs-nuotr.
Gamta ir žmogus

LVŽS nepasitiki Aplinkos ministru liberalu S. Gentvilu ir viešai užduoda klausimus

2021 01 27
Lietuvių kalbos išsaugojimas išeivijoje kelia susirūpinimą – būtina keisti padėtį
Kalba

Lietuvių kalbos išsaugojimas išeivijoje kelia susirūpinimą – būtina keisti padėtį

2021 01 27
Vaikams patinka žiema, tik leiskite ja tinkamai mėgautis
Gamta ir žmogus

Seimo narys L. Jonauskas: Žmonės neturi būti baudžiami už prigimtinę teisę būti gamtoje

2021 01 27
Socialiniai tinklai: ar gali jie būti naudingi?
Lietuvoje

„Facebook“ eros pabaiga? Paaugliai renkasi „Youtube“, „Instagram“ ir „Snapchat“

2021 01 27


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Suklydau ir jus klaidinu apie M. Kundrotas. Kas mums primeta kaukes?
  • plačiau apie Ką reikėtų žinoti prieš perkant sužadėtuvių žiedą?
  • Artėja pokyčisi? apie Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai vadovaus Valdas Rakutis
  • Bartas apie K. Jovaišas. Ar duktė palaidūnė Rusija grįš į Europos tautų šeimą?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Aukštajam mokslui bus skirta daugiau lėšų
  • Vyriausybė karantino ribojimus pratęsė iki vasario pabaigos
  • Karantinas ir judėjimo ribojimai pratęsiami dar mėnesiui
  • Užsieniečiai noriai mokosi lietuvių kalbos

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus peržiūrėta: 921; komentarų: 6
  • Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams peržiūrėta: 867; komentarų: 27
  • Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus peržiūrėta: 816; komentarų: 6
  • Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video) peržiūrėta: 786; komentarų: 15
  • Itin kokybiškiems lietuviškiems gaminiams žymėti keičiami ženklai peržiūrėta: 589; komentarų: 1
  • Kuo skiriasi užrašai „Geriausias iki…“ ir „Tinka vartoti iki…“? peržiūrėta: 585; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Užsieniečiai noriai mokosi lietuvių kalbos

by Kristina Aleknaitė
2021 01 27
0
Užsieniečiai noriai mokosi lietuvių kalbos

Lietuvių kalbos ir kultūros mokymai Vytauto Didžiojo universitete pritraukia vis daugiau dalyvių. Nors dėl koronaviruso dabar klausytojai nesėdi kartu auditorijose...

Skaityti toliau

Lietuvių kalbos išsaugojimas išeivijoje kelia susirūpinimą – būtina keisti padėtį

by Kristina Aleknaitė
2021 01 27
0
Lietuvių kalbos išsaugojimas išeivijoje kelia susirūpinimą – būtina keisti padėtį

Nors lituanistiniam švietimui užsienyje skiriama nemažai dėmesio, statistiniai duomenys rodo, kad tik 5–6 proc. lietuvių vaikų išeivijoje sistemingai mokosi lietuvių...

Skaityti toliau

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 15
14
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

Gerbiamieji Vyriausybės nariai ir narės! Kaip Lietuvos pilietis norėčiau kreiptis į naująją Vyriausybę. Nors pradedate darbą itin sudėtingu laikotarpiu, noriu...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Suklydau ir jus klaidinu apie M. Kundrotas. Kas mums primeta kaukes?
  • plačiau apie Ką reikėtų žinoti prieš perkant sužadėtuvių žiedą?
  • Artėja pokyčisi? apie Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai vadovaus Valdas Rakutis
  • Bartas apie K. Jovaišas. Ar duktė palaidūnė Rusija grįš į Europos tautų šeimą?
  • Ne į temą apie M. Kundrotas. Kas mums primeta kaukes?

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Valentinas Mazuronis | asmeninė nuotr.

Aplinkos ministerijoje paskelbti dideli pasikeitimai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai