Paukščių žieduotoja: specialybę reikia rinktis pagal tai, kas labiausiai patinka (0)

Gulbės nebylės Lietuvoje | asmeninio archyvo nuotr.

Gulbės nebylės Lietuvoje | asmeninio archyvo nuotr.

Apie paukščius ir jų žiedavimą puslapio įkūrėja Ingrida Meškinytė turbūt buvo viena iš nedaugelio mokinių, kuriai apsispręsti, kur studijuoti, buvo lengva, nes tiksliai žinojo, ko nori. „Rinkausi specialybę pagal savo mėgstamiausią veiklą“, – dar penktoje klasėje susidomėjusi ornitologija sako LEU biologijos studentė.

„Taip, suprantu, kad kai kuriems tai skamba keistai, nes daugelis studijas renkasi pagal tėvų patarimus arba norus, o gal tiesiog pagal įsidarbinimo galimybes, bet, mano nuomone, specialybę reikia rinktis pagal tai, kas labiausiai patinka, nes studijuosite, lankysite paskaitas jūs. Jeigu taip atsitiks, kad studijos bus nemėgstamos, tai po kelių metų jas gali tekti pakeisti“, – sako Ingrida.

Jos manymu, nereikia rinktis specialybės pagal darbo pasiūlymus, nes darbas, kurį susirasite, priklauso tik nuo jūsų pačių sugebėjimų. „Atminkite, kad vien tik teorinių žinių neužtenka, svarbiausia jas mokėti pritaikyti praktiškai. Jeigu studijuosite savo mėgstamą dalyką, būsite motyvuotas, tai noras įgyti žinių, lavinti gebėjimus augs kiekvieną dieną“, – teigia savo svajonių studijas atradusi mergina.

Mokykloje jai labiausiai patiko biologija. „Turėjau mokytoją, kuris sudomino mane ornitologija. Kai buvau mokinė, pradėjau rašyti mokslinį darbą apie mažųjų apuokų ekologiją. Pažinti tuometinį Vilniaus pedagoginį universitetą turėjau galimybę dalyvaudama Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro organizuojamoje jaunųjų mokslininkų konferencijoje 2006 metais. Viena iš priežasčių, kodėl pasirinkau studijas šiame universitete, buvo ta, kad norėjau, jog tokių žmonių, kaip mano mokytojas, būtų daugiau. Žinojau, kad turint stiprią vidinę motyvaciją galima padaryti daug“, – prisimena Ingrida.

Ingrida paukščiais susidomėjo dar 5-oje klasėje. Kiekvienas savaitgalis, praleistas gamtoje, leido vis labiau juos pažinti.  Iš pradžių merginai patiko juos stebėti, fotografuoti, bet vėliau visa tai atvedė prie paukščių žiedavimo. „Pirmą kartą paukščių žiedavime dalyvavau kartu su dr. Vytauto Nedzinsko ornitologų klubu. Tais pačiais metais turėjau galimybę apsilankyti Neringos paukščių žiedavimo stotyje, kartu su kitais klubo nariais dalyvauti paukščių žiedavime“, – prisiminimais dalijasi LEU studentė. Žinoma, tada dar žieduoti paukščių neteko, bet pažiūrėti, kaip tai daro profesionalai, jai buvo įdomu ir naudinga.

2008 metais mergina įstojo į LEU biologijos specialybę. Dar pirmame kurse ji tapo universiteto zoologų klubo vadove, subūrė stiprią studentų komandą, su kuria aktyviai dalyvavo Lietuvos gamtosauginių organizacijų veikloje. Taip atsinaujino jos kelionės ir bendravimas su Lietuvos mokslininkais, biologais, ekologais ir ornitologais. Tik šį kartą skyrėsi pozicija – Ingrida jau buvo vadovė, iniciatorė ir visų kelionių organizatorė.

Po ilgos pertraukos apsilankiusi Neringos paukščių žiedavimo stotyje, kai žieduotojams trūko pagalbininkų, ji turėjo galimybę ten praleisti ilgesnį laiką. „Kiekviena diena, praleista žiedavimo stotyje, man buvo pamoka. Stebėjau profesionalus, dirbančius savo darbą, gavau visus atsakymus į pateiktus klausimus. Be abejo, tai man buvo puiki praktika. Po to pradėjau lankytis šioje žiedavimo stotyje reguliariai. Pati žieduoti paukščius pradėjau 2010 metais“, – prisimena Ingrida.

Studijuodama Turino universitete (Italija), bendraudama su dėstytojais, Ingrida ieškojo ornitologų Piemonto regione. Kai įdėjo pastangų, pavyko surasti ornitologų, kurie lietuvę pakvietė į Italijos ornitologų draugijos metinį susirinkimą. Jame dalyvaudama susipažino su žiedavimo stočių direktoriais. Papasakojusi apie savo norą žieduoti paukščius, buvo pakviesta atvykti pas juos. „Nepaisant to, kad italų kalbos dar nemokėjau, didelis noras nugalėjo visas baimes. Taip pasiekiau, ką buvau suplanavusi. Paukščius žiedavau trijose Italijos žiedavimo stotyse“, – šypsodamasi sako Ingrida.

Vien tik Italija ji neapsiribojo. Išvyko į praktiką Švedijoje dar pagilinti savo žinių paukščių žiedavimo srityje. Ten praleido tris mėnesius. „Grįžusi į Lietuvą savo veiklą tęsiu, sėkmingai paukščius žieduoju Vilniuje, Ventės rago ir Neringos paukščių žiedavimo stotyse. Vesdama pamokas mokiniams, aktyviai dalyvaudama universiteto veikloje, dirbdama su studentais, niekada nepraleisdavau progos papasakoti apie paukščių žiedavimą. Drauge norėjau išsiaiškinti, kokios yra jų žinios. Kartais tekdavo nuliūsti, nes žmonės apie žiedavimą žino labai mažai, o kai kurie net nustebdavo, kad Lietuvoje visgi turime dvi žiedavimo stotis“, – sako I. Meškinyė. Ji, bendradarbiaudama su Lietuvos paukščių žiedavimo centru, žieduotojais, ornitologinių stočių vedėjais, sukūrė internetinę svetainę apie paukščių žiedavimą (www.ziedavimas.lt). Vienas iš pagrindinių svetainės tikslų – pateikti informaciją apie paukščių žiedavimą Lietuvoje ir formuoti žmonių supratimą apie tai, kodėl yra žieduojami paukščiai, kokia to svarba, koks yra grįžtamasis ryšys ir rezultatai. Visi studentės tikslai ir idėjos gimsta vien tik todėl, kad ji džiaugiasi tuo, ką daro.  „Didelis noras leidžia parodyti žmonėms, kad galime mėgautis paprasčiausiais dalykais, jog gyvenime galime nueiti toli, jeigu tik turėsime stiprią vidinę motyvaciją“, – sako ji.

Lietuvos edukologijos universitete Ingrida studijuoja jau šešerius metus. Baigė biologijos specialybės bakalauro studijas, turėdama aiškų tikslą, įstojo ir į biologijos magistrantūrą.  „Esu iš tų aktyvių studentų, kurie sugebėjo išnaudoti universiteto teikiamas galimybes“, – teigia Ingrida. 2010 ir 2011 metais pagal Socrates programą ji išvyko į Graikijoje esantį Patros universitetą. Stažuotės truko po 4 savaites. Šioje programoje dalyvavo gamtos mokslus studijuojantys studentai iš įvairių Europos šalių. 2013 metais pagal Erasmus programą 6 mėnesius studijavo biologijos magistrantūrą Italijoje, Turino universitete, o vasaros ir rudens mėnesiais turėjo galimybę stažuotis Švedijoje esančioje paukščių žiedavimo stotyje „Ume River Delta Field Station“. „Tai, ką aš išnaudojau universitete, gali turėti kiekvienas studentas, reikia tik didelio noro“, – tvirtina Ingrida.

Ji labiausiai džiaugiasi tuo, jog bakalauro studijų metu turėjo kompetentingus dėstytojus. „Kai kurie netgi buvo mano buvusių mokytojų autoritetai. Studijos universitete pasižymėjo praktikos gausumu, jos buvo dviejų tipų: studijų krypties ir pedagoginės. Studijų krypties (biologines) praktikas turėjau kiekvieną vasarą. Jų metu visi kartu gyvendavome gamtoje, universiteto mokymo bazėje, ten susipažindavome su metodikomis, atlikdavome įvairius bandymus gamtoje, ruošdavome augalų ir vabzdžių kolekcijas. Pedagoginių praktikų metu turėjau galimybę išbandyti save kaip mokytoją. Ši praktika be galo svarbi dėl to, jog studentas gali pritaikyti visas žinias, kurias įgijo paskaitų metu, drauge patikrindamas save, ar tikrai nori ir gali būti mokytoju“,  – sako I. Meškinytė.

Lietuvos edukologijos universitete biologijos studijų metu studentai pažįsta biologinę įvairovę, įgyja žinių apie organizmų ir žmogaus morfologiją, anatomiją, fiziologiją, ekologiją, genetiką, organizmų tarpusavio ryšius, svarbiausius biologinius procesus, susipažįsta su evoliucine pasaulio samprata, įgyja biotechnologijų teorinius pagrindus, susipažįsta su aplinkosauga. Studijų metu biologine įvairove ir unikaliu kraštovaizdžiu pasižyminčiose Lietuvos ir užsienio vietose atlieka mokomąsias praktikas. Baigusieji šios specialybės studijas dirba gimnazijose ir progimnazijose, bendrojo lavinimo mokyklose, tęsia studijas biologijos, ekologijos ir aplinkotyros krypčių magistrantūroje, doktorantūroje. Įgytas išsilavinimas suteikia galimybę dirbti biologo darbą gamtos apsaugos departamentuose ir kitose aplinkos apsaugos įstaigose, visuomenės sveikatos centruose, laboratorijose, individualiose ir valstybinėse įmonėse.

Kategorijos: Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Visi įrašai | Žymos: , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: