A. Simanonytė. Jei kas nors ir sunaikins Lietuvą, tai ne emigracija, ne Putinas, o pašalpos (24)

Audronė Simanonytė | asmeninė nuotr.

Audronė Simanonytė | asmeninė nuotr.

Bet kuri tauta, išgyvenusi daugybę istorinių kataklizmų, sugebės po jų atsitiesti tik tada, jei turės tvirtą charakterį ir idėją, kuri ją ves ir vers kovoti dėl to išlikimo. Tai – jokia paslaptis. Jei savo tėvų paklaustume, kas jiems padėjo tiek metų išsilaikyti prie ruso, o tuo labiau, jei išsilaikyti reikėjo Sibire, jie atsakys – tikėjimas ir charakteris. Iki šiol mes, lietuviai, savo nacionaliniu charakteriu labai didžiuodavomės, vis mėgdavome pasigirti, kokie esame dori, drąsūs, užsispyrę ir darbštūs. Ir tikrai, lietuviško darbštumo sunku buvo nepastebėti. Buvusioje Sovietų Sąjungoje gyvenome visų geriausiai, turėjome namus „kaip iš žurnalo“, svečio visuomet laukė nukrautas stalas, o mūsų likimo broliai gerbė ir vadino „blizhnij zapad“ (artimaisiais vakarais).

Tuo kažin ar reikia stebėtis. Tokioje valstybėje, kokia tuomet buvo Lietuva,  pasikliauti kažkuo kitu nei patys savimi negalėjome, ir nors gyvenome visuotinės „lygybės“ sistemoje, mums ta lygybė visiškai netiko. Lietuviškas orumas (arba onoras, kaip pasakytų mano močiutė) mus vertė norėti daugiau, ir mes tą „lygybę“ pakėlėme iki tokio lygio, kurį dar ir šiandien sunku aplenkti.

Kalbu apie mūsų tėvų sunkiu darbu susikurtą gerovę, išmokslintus vaikus, išsaugotą kalbą ir kultūrą, o tuo pačiu liūdžiu dėl to, kad šiandien labai daug kas iš šio palikimo jau sunaikinta. Ir sunaikinta ne todėl, kad maždaug milijonas lietuvių yra išvažiavę. Kas už mus, išvažiavusius,  geriau žino, kaip mes puoselėjame savo  identitetą bei kultūrą? Taip pat ir ne todėl, kad kažkur netoliese automatais vis žvangina Putinas. Jei tokie kaip Landsbergis ar Grybauskaitė mažiau žvangintų liežuviu, Lietuvoje ne tik rusų, bet ir kitokių okupantų būtų mažiau.

Per neilgus Nepriklausomybės metus Lietuvoje buvo pakirstos šaknys vienai pamatinių lietuviškų savybių, padėjusių mums atsitiesti sunkiausiais momentais –  darbštumui. Ir kas blogiausia – ji pakirsta ne tuose lietuviuose, kurie iš Lietuvos išvažiavo. Juk kaip ten bebūtų, emigracijoje (bent jau Amerikoje) be sunkaus darbo ir darbštumo kažin ar kas nors išgyventų. Dirbti nebemoka tie, kurie gyvena Lietuvoje ir į kuriuos dedamos visos viltys, kalbant apie Lietuvos išsaugojimą ir atgimimą.

Lietuvos viešojoje erdvėje labai populiarus teiginys, kad jaunoji, Nepriklausomybės metais užaugusi karta – tai Lietuvos viltis į atsinaujinimą ir atgimimą. Nepaisant to, kad taip galvoti būtų visai logiška, aš esu linkusi tuo abejoti. Ir būtent todėl, kad aplinka, kurioje ta karta auga, šiandien Lietuvoje yra tiesiog nesveika.

Kalbu apie Lietuvoje susiformavusį naują, egzotišką, mums dar mažai pažįstamą socialinį subjektą – pašalpinius.  Apie tai, kad kai kurios Vakarų valstybės metų metais išlaiko nedirbančius žmones, mes žinojome tik iš laikraščių. Be to, manėme kad čia daugiausiai Amerikos juodukų problema, o mums, lietuviams, ji negresia, nes mes – … darbštūs. Bet ar tikrai?

Kad lietuvių mentalitete kažkas kardinaliai pasikeitė, aš supratau, kai nelabai seniai su entuziazmu ėmiausi projekto – „nudažyti tėvų namus“. Kadangi visi giminaičiai tuo metu buvo arba kažkur išvažiavę arba užsiėmę, o ir tradicijos tokios nebuvo buities darbams kviestis gimines, aš ėmiausi seno patikrinto  metodo – ieškoti „meistro“. Kai apie savo sprendimą papasakojau seseriai, ji ironiškai nusišypsojo, ir pasakė: „Na, na, bandyk“. Kažkodėl jos balse neišgirdau didelio palaikymo, bet tik vėliau supratau, kodėl.

Čia neaprašinėsiu visų skambučių ir pokalbių su žmonėmis, kurie tuo metu neturėjo darbo ir turėjo norėti (bet čia tik mano supratimu) šiek tiek užsidirbti.  Pasirodo, nepaisant to, kad Lietuvoje yra didžiulis nedarbas, kai reikalas prieina iki realaus „dirbti“, to darbo niekam nereikia. Masė nedirbančių žmonių gyvena iš pašalpų, o nedarbo reiškinys eskaluojamas tik tam, kad tas pašalpas būtų galima gauti. Įdomu tai, kad aš jau visiškai atvirai paklausdavau, ar tie 150- 200 litų, kuriuos siūliau per dieną užsidirbti, nėra pinigai, man taip pat atvirai ir atsakydavo, kad pinigai, bet už juos reikia… dirbti. Trumpai tariant, meistro aš taip ir neradau, arba jie už darbą užsiprašydavo tiek, kad mokėti nebesinorėjo iš principo. Galiausiai vis tik teko kreiptis į gimines, ir viskas baigėsi šaunia talka.

Štai čia ir priėjome prie to, apie ką norėjau pakalbėti. Per 10 eurosąjunginių metų Lietuvoje buvo subrandinta didžiulė žmonių grupė, kuri dirbti ne negali, o NENORI. Neokomunistiniais principais kuriamoje Lietuvos valstybėje jiems sudaromos visos sąlygos parazituoti ir gyventi iš kitų kišenės. Dirba tas, kas netingi, o jų darbo vaisiais naudojasi visi!  Kuo  ne komunizmas?

Kai pradėjau domėtis šia tema, buvau priblokšta, kiek daug žmonių Lietuvoje taip gyvena ir kokia nedidelė sunkiai dirbanti mokesčių mokėtojų grupelė juos išlaiko. Kodėl tuomet stebimės, jei galų gale ir jie nebeiškentę emigruoja? Dirbti tam, kad už tavo pinigus būtų išlaikomi trys alkoholikai? Arba tinginiai? Tokia valstybė neturi ateities, tai kam tada stengtis?

Čia noriu pabrėžti, kad nesu prieš pašalpas iš principo. Puikiai suvokiu, kas yra nedarbas ir kad kartais net ir labiausiai norint darbo rasti neįmanoma. Ir kad ta valstybė, kuri nesugeba savo piliečių tuo darbu aprūpinti, turi sudaryti jiems nors  kažkokias sąlygas išgyventi. Kita vertus, matydama, kur su savo socialinės paramos programomis nuėjo anksčiau jas taikyti pradėjusios Vakarų šalys, ir kaip dabar jos užsmaugtos savo pačių susikurtų įstatymų, aš su nerimu stebiu, kaip tas pats dabar vyksta Lietuvoje.

Briuselis pasakė? Viskas! Dievo balsas neanalizuojamas. Ir bukai, su liokajišku nuolankumu į Lietuvą brukami įstatymai, kurie kitose valstybėse jau seniai susikompromitavę. Pasižiūrėkime, kas su pašalpiniais darosi Vakarų Europoje ir Amerikoje. Koks procentas biudžeto lėšų sunaudojama jų išlaikymui. Ir nors tai jau seniai yra virtę tragedija, jų interesus ginantys įstatymai vis dar egzistuoja, ir jų nepaisyti NE-GA-LI-MA.

Niekada neslėpiau, kad esu didelė bet kokių sąjungų priešininkė tokiai mažai valstybei kaip Lietuva – ar tai būtų Sovietai ar Europos sąjunga. Visose  sąjungose mažos tautos papuola į didelę mėsmalę, kurioje jų interesų nebepaisoma. O šiuo metu be visuomet aktualaus nacionalinio saugumo intereso, vienas pagrindinių mūsų valstybės rūpesčių turėtų būti išsaugoti žmogų. Ir ne tik išsaugoti jį fizine prasme, kiek neleisti svetimų struktūrų sukurtiems įstatymams sužlugdyti mūsų tiek amžių puoselėtą tautinį identitetą. Esu įsitikinusi, kad tik lietuvių įstatymų leidėjai, dirbantys nuoširdžiai ir subtiliai, gerai žinantys savo šalies ypatumus, gali sukurti tokius įstatymus, kurie sugebės išjudinti jau eilę metų patogios sistemos užliūliuotus svetimos duonos valgytojus. Vakariečiai savo žmonių dirbti jau nebepriverčia. Matyt, atostogavo per ilgai.

Galų gale, jie net ir nebemato problemos – ją išsprendžia imigrantai. Tačiau įsivaizduokime tokį paveikslą pas save. Jei mes dar keletą metų kokiu nors, kad ir labai nedemokratišku būdu, nepriversime dirbti savo Jono ar Antano, pas mus jau labai greitai dirbs Mustafa ir Kim.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , .

24 komentarai

  1. Birutė K:

    Laaabai teisingai, pašalpos. O mūsų ūkininkus, turinčius žemės, dar greičiau, nes moka už neapdirbimą, marazmas kažkoks. O kai žemę leis parduoti užsieniečiams, jie supirks, o pašalpas nuims. Ir taps mūsų buvę žemvaldžiai samdiniais, baudžiauninkais.

  2. lietuvis:

    Yra tiesos… Bet patarimas Alkui, panašius straipsnius nereikia spausdint tragiškos birželio 14 dienos išvakarėse.. Tai politiškai netoleregiška, neetiška…Ir jūs puikiai suprantat apie ką aš..
    O pašalpas mikliai išgyvendinsim, kai dalis tautos nustos balsuot už vagių ir karjeristų sukurtą “darbo partiją” bei socdeminius “švogerius” – komunizmo statytojų likučius… Lietuvos klestėjimo ateitis – liberalios dešinios jėgos su tautiniu-konservatyviu moraliniu pagrindu.
    Liberalios dešinios jėgos politikoj skatina investicijas ir verslą, skatina dirbti, o ne veltėdžiauti.. Kada Lietuvai vadovaus ne “tutitatadėlsavęs” atstovai, o sąžiningi žmonės, baigę mokslus užsieniuos, priešiški “lietuviško švogerizmo” bacilai ir gerai išmanantys klestinčios pasaulio ekonomikos principus — viskas keisis tik į gerą mūsų mylimoj Lietuvoj ! Tendencijos jau geros.. Semkitės supratimo patys ir paprotinkit tam draugus ir kaimynus.

    • LosAngeles:

      Gal taip neskubekite… ‘..Liberalios dešinios jėgos politikoj skatina investicijas ir verslą, skatina dirbti, o ne veltėdžiauti.. Kada Lietuvai vadovaus ne “tutitatadėlsavęs” atstovai, o sąžiningi žmonės, baigę mokslus užsieniuos, priešiški “lietuviško švogerizmo” bacilai ir gerai išmanantys klestinčios pasaulio ekonomikos principus..’
      Jus cia rimtai????? ‘Liberalios desiniosios jegos’ Lietuvos isgelbejimas? Tai cia kas- eurofederalistas Austrevicius (atvirai deklaruojantis kad kaip valstybe Lietuva reikia naikinti), didysis kombinatorius Zuokas? Kurie cia tie gelbetojai…. Liberalizmas, kaip doktrina, sukurtas su tam tikru tikslu: o butent perskirstyti pasaulio resursus ir sukoncentruoti juos jau turinciu pasakiskus kapitalus turciu rankose. Taip kad Lietuvele sioje ‘kovoje’ gali buti tik ‘patranku mesa’. Nepudrinkit zmonems smegenu…

    • prasmė:

      Liberalios dešinės?????? Apie ką čia dabar juokaujate?

  3. pilietis:

    Pašalpų neteisinu, tačiau tai rašliava, o ne straipsnis .Rašoma bendrai ir apie nieką. Ką bendro socialinė rupyba turi su ES, D.Grybauskaite, V. Landzbergiu? Kazkoks smegenų plovimas.

    • prasmė:

      TURI:
      skatinama tinginystė,pametamas orumas,savigarba,žmogus orientuojasi į “gaut”i,neužsidirbti į tai,kad “duotų”.Toks žmogus nepasodins gėlės, nepasodins medžio,nenukirps gyvatvorės, jis miegos, gers, rūkys ir lauks sekančios pašalpos.Tokį lengva valdyti,juo manipuliuoti.Jis darys vaikus,kurie nebus išmokyti užsidirbti.
      Tai virusas kuriuo užkrečiama vis daugiau žmonių.

  4. Joana:

    Visa širdimi pritariu straipsnio autorei. Šventa teisybė apie praeitį ir dabartį. Mes irgi dėjome dideles viltis į jaunąją kartą, kol jos neišvydome realiame gyvenime. Tai sukti, nesąžiningi, pasipūtę, neturintys jokių patriotinių jausmų savam kraštui ir, sugebantys prisitaikyti prie bet kokios valdžios, kad tik jiems būtų nauda. Žinoma, tai netaikoma visiems jauniems žmonėms, kurių tikrai yra nuostabių. Bet pasižiūrėjus į dabar “iškeptus” jaunus profesorius, baigusius universitetus užsienyje, ir jau sugebėjusius gerai “prasisukti”, turinčius ne kuklius butus, bet namus – pilis, pastebi, kad Lietuva tokiems, tai sugebėjimas iš jos kažką “išmelžti”. Kita žmonių grupė – tinginių, “lūzerių” atsirado dėka Briuselio “programų”. Tai akivaizdu kaimuose ir miesteliuose ir dėl to pirmiausia turime kaltinti visas buvusias ir esamas valdžias, kurios nieko nesugebėjo kurti, bet mokėjo viską sugriauti. Tinginius užaugino Europos Sąjungos “direktyvos” – viena iš tokių – nelaikyti kaime karvių ir už nelaikymą gauti dar išmokas. Ką tokia “parama” davė jau matome – Lietuvoje trūksta pieno produktų ir jie kasdien brangsta, netikusi žemės reforma daugelį nuvarė nuo žemės, blogi įstatymai ir t.t. Daug žmonių prasigėrė, nusižudė, protingesni gelbėjosi emigruodami. Lietuvos šviesuomenė, kuri mato visus šalies skaudulius, yra nušalinta nuo visų problemų sprendimų, negauna nei radio, nei televizijų eterio laiko. Jie yra visaip žeminami ir įžeidinėjami. Lietuvoje vyksta totali informacinė blokada. Yra tiek daug problemų, kad neįmanoma viską išvardinti. Lietuva, kaip avių kaimenė, vedama nežinia kur ir nežinia kokia bus mūsų ateitis – išliksime ar žūsime. Valdžioms tas visai nerūpi. Jie gyvena šia diena, džiaugiasi vis gerėjančiu gyvenimu ir laimingai miega.

  5. aptverta spygliuota viela, Lietuva būtų panaši į koncentracijos stovyklą:

    Audronė panaikintų pašalpas ir Lietuva taptų nesunaikinama ir visi lietuviai laimingi grįžtų namo? Neįtikėtina.
    Pasikartoti reikia.
    Viena iš pavojingiausių mums aplinkybių yra ta, kad daiktų kainos Lietuvoje yra kaip kitam ES pakrašty, o algos bemaž keturis kartus mažesnės nei kitame ES pakraštyje. Tokiu būdu Lietuvoje yra paraližuojama bet kokia žmonių veikla. Nėra žmonėms galimybės kurti, auginti, gaminti, statyti. Dabar, Lietuva – netinkama žmogui g y v e n t i. Panašiai kaip konclageryje.

  6. Goda:

    Straipsnis – pigi rašliava. Pašalpų temos fone – ir Lietuvos politikų įžeidinėjimas ir emigrantų teisinimas.Vien ko verta okupantus pavadinti likimo broliais.

    Atsipeikėk, Alke.

    • prasmė:

      Lietuvos politikų neįžeisi labiau,nei jie patys save įžeidžia. Lietuvos politikų ,esančių ir buvusių valdžioje, žmonių gerovė ir jų laimės aukštas indeksas turėtų būti garbės reikalas:jie kūrė tą gerovę kartu su Lietuvos žmonėmis.Kas yra dabar;:globojama alkoholio pramonė.Pasekmės: daugiausiai geriančių ES,daugiausiai savižudžių ir nelaimių šeimose ,daugiausiai kenčia vaikai įtraukiami į alkoholizmą jų tėvai ir patys vaikai. Tolesnės pasekmės:brendama gilyn-seka narkotikai,prostitucija,prasilošimai,greitos paskolos ir vėl pinigai kažkam.Ar tuo turėtų būti grįstas valstybės pamatas?

    • sm Godai:

      likimo broliais autore pavadino ne okupantus, o kitas to paties okupanto pavergtas tautas, musu sovietinei Lietuvai del salyginai geresnio gyvenimo lygio pavydedavusias anais laikais. Kas nori- supranta. O politikai, prisideje prie visko kas vyksta, – ne stabai ir ne sventos karves. Tiek ziniu, madam.

  7. Straipsnis tikri paistalai:

    “Jei mes dar keletą metų kokiu nors, kad ir labai nedemokratišku būdu, nepriversime dirbti savo Jono ar Antano, pas mus jau labai greitai dirbs Mustafa ir Kim.”
    Kam tokius vėjus rašinėti? Mokėk normalias algas ir dirbs jaunimas (ir ne tik) Lietuvoje, o kai moka algas 1000-1300 lt už tokias nedirbs nei Mustafa nei Kim nei Xujim. Kaip tu priversi dirbt už tarkim minimumą? Į kaleimą pasodinsi? 😀

  8. Romas:

    Kiek nedaug tereikia, kad prakeitum lietuvių mentalitetą ir visą pasaulį. O tereikėjo pasiskambinti į pastatų remonto paslaugas teikiančią įmonę. Žinoma, jai tektų mokėti pagal paslaugų rinkos kainas:)

  9. Vaclovas:

    Dirbti už pavalgyti nepasiūlė meistrui?
    Ispanijoje jau siūlo.
    Išsipildys tautos svajonė ir vėl visi gyvens “gerai”, kaip prie Smetonos.

  10. )..(:

    gdirbtu zmones ir uz ta minimuma,jei zinotu ,kad dirba Lietuvai,o ne valdzioj sedinciai gaujai ir ju giminaiciams.

  11. Jo:

    pasirodo Lietuvoje per daug žmonių ir norima pamažinti, nes nesuvokiama, kad ne visi gali būti vergu ir dirbti oligarchui už minimalią algą arba veltui – savanoriauti ponui. Norint dirbti reikia pavalgyti ir apsirengti, nuvažiuoti į darbą ir apsirengti, o kiek tai kainuoja, nežinot? Beje, elitas irgi neužsidirba, o yra išlaikomas ES, nežinot? Turčiai irgi gyvena skolon – Vokietijos mokesčių mokėtojų sąskaita arba iš valstybės užsakymų, neatrodo?

  12. Perkūno Paukštis:

    Lietuvos darbininkus apsėdo krikščionybė, kuri krikšpaprašaikinėse maldose teologizuoja : DUOK duonos kasdieninės…
    Tas “duok” – tai ir tinka božnycininkams.

  13. kvaila rašliava:

    valstybes vakarų smaugia ne pašalpiniai, o miljardieriai ir korporacijos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: