„LitSat-1“ palydovo skrydžio pabaigą vainikuos krentančios žvaigždės žybsnis danguje (0)

„LitSat-1“ bandymai. Kūrėjų nuotr.

„LitSat-1“ bandymai. Kūrėjų nuotr.

Jau po kelių savaičių Kauno technologijos universiteto (KTU) sukurtas lietuviškas palydovas „LitSat-1“ taps krentančia žvaigžde danguje, prieš tai paskutinį kartą ištransliavęs lietuvių tautos žinutę iš kosmoso „Lietuva Myli Laisvę“.

Jo kūrėjai pirmosios lietuviškos kosminės misijos protokoluose jau konstatavo: visi iškelti uždaviniai 100 proc. įvykdyti ir svarbiausia – pasiruošta kitam svarbiam žingsniui, 2015 m. pjezoreakcijos įrangos eksperimentui.

„Jau per pirmąjį kelionės mėnesį buvo patikrintas visų palydovo komponentų sklandus veikimas: „prakalbintas“ palydovas, t.y., užmegztas dvipusis ryšys žemė-palydovas, išbandytas linijinio radijo atsakiklis, skrydžio kompiuteris, saulės elementų efektyvumas ir GPS imtuvas (kuris iki šiol nebandytas mažuose palydovuose), taip pat išmatuota palydovo orientacija orbitoje“, – teigia palydovą konstravęs KTU studentas Algis Karpavičius.

„LitSat-1“ skrydžio orbitoje metu surinkti duomenys padės tiksliai nustatyti palydovo judėjimo dinamines charakteristikas, kurios leis patobulinti pjezoreakcijos sferos konstrukciją ir valdymo algoritmus.

„Palydovas per savo veikimo laikotarpį surinko svarbių duomenų apie temperatūras, magnetinius laukus ir fotoelementų veikimą žemose orbitose. Tai praplėtė Lietuvos inžinerinį suvokimą apie kosmosą ir elektroninės įrangos darbo sąlygas jame. Sukaupta duomenų bazė pravers ateityje, parenkant tinkamiausius sprendimus kuriant įrangą, skirtą naudoti artimajame ir tolimajame kosmose“, – sakė KTU Elektros ir elektronikos fakulteto docentas Darius Kybartas.

Palydovas baigia savo misiją. Kas toliau?

KTU komanda džiaugiasi, jog palydovas sugebėjo maksimaliai išnaudoti jame esančios elektroninės įrangos resursus. Šiuo metu „LitSat-1“ iš pradinių 400 km yra nusileidęs iki 280 km aukščio orbitos, jo sukimasis aplink Žemę greitėja, o jis – sparčiai leidžiasi. Taigi, besibaigiantis elektroninių komponentų resursas sutapo su planuota palydovo veiklos trukme. „Litsat-1“ valdomas iš žemės tokiu režimu, kuriame savo surinktus duomenis perduoda tik praskrisdamas virš Lietuvos, atsakydamas į jam siunčiamas komandas. Po kelių savaičių pirmasis lietuviškas palydovas pasieks tankius atmosferos sluoksnius ir, judėdamas didesniu nei 7,6 km/s greičiu, sudegs atmosferoje, paskutinį kartą išsiuntęs žinutę „Lietuva Myli Laisvę“.

„Litsat-1“ kūrėjai įsitikinę, jog palydovo misijos pabaiga žymi naują kosminių projektų vystymo etapo pradžią. Šiuo metu KTU bandoma naujo tipo stabilizavimo sistema nanopalydovams, kurioje naudojamos pjezoelektrinės pavaros. Prieš pritaikant ją kosmose, atliekami žemės bandymai, o iš „Litsat-1“ skrydžio sukaupti duomenys bus panaudoti projektuojant valdymo sistemos įrangą.

Tuo tarpu visus, kuriuos domina komunikavimas su palydovu, jo siunčiami duomenys ir tolimesni KTU mokslininkų bei Lietuvos kosmoso asociacijos kosminiai planai, kviečia apsilankyti tinklalapyje.

Svarbiausios datos palydovo „LitSat-1“ veiklos dienoraštyje:

Vasario 28 d. (7.30 val.)        palydovas paleidžiamas savarankiškam „gyvenimui“;

Vasario 28 d. (13.45 val.) sėkmingai priimami ir dekoduojami „LitSat-1“ švyturio paketai KTU valdymo stotyje;

Kovo 4 d. (13.30 val.) sėkmingai perduodama valdymo komanda palydovui, įjungiamas GPS imtuvas;

Kovo 9 d. sėkmingai įjungiamas ir išbandomas tiesinis transponderis (retransliatorius);

Kovo 11 d.  sėkmingai ištransliuojami trys žodžiai per palydovo tiesinį transponderį;

Kategorijos: Astronomija ir kosmonautika, Lietuvoje, Mokslas, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: