Sekmadienis, 24 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

K. Juraitis. Esė – Lietuvai, siuita – Vilniui (VII)

www.alkas.lt
2014 05 18 11:25
6
0
SHARES
Kazimieras Juraitis | sauksmas.lt nuotr

Kazimieras Juraitis | sauksmas.lt nuotr

K.Juraitis | asmeninio archyvo nuotr.
K.Juraitis | asmeninio archyvo nuotr.

Iškovojome nepriklausomybę ir atmerktomis akimis sapnuojame, kad pagaliau mes laisvi. Tikrai laisvi buvo knygnešiai ar Sibiro tremtiniai, kurie visaip ujami ir naikinami, išsaugojo savo laisvą mintį ir meilę Tėvynei bei gimtąjai kalbai. Tikrai laisvi buvo M. Gimbutienė, Č. Gedgaudas, Vaižgantas, Jonas Basanavičius… Laisvi buvo Martynas Mažvydas, Kazimieras Būga, Antanas Baranauskas… Ką jie pasakytų išgirdę, kad reikia supaprastinti mūsų rašybą, „apkarpyti“ balsių nosines, nes užsieniečiams esą per sudėtinga suprasti. O mūsų pačių sukurta seimo komisija, turinti visokiausiais būdais saugoti seniausią pasaulio – lietuvių kalbą, bando ją naikinti!

Man labai mielas japonų studentas, kuris atvykęs į Lietuvą lietuvių kalbos mokytis taip ją pamilo, kad savo sūnų Eglės vardu pavadino. Eglė – moteriškos giminės daiktavardis. – Bet juk japonai to nežino, – išdidžiai išrėžė jis, – o vardas Eglė labai gražiai skamba.

Sugaišau marias laiko, kad įsitikinčiau, jog XVII amžiuje baltai (kuršiai) turėjo savo kolonijas Afrikoje, jų laivai pasiekdavo Vest Indiją ir nuosavybės teise valdė salą Karibų jūroje. Juk visos tos žinios mus pasiekti turėtų per orius vidurinės mokyklos vadovėlius, juk mes, – laisvi!

Juozas Šeimys perskaito užrašą ant varinės plokštelės, kuri atrasta statant funikulierių prie valdovų rūmų Vilniuje. Plokštelė yra nuo vardinio ginklo – kardo makštų dalis. J. Šeimys tvirtina, kad pats ginklas priklausęs kunigaikščio Kęstučio sūnui Vaidotui. Esą, ten viskas aiškiai surašyta. Juk vien šis radinys tikrai taptų simbolišku ir vien jo atradimas įprasmintų valdovų rūmų statybas. Kas trukdo nors patikrinti prielaidos pagrįstumą. Bet pasirodo, kai kam tas paprasčiausiai nerūpi… Neįdomu.

Juozas Šeimys perskaito įrašus steloje, kuri stovi Čikagos muziejuje. Ten smulkiai aprašyti mūsų protėvių hetų su edonais žygiai ir nuotykiai, kovos su hidromis, lietuvių probočių nuotykiai pas actekus ir t. t., ir pan. Ir visa tai vyksta dar 100 metų iki faraono Tutanchamono gimimo!

Galbūt Juozas Šeimys kai kur klysta. Bet neklysta tik tie, kurie iš viso nieko neieško.

Tikroji laisvė neateina, pasikeitus politinei situacijai ar nubrėžus geografines sienų ribas. Ji prasideda iš vidaus, iš kiekvieno iš mūsų vidaus. Ir kaip čia nepaminėti Vydūno žodžių: kiekvienas vergas svajoja apie laisvę. Tačiau kai ji ateina, pradeda galvoti, – ką čia nuveikus? O kad pats mąstyti nemoka, tai pradeda ieškoti naujo šeimininko.

Lietuvių kalba iki XX amžiaus, kaip prieš kelis šimtmečius ir mūsų girios, pasauliui buvo terra incognita. Šiandien nebūtina šokti ant žirgo arba sėsti į lėktuvą, kad nukakti į kitą žemės rutulio vietą. Atsiradus kibernetinei erdvei, erdvės sąvoka pasikeitė, todėl kalbos labai greitai keičiasi – visi tapome „klajokliais“. Iš šalies klausant, kaip tarpusavy bendrauja virtualioje erdvėje – kompiuteryje gyvenantys žmonės, neįmanoma nieko suprasti. Pasaulyje gimė ir vystosi nauja, kompiuterių kalba. Ji naikina ne tik lietuvių, bet visas ligi šiol gyvavusias kalbas! Ir mes turime su tuo susitaikyti, nes neįmanoma istorijos rato pasukti atgal. Kaimai, per amžius buvę lietuviškosios kultūros genofondu, išmiršta. Mūsų vaikams vien perskaityti Baranausko „Anykščių šilelį“ – tikra kančia, nes jie tiesiog nesupranta kūrinio turinio tikrąja to žodžio prasme! Todėl jei nesuremsime pečiais ir bet kokia kaina nesaugosime ir nepuoselėsime to, ką iš protėvių paveldėjome – kaip individuali tauta mirsime jau po 30–50 metų, t. y. laiko liko tiek, kiek truks užaugti mūsų vaikai, nemokantys kalbėti tikrai lietuviškai.

Taigi atrodytų, kad pagrindinis lietuvių kalbos priešas šiandien – kompiuteris. Iš tiesų, vien perskaičius šį grėsmingą vardą lietuviškai, net šiurpas krečia: kompiuteris – kom piut eris, t. y. kuom pjaut erius, arba kuom pjaut ėriukus (baltos lankos, juodos avys, kas išmano, tas jas gano). Tačiau norėdamas būti nuosekliu, turiu išpešti kažkokią naudą iš naujai atrasto lietuvių kalbos skaitymo meno, kurio visą lietuvių tautą noriu išmokyti. Taigi perskaitykim žodį kompiuteris adverniškai. Kompiuteris – si retui p mok – šis retai taip moko! Galima būtų dar išplėsti giluminę prasmę, nes senovinis pagalbos prašančių lietuvių bobučių šauksmas būdavo ratavokit, ratuikit! Taigi galėtume perskaityti ir taip: kai ateina laikas ratavojimui, šis (t. y. kompiuteris) kaip reta moka (ratavoti, t. y. gelbėti). Ir iš tiesų, jeigu kompiuteryje, ieškodamas sąvokos esė apibūdinimo, rasčiau ne lakonišką – esė pavadinimas kilęs nuo prancūzų kalbos žodžio essai-bandymas – o ir trumpą paaiškinimą, kad jeigu polemizuojant gimsta Tiesa ir esmė, gal taikliau būtų šį žanrą vadinti tikru, bendru lietuvių-sanskrito vardu asmi-asti, arba esmi-esti, tačiau pirmojo prancūzų kilmės rašytojo garbei šis žanras vadinamas ir t. t. – būtų žengtas pirmas žingsnis susitaikymo link. Kompiuteris juk ant manęs nepyksta, tai aš pykstu ant kompiuterio. O jei nuo manęs priklauso, kas kompiuteryje parašyta – pykstu ant savęs (pykti ant savęs – tikrai kvaila. Save reikia tik mylėti, nes kaip mes išmoksime kitus mylėti, jei ant savęs pykstame?). O jeigu mano vaikai žaistų kompiuterinius žaidimus, kurių turinys būtų susietas su senovės lietuvių istorija, kalba, santykius su kitomis tautomis – tada ko gero pasidaryčiau aršiu kompiuterių mylėtoju.

Dabar pasigilinkim, kaip pagerinti santykius su kaimynais, pavyzdžiui, su rusais. Žodį taika perskaičius atbulai, gausim akėt. Vadinasi, jeigu taiką akėsim, jos niekada ir nebus. Bet čia ir taip aišku. Tada pasitelkim senolių išmintį ir patirtį. Mūsų protėviai lietuviai-egiptiečiai buvo užkietėję gnostikai. Ir netikėkit, jei kas jums bandys aiškinti, kad žodis gnosis graikų kilmės ir reiškia daugybe terminų apibrėžiamą pažinimo ir netobulumo santykį su kontepliuoju, perpendikuliariuoju ir kosminiu suvokymo lygiais (čia laisvai interpretuoju tikėtiną žodžio paaiškinimą, kurią enciklopedijoj rasit). Skaitykim lietuviškai gnostikai – gi nosies tikėjimas, tai yra tikėjimas, remiantis uosle ir asmenine patirtimi, o ne teoriniais išvedžiojimais. Ką daro mūsų kaimiškieji senoliai, jei Tata pradeda išmintį Motei rodyti ir save protingesniu vaizduoti ir dar nesantarvę bei ilgalaikius ginčus tęsia? Močiute sako: na gerai, gerai, tegul tavo velnias būna juodesnis… – ir daro toliau, ką dariusi, kol seneliui šišas praeina! O jeigu norim bendrą darbą pradėti, pažiūrėkim, kaip senoliai su mūsų anūkais žaidžia. Niekada senelis nebruks anūkui į rankas plaktuko – pats sau kalinės, kol anūkėliui net seilės iš smalsumo pradės tįsti, o kai šis pradės nekantrauti kuo greičiau irgi dirbti – duos apdairiai paruoštą įrankį. Taigi kuo daugiau dairysimės ir išminties iš savo senelių mokysimės, juo arčiau vėl prie Viešpaties artėsime. Gal tai ir bus ženklas, kad mes pagaliau užaugome ir tai bus pagrindinė sąlyga susijungti rėdos ratui.

Mūsų senoji kultūra ir kalba, ir ypač su visomis tarmėmis, yra stebuklų stebuklas. Mes patys nesuprantame, kokius lobius turime. Tai yra pasaulinis kultūros paveldas, kurio tikrajai vertei nusakyti nėra ekvivalentų. Paimkime kad ir vardų pokyčius. Anksčiau minėtą salą Trinidadą (trinyčiomis apipintą Adą – pragarą, o pasak agiptologų dd-kalbėti), Karibų (Karybų, arba Kara – bausmė+riba) jūroje savo anūkui kuršių (kur šiaurinė) kunigaikščiui Jokūbui (jok ūbaudamas) padovanojo Anglijos (angelijos, arba angelų krašto) Karalius Karolis I (karolių karoliukas arba visas vėrinys). Vėliau karaliaus vardas dėl anglų tautos kalbinių ypatumų stebuklingai virsta Čarliu (čaromis, stebuklais lyjančiu) o dabartinė vardo versija – Čarlzas. Paklauskite bet kurio anglo, ką šis vardas reiškia, o gi – nieko. O mums Čarlzas – Valdovas, sėdintis už čarų nulieto, nulyto, iškilmių stalo Zaslano (tarmiškas suolo pavadinimas). Kur beapsidairytum: Sachara – Čia Kara, Australija – nuAUSTa iš piemenėlių, avis ganančių RALIavimo ir t. t. ir pan..

Istorija – tai mokslas, kuriame iš esmės nėra neginčijamų įrodymų. Mes gyvename pagal ne lietuvių sukurtas versijas ir legendas. Gal pagaliau atėjo laikas ir mums, lietuviams, atkurti ir pateikti pasauliui sąvąją lietuvių kalbos ir istorijos versiją.

Manoji atgimusi ateities Lietuva – tai gražus žaliuojantis gausiai viso pasaulio turistų lankomas kraštas su šventų ąžuolų giraitėmis, su gyvais kriviais, kur muziejuose galima perskaityti lietuvių parašytą, o ne svetimų sukurtą išgalvotą istoriją. Tai kraštas, suskirstytas į etnografinius Žėmaičių, Sūduvių ir kitas autonomijas, kraštas – gyvas didžiulis pasaulio muziejus – lobynas. Tai kraštas, kuriame visose be išimties mokyklose sustiprintas gimtosios lietuvių kalbos – seniausios pasaulio kalbos – mokymas. Tai kraštas, kuriame bet koks tikėjimas priimamas pagarbiai. Tai – manoji ateities Lietuva.

Pradžios pabaiga. (Tęsinį skaitykite sekančio konkurso rašinyje. Beje, žodį konkursas skaitant adverniškai, gausime Srūk (raginimas tekėti srauniai), Nok (raginimas subrandinti vaisių)!)

Susiję straipsniai:

  1. K. Juraitis. Esė – Lietuvai, siuita – Vilniui (IV)
  2. K. Juraitis. Esė – Lietuvai, siuita – Vilniui (II)
  3. K. Juraitis. Esė – Lietuvai, siuita – Vilniui (I)
  4. K. Juraitis. Esė – Lietuvai, siuita – Vilniui (III)
  5. K. Juraitis. Esė – Lietuvai, siuita – Vilniui (V)
  6. K. Juraitis. Esė – Lietuvai, siuita – Vilniui (VI)
  7. L. Veličkaitė. Pasišventusi senajai protėvių istorijai ir Lietuvai

Comments 6

  1. niekada says:
    6 m. ago

    Ipolitas Varobjaninovas ne_išties rankos!
    Bet jeigu norisi ištiesti kojas,
    tuomet čia pat į kalno šlaitą atsirėmęs tu pažiūrėk aukščiau,
    tenai kur mums brangių Kultūros klodų lobiai – i
    eškok kalbos vargų užusieniuos (viduj) .
    Ten mūsų kryždirbystės biblijiniai raštai,
    ten medis buvo jau
    ir aš buvau…
    Tasai kur Kryždirbio legendos raštas-
    vat jis ir yr tasai, “namo”.
    Tikrai.

    Atsakyti
  2. kalba says:
    6 m. ago

    su tiek užkodavimų man perdegs medinės schemos..

    Atsakyti
    • Jūsų_kredo? says:
      6 m. ago

      Visada_!
      Na, tai skiedrelei teko parašyti sudėtingiau. Nes skelbimas kabojo ilgokai paviršiuje.
      Tau paprastesnis variantas
      Eik namo tiesiai , kur sos_skos gardžiai kvepia.
      Tuomet pasižiūrėk į terasos plyteles pripeckiotas piemengalių visokių.
      Ten ant žemesnio laiptelio, (kur suomiškom plytelėm išklotos trispalvės mozaikos) pasuk dešiniau, pro gyvatės mintis ir čiupk Skiautinių ryšulėlį.
      Pavartyk, pažiūrėk apačioje, po trimis skudurėlių sluoksniais yra suvyniota Vileončelisto partitūra.
      Ale tik neskubėk, nes giesmių giesmės Tėvas ir paviršiuje toje škurliukų makalynėje visu grožiu beesąs.
      Kad neblūdintum paklausk wachmistro.
      Kitaip nenumalšinsi pabudusių d.

      Atsakyti
  3. Aušra says:
    6 m. ago

    Niekada nesakiau, kad skiautiniai yra niekų darbas: atvirkščiai -tai ištisas menas! Kiek kantrybės reik, išmonės…Nuo adatų,tikriausiai,visi piršteliai kiaurai subadyti lieka.Taip, galutinis rezultatas-neišpasakytas grožis..

    Atsakyti
  4. trispalvės aidas kankiniui says:
    6 m. ago

    Namuose, tiesa, pasirausęs lentynose tarp senų skaitinių*, radau “Vilniaus pokerį”.
    Autorius_ kontraversiškas, bet skaitant jo kūrybą gali atrasti įdomių atsakymų į neišsprendžiamus klausimus.
    Aiškiau nebūna.

    Atsakyti
  5. Vakarė says:
    6 m. ago

    Gali tų aiškumų būti žymiai mažiau.Nepriklausomai nuo to, kokia kortų kombinacija – rezultatas tas pats: arba, arba.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Marijai Gimbutienei – 100 (video, nuotraukos)

Marijai Gimbutienei – 100 (video, nuotraukos)

2021 01 23
Marija Gimbutienė. 1947m. Topanga, JAV | LMAVB F339-69 nuotr.

Minime prof. Marijos Gimbutienės 100-ąsias gimimo metines

2021 01 23
Pašto ženkle įamžinta Lietuvą garsinusi archeologė B. M. Alseikaitė-Gimbutienė

Pašto ženkle įamžinta Lietuvą garsinusi archeologė B. M. Alseikaitė-Gimbutienė

2021 01 23
Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“

Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“

2021 01 21
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

2021 01 15
Punsko kraštas | punskas.pl nuotr.

Reto grožio kraštovaizdžiai Punsko-Seinų krašte

2021 01 10
Pastatytas pirmas senųjų vietovardžių išsaugojimui skirtas kelio ženklas

Pastatytas pirmas senųjų vietovardžių išsaugojimui skirtas kelio ženklas

2021 01 06
Prof. dr.Alvydas Butkus | VDU, J. Petronio nuotr.

A. Butkus: Tauta yra kalboje

2020 12 27
Ugnis Kromo kalne, Latgaloje, Latvijoje | rengėjų nuotr.

A. Bajor. Protėvių Ugnies Ratas sujungė baltus

2020 12 25
Skuodo rajonas – kietas kuršių kraštas! (video)

Skuodo rajonas – kietas kuršių kraštas! (video)

2020 12 13
Rodyti daugiau

Naujienos

Pradėti bėgioti žiemą galite net jei to nedarėte niekada anksčiau
Gamta ir žmogus

Sportas šaltame ore: kada organizmui kyla pavojus

2021 01 24
Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus
Lietuvoje

Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus

2021 01 24
Sukurtas bepiločių orlaivių naudotojams skirtas filmas (video)
Gamta ir žmogus

Įsigaliojo naujos bepiločių orlaivių naudojimo taisyklės. Ką būtina žinoti?

2021 01 24
Skiepai nuo gripo | sam.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Nuo kovo pasiskiepyti bus galima ir vaistinėse

2021 01 24
Rusijoje žmonės išėjo į gatves – reikalauja Aleksejaus Navalno paleidimo (video)
Naujienos

Rusijoje žmonės išėjo į gatves – reikalauja Aleksejaus Navalno paleidimo (video)

2021 01 24
G. Paluckas | I. Gelūno nuotr.
Lietuvoje

Pirmadienį paaiškės, kas laikinai vadovaus Socialdemokratų partijai

2021 01 24
Smitsono-Nacionalinis-Istorijos ir Gamtos Muziejus. Dinozaurai | rengėjų nuotr.
Gamta ir žmogus

Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualios kelionės po žymiausias pasaulio vietas

2021 01 24
Vilniuje netrukus prasidės japoniško sodo kūrimo darbai
Gamta ir žmogus

Vilniuje netrukus prasidės japoniško sodo kūrimo darbai

2021 01 24


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie Vilniuje netrukus prasidės japoniško sodo kūrimo darbai
  • Žemyna apie Lesinti paukščius žiemą ar nelesinti?
  • Tobulas atsikalbinėjimas - apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos
  • Tai tiesiog pretekstas medžiams iškirsti apie Vilniuje netrukus prasidės japoniško sodo kūrimo darbai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • M. Kundrotas. Kas mums primeta kaukes?
  • Sportas šaltame ore: kada organizmui kyla pavojus
  • Technologijos keičia ir kavos gėrimo įpročius: kokį kavos aparatą pasirinkti
  • Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2415; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 2027; komentarų: 21
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1741; komentarų: 32
  • I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo peržiūrėta: 1425; komentarų: 4
  • A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę peržiūrėta: 1309; komentarų: 14
  • Pirmą kartą paviešinta Sausio 13-iosios vaizdo medžaga su siaubingais vaizdais iš Vilniaus ligoninių (video) peržiūrėta: 1190; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Marijai Gimbutienei – 100 (video, nuotraukos)

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 23
0
Marijai Gimbutienei – 100 (video, nuotraukos)

Sausio 22 d. minime vienos žymiausių pasaulyje mokslininkių, baltų ir indoeuropiečių kultūros tyrinėtojos, archeologės, antropologės, savitos archeologijos mokslo šakos –...

Skaityti toliau

Minime prof. Marijos Gimbutienės 100-ąsias gimimo metines

by daiva
2021 01 23
4
Marija Gimbutienė. 1947m. Topanga, JAV | LMAVB F339-69 nuotr.

Sausio 23 dieną sukanka 100 metų, kai gimė lietuvių archeologė, antropologė, baltų ir indoeuropiečių kultūros ir mitologijos tyrinėtoja profesorė Marija...

Skaityti toliau

Pašto ženkle įamžinta Lietuvą garsinusi archeologė B. M. Alseikaitė-Gimbutienė

by Kristina Aleknaitė
2021 01 23
0
Pašto ženkle įamžinta Lietuvą garsinusi archeologė B. M. Alseikaitė-Gimbutienė

2021-aisiais net keliose šalyse bus minimas garsios lietuvių archeologės Birutės Marijos Alseikaitės-Gimbutienės šimtmetis (gimė 1921 m. sausio 23 d.). Šia...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Žemyna apie Vilniuje netrukus prasidės japoniško sodo kūrimo darbai
  • Žemyna apie Lesinti paukščius žiemą ar nelesinti?
  • Tobulas atsikalbinėjimas - apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos
  • Tai tiesiog pretekstas medžiams iškirsti apie Vilniuje netrukus prasidės japoniško sodo kūrimo darbai
  • Žemyna apie J. Trinkūnas. Marija Gimbutienė ir Romuva (video)

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Seimo nariai klausia – kas meluoja? (video)

Paminėtos Garliavos įvykių antrosios metinės (nuotraukos)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai