Žmogaus teisių gynėjai dėl G.Songailai iškeltos bylos kreipėsi į Seimą (4)

Gintaras Songaila | Alkas.lt nuotr.

Gintaras Songaila | Alkas.lt nuotr.

Gegužės 14 d. Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija (LŽTGA) išsiuntė Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkui Leonardui Talmontui protestą dėl Susirinkimų įstatymo pataisų projekto Nr. XIIP-1709 vilkinimo. LŽGTA nuomone, neseniai įsigaliojusio Susirinkimų įstatymo 4 str. nuostatos, neleidžiančios pilietinių akcijų po 22 val. pažeidžia konstitucines piliečių teises reikšti savo įsitikinimus. Jos yra akivaizdžiai neproporcingos ir neatitinka tų atvejų, kurie numatyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, kai susirinkimų laisvė gali būti apribota įstatymu („jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai“).

Žmogaus teisių komitetas iki šiol nepateikė svarstymui įstatymo projekto Nr. XIIP-1709 (teikėjas Seimo narys Povilas Urbšys ir kt.), kuriam Seimas pritarė po pateikimo dar prieš mėnesį ir kuriame numatytos demokratinės sąlygos, nedraudžiančios susirinkimų ir po 22 val. LŽGTA prezidento Romualdo Povilaičio nuomone, jei tokie „komendantinės valandos“ tipo draudimai, kurie yra dabar galiojančiame įstatyme, toliau veiktų, Lietuva nusiristų žemiau sovietinių laikų lygio, kai jau buvo įmanomos ilgalaikės bado ir kitos akcijos dėl politinių kalinių išlaisvinimo.

LŽGTA atkreipė Seimo komiteto dėmesį į tai, kad nors Seimo Teisės departamento išvadose sakoma, kad ir dabar galiojantis įstatymas nedraudžia susirinkimų po 22 val., nes esą įstatymo 6 straipsnis numato galimybę rengti pilietines akcijas ir po 22 val., jei jose dalyvauja ne daugiau kaip 15 asmenų, tačiau policija ir Vilniaus miesto savivaldybė mano kitaip. LŽGTA nurodė pastaruoju metu žiniasklaidoje paviešintą įvykį kuomet piliečiui Gintarui Songailai buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas kaip tik už tai, kad jis organizavo pilietinę akciją po 22 val. prie Seimo, nors jokių kitų viešosios tvarkos pažeidimų nebuvo ir akcijos dalyvių skaičius neviršijo 15 asmenų.

LŽGTA nuomone, p. L.Talmontas, kaip ir visas komitetas, kuris yra pagrindinis, svarstant įstatymo projektą XIIP-1709, turės prisiimti politinę ir moralinę atsakomybę už pasekmes, jei ir toliau vilkins šio projekto svarstymą. L. Talmontas yra Lenkų rinkimų akcijos atstovas Seime.

Primename, kad gegužės 7 d. Vilniuje prasidėjo teismo procesas prieš Gintarą Songailą, tautininką, kandidatą į Europos Parlamento narius. Vyriausiasis policijos komisariatas balandžio 16 d. G.Songailai surašė administracinės teisės pažeidimo protokoląLaisvės ugnies akcijos prie Seimo organizavimą, pažeidžiant LR Susirinkimų įstatymo reikalavimus. Šiandien, praėjus savaitei šis klausimas perduotas svarstyti į VRK.

Jei teismas pripažintų, kad susirinkimo organizatoriai pažeidė įstatymo reikalavimus, pagal ATPK 188 (7) straipsnį maksimali bausmė, kuri gali būti pritaikyta G. Songailai – bauda iki 2000 litų arba areštas iki 30 parų.

Teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad Gintaras Songaila yra kandidatas į Europos Parlamentą (Tautininkų Sąjungos sąraše) ir turi neliečiamybę, todėl sustabdė tolesnį bylos nagrinėjimą ir kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją kad ši suteiktų leidimą suvaržyti G.Songailos laisvę.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , .

4 komentarai

  1. Arūnas:

    o jeigu pasirodys, kad ponas Songaila nekaltas, tada tada tuos du tūkstančius sumokės arba 30-čiai parų sės į daboklę policijos komisariato viršininkas? Ar taip?

  2. Gražina:

    Atrodo, kad kai kas visai neturi smegenų, o gal darbo neturi? Gėda kabinėtis prie garbingų žmonių!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: