Iš baltų istorijos: pirmieji metalistai Lietuvoje (video) (6)

Žalvariniai papuošalai | alkas.lt nuotr,

Žalvariniai papuošalai | alkas.lt nuotr,

Geležies amžius – intriguojantis laikmetis. Geležiniai plūgai, monetos, o ypač ginklai iš esmės pakeitė visuomenę ir jos santykius. Senajame geležies amžiuje, kuris datuojamas I–IV a., prasidėjo masinė dirbinių iš šios žaliavos gamyba, į Lietuvos teritoriją ėmė plūsti spalvotieji metalai iš Romos imperijos provincijų, vietos meistrai kūrė daug įdomių ir gražių papuošalų. Tapome lygiaverčiais senosios Europos nariais.

Anot archeologo prof. Mykolo Michelberto, tuo laikotarpiu Lietuvos juvelyrų, lyginant su kaimyninių kraštų, lygis buvo labai aukštas, o kapai turtingesni. Juose gana gausu žalvarinių, sidabrinių ir sidabruotų papuošalų, vienas kitas paauksuotas daiktas.

Romėnų istorikas Kornelijus Tacitas Lietuvos pajūrio gyventojus – prūsus – vadino aisčiais. Vėliau romėnų autoriai mini tokias baltų gentis kaip galindai, sūduviai. Nuo IV–V a. Lietuvos teritorijoje jau išskiriamos tokios gentys kaip žemaičiai, žemgaliai, sėliai, lietuviai ir aukštaičiai. Šioms gentims būdingi skirtingi laidojimo papročiai. Pavyzdžiui, žemaičių, žemgalių teritorijoje pirmaisiais mūsų eros amžiais paplitusi laidojimo paminklų forma buvo pilkapiai. Tuo tarpu Centrinėje Lietuvoje, kur buvo įsikūrę aukštaičiai, ar Nemuno žemupyje, kur gyveno skalviai, – plokštiniai kapinynai.

Didžiausią kultūrinę įtaką tuo laikotarpiu baltų, germanų ir kitoms gentims turėjo nykstanti Romos imperija. Lietuvos teritorijoje rasta papuošalų, kurie būdingi didelei Europos daliai. Dalį papuošalų, pagamintų Lietuvos teritorijoje gyvenusių genčių, archeologai aptinka Estijoje ar Suomijoje.

Kaip pasakoja prof. M. Michelbertas, materialinė kultūra plito iš pietų į šiaurę, baltai pasitarnavo kaip tarpininkai. Pavyzdžiui, Vakarų Lietuvoje turime kapų, kuriuose aptinkamos romėniškos monetos, kai kuriuose – net ištisi lobiai.

Dėl naujų technologijų kalviai išmoko geriau kaldinti, intensyvėjo prekyba, daugėjo gyventojų. Jei ankstyvajame geležies amžiuje, V a. pr. m. e. – I a., Vakarų Lietuvoje yra vos keletas laidojimo paminklų, tai vėlyvajame geležies amžiuje jie vienas nuo kito nutolę vos 2–3 km atstumo ir rodo gyventojų gausą pajūryje.

Išsamiau apie pirmuosius metalistus Lietuvoje pasakojama viename iš mokslo populiarinimo ciklo „Mokslas iš arti“ vaizdo reportažų. Iš viso ciklą sudaro 15 vaizdo pasakojimų, kurie aiškiai ir kiekvienam suprantamai pristato mokslininkų atliekamus tyrimus. Reportažai gali būti naudojami kaip papildoma ugdymo priemonė aukštosiose ir bendrojo lavinimo mokyklose. Juos galima nemokamai žiūrėti Lietuvos mokslų akademijos interneto svetainėje.

Reportažų ciklas „Mokslas iš arti“ yra viena iš projekto „Nacionalinės mokslo populiarinimo priemonių sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas”, kurį įgyvendina Lietuvos mokslų akademija su partneriais, dalių. Europos socialinio fondo ir LR valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas projektas vykdomas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ priemonę „Žinių apie mokslą ir technologi­jas gilinimas ir sklaida tarp mokinių ir jaunimo bei lyčių lygybės moksle ska­tinimas“.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Kultūros paveldas, Vaizdai ir garsai, Vaizdai protui, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

6 komentarai

  1. Kemblys:

    Jau ir BALTŲ ISTORIJA atsirado… Tuoj visai pamiršime lietuvius.
    Įdomu, kas rašė šį straipsnį. Kam čia MŪSŲ ERA prasidėjo su Jėzaus gimimu?

    ,,Pavyzdžiui, žemaičių, žemgalių teritorijoje pirmaisiais mūsų eros amžiais paplitusi laidojimo paminklų forma buvo pilkapiai.”

  2. Žynys:

    Sakote: “Tapome lygiaverčiais senosios Europos nariais”.???
    Gerbiamieji, nemenkinkime arijų-baltų kultūros ir neklastokime ne tiktai mūsų bet ir pasaulio praeities!
    Rašydami ar teigdami ką nors? ir kam nors? apie mūsų praeitį, elkimės bent kiek atsakingiau ir patriotiškiau!
    Rašant apie baltų praeitį jau nebeužtenka tiktai paviršutiniškų praeities žinių!
    Lietuvių kultūros praeitis, kaip nei viena kita, yra tampriai susieta su Žemėje vykstančiais fiziniais procesais!
    Tad pirmiausiai būtina pažinti šiuos procesus ir tiktai tada jau imtis mūsų praeities!
    Būtent geofiziniai procesai mūsų protėvius per tūkstantmečius periodiškai vertė keisti gyvenamąją vietą ir Eurazijos kontinente “vaikė” iš vietos į vietą! Tai liudija ir sanskrito bei lietuvių kalbų giningumas!
    Tad klimato atšalimas 1-jo t.pr.m.e. pirmoje pusėje mūsų protėvių didžiąją dalį privertė iš Rytų Europos pakilti ir keliausti link Saulės, kuri tuo metu tekėjo Atlanto vandenyno pusėje.
    Būtent mūsų protėviai arijai – baltai tuo metu Centrinėje Europoje pagimdė KELTŲ (nuo liet. žodžio keltis,persi-kelti) o vėliau Vakarų Europoje ir GALŲ kultūras. Tai liudija ir daugelio galų genčių jungtinės kariuomenės vadas VERŠINGETORIKIS (vyršiausias getų-gotų rikis) (Julijus Cezaris “Karo su galais užrašai”).
    O kur dar vakarietiški genčių rikiai vėliau tapę Henrikais?!
    O kur dar mūsų genčių rikiais vakaruose įkurtas pirmasis GENTIES rikio mūrinis miestas dabar vadinamas HANT o ankščiau Ganzos?!

  3. Rimvydas:

    LMA svetainėje jūsų minėtų įrašų neradau!

  4. Žynys:

    Mano šaltiniai yra ne LMA svetainė bet sniausiųjų Žemėje kultūrų, tame tarpe ir mūsų protėvių – arijų-baltų, šaltiniai!

  5. Perkūno Paukštis:

    Jeigu 4-ame pohebraistiniame amžiuje buvo metalistai, tai ir buvo krikščionys baikeriai ?

  6. perkuno ozelis:

    eee perkunpauksti ar vazineji dar su savo senu fordu tersdamas Gamta?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: