Sekmadienis, 24 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

L. Purlienė. Sudie, Didysis Dainiau (video)

Laima Purlienė, www.alkas.lt
2014 04 22 11:20
1
0
SHARES
Dainius Staltis | A.Bartašiaus nuotr.

Dainis Staltis | A.Bartašiaus nuotr.

Dainis Staltas (1939–2014) | A.Bartašiaus nuotr.
Dainius Staltas (1939–2014) | A.Bartašiaus nuotr.

Skiriama balandžio 22 d. į Dausas palydimam Latvijos tautinio sąjūdžio ir Dainuojamosios revoliucijos vėliavnešiui, Latvijos nepriklausomybė kovotojo, garsios folkloro grupės  „Skandinieki“ įkūrėjo ir ilgamečio Lyvių sąjungos viceprezidento Dainiaus Stalto (Dainis Stalts) (1939–2014) atminimui.

Šiandien visa Latvija į paskutinė kelionę palydės mylimą savo sūnų, garsųjį lyvį Dainįų Staltą. Sunku tarti palydėtuvių žodį, bet jeigu visi tyli, tebus tas žodis mano.

Sausio mėnesį sulaukęs 75-ojo gimtadienio, Dainis Staltas mirė balandžio 12 dieną. Latvija gedi jau dešimt dienų. Jie vadina Dainių dainuojančios revoliucijos vadu, todėl jis brangus ir mums, lietuviams. Dar brangesnis jis yra lyviams, kurių Latvijoje yra labai nedaug, o velionis buvo garsiausias lyvių atstovas. Jo biografijoje žodis lybietis (taip latviškai rašoma lyvio tautybė) visada bus užrašyta pačiomis ryškiausiomis raidėmis. Dainis Staltas buvo Latvijos Saimos deputatas, keletą kartų buvo renkamas Rygos Duomos deputatu. Jis buvo apdovanotas aukščiausiuoju Latvijos apdovanojimu – Trijų žvaigždžių ordinu. Bet didžiausias apdovanojimas – Latvijos žmonių meilė, kurią jis užsitarnavo gyvas būdamas. Aš nerašysiu jo biografinių duomenų, neturiu tokio tikslo, nes atsiras išsamiau parašysiančių, bet tai bus ne šiandien. Aš tik pasidalinsiu keletu prisiminimų.

Prieš aštuonerius metus, karštą liepos vidurdienį, Dainis panoro su manimi pasikalbėti vienoje Kuldygos aikščių. Pradėjome kalbėti apie folkloro judėjimo kelius ir klystkelius, apie tai kas gero, ir kas blogo yra atsitikę, kol nesimatėme. Graudinomės, kad ryšiai tarp mūsų blėsta, kad nėra tarpvalstybinio bendravimo. Paskui nukrypome nuo Lietuvos ir Latvijos prie lyvių. Aplinkui susėdo daugiau lietuvių, o aš prašiau, kad jis išnaudotų mūsų susitikimo laiką, trumpai papasakodamas jau ne man, o kitiems lietuviams apie lyvius. Net neprisimenu, kaip pradėjome vienas kitam pasakoti apie milžinus Alką ir Alcį. Lyginti juos. Ir mums bekalbant, gimė toks savas, toks jungiantis lietuvius ir lyvius galingas praeities didvyris, kad pokalbio detalėms išsitrynus, dabar tuo milžinu man tapo pats Dainis. Aukštas, barzdotas, tvirtas, ryžtingo balso, stiprių akių. Protingas ir daug žinantis. Milžinas, vedlys, galingas žmogus. Aš dabar tokius įsivaizduoju lyvius, nes nė vieno kito nesu taip įsidėmėjusi.

Lietuvių folkloristai dar papasakos, kaip ir kada užmezgė santykius su Dainiumi, kas artimiausiai bendravo, kokius didelius darbus kartu dirbo. Mano, kaip ir daugelio, pirmoji pažintis atsirado žiūrint į Dainį ir jo žmoną Helmi scenoje, kaip į folkloro ansamblio „Skandinieki“ vadovus, koncertuojančius Vilniuje. Paskui atsirado pokalbių, bendrų seminarų, konferencijų, festivalių, koncertinių išvykų. Ypatingai bendradarbiavimas sustiprėjo, kai atsirado Lietuvos, Latvijos ir Estijos folkloro asociacija „Baltica“. Dainis darė didelę įtaką Lietuvos folkloro ansamblių vadovams, nors ir pats Lietuvoje daug ko išmokdavo. Nuolatinis bendravimas ir dalijimasis patirtimi buvo labai reikalingas. Ir pirmosios trispalvės pražydo „Baltica“ festivalyje Rygoje. Dainis visur buvo pats ryžtingiausias ir tvirčiausias, tarsi legendinis lyvių milžinas, kuriam nėra ko prarasti. Latviai įliejo į folklorinį judėjimą karališko kraujo. Estai darė viską per daug šaltai ir taupydami jausmus, lietuviai tryško jausmais tarsi kokie ispanai, o latviai darė viską ypatingai rimtai, tarsi antikoje, kai kiekvienas veiksmas buvo simbolinis, o kiekvienas simbolis kvietė tauriam veiksmui. Ar tai visų latvių savybė, ar tik lyvio Dainiaus – kas dabar galėtų pasakyti? Bet jis rodė kelią ir jis stovėjo pirmas. Ir juo visi latviai sekė. Lietuviai taip pat.

Dainis Staltas festivalyje „Baltica“, 2006 m. | A.Bartašiaus nuotr.
Dainis Staltas festivalyje „Baltica“, 2006 m. | A.Bartašiaus nuotr.

Mano laimė, kad niekada jo pakankamai giliai nepažinau, gal kada būtume dėl ko nesutarę, bet dabar kai viskas jau tik buvo, galiu pasakyti, kad liko patys gražiausi prisiminimai. Prisiminsiu, kaip 1991 metų sausyje abi su Zita Kelmickaite lankėmės Rygoje. Tada buvome ir Latvijos televizijoje. Pavyko susitarti dėl bendrų etninės kultūros laidų, kuriomis, jei ne lemtingoji Sausio 13-oji, būtų dalinęsi Lietuvos ir Latvijos televizijos. Būtų mokomasi abiejų valstybių istorijos, papročių, kalbos. Buvo kalbama gana konkrečiai, bet tai buvo sausis, po kurio jokie susitarimai jau nebegaliojo. Mes buvome Rygoje, kai buvo užpulti Spaudos rūmai. Iš tolo į kulkomis varpomas Spaudos rūmų sienas žiūrėti buvo labai baisu ir latviams, ir mums su Zita. Per žinias susirinko visi Dainiaus Stalto ir Helmi Staltės (Helmī Stalte) vadovaujamo ansamblio „Skandinieki“ dalyviai. Jų buvimas tą akimirką buvo labai svarbus. Mano maži vaikeliai man atrodė sunkiai pasiekiami ir dideliame pavojuje. Paskui visas ansamblis su Dainiumi priekyje pėsti lydėjo mane ir Zitą į traukinį. Ir apdainavo mus taip, kaip paskutinį kartą apgiedama, ir taip, kaip tik jie vieni temoka. Jėgų teikiančios apeigos. Traukinys į Lietuvą tuo metu buvo tarsi priešo teritorija. Ir jie mus lydėjo kaip į karą, kaip į mūšį. Atsisveikinom tarsi  visam.

O traukinyje – tarsi kalėjime, jokios informacijos, tik grėsmingas elgesys. Iš įtampos, šalčio suėmė baisiausi tulžies pūslės akmenligės skausmai. Žmonės kuždasi, kad tikriausiai nuo kažkurios vietos mūsų toliau nepraleis, kad Vilniaus nepasieksim. Iš kur tokia informacija, jau nepamenu, gal iš naujai įlipusių, juk mobilių telefonų tada neturėjome. Privažiavome kažkokią vietą ir sustojome. Klausiame, kiek stovėsime – tyla, klausiame kur ir kodėl sustojome – tyla. O laki vaizduotė skrenda į kariaujantį Vilnių. Gerai įsižiūrėjusi, supratau, kad mes esame ne taip toli Kaišiadorių geležinkelio stoties, nors jos dar nesimatė. Pasitelkus visus įmanomus vaidybos ir kitokius gebėjimus, sudariau tokią situaciją, kad mane privalėjo išleisti iš traukinio.

Aš jau sunkiai bepamenu smulkmenas, nes manyje buvo vienas tikslas – į Vilnių, pas vaikus. Nulėkiau į stotį. Ačiū Dievui, ten savi, suprantantys, Nepriklausomai Lietuvai tarnaujantys. Gal ir stoties viršininkas buvo, bet iš skausmo neprisimenu. Žinau, kad aiškinau, kad visą traukinį reikia išlaisvinti, visus mus į Vilnių nuvežti. Kažkas sakė, kad gal praleis tik iki Vievio, kažkas, kad iki Lentvario. Davė autobusą, o gal ir kelis. Susėdom, važiuojam. Jeigu iki Vievio, tai Vilnius nors truputį arčiau, jeigu iki Lentvario ar Panerių, tai dar geriau. Įsivaizdavau, kad keliais į Vilnių šliaušiu, bet Vilniuje aš tikrai būsiu. O skausmas toks, kad kažką matai, kažko nematai. Kad tik į Vilnių! Parsiradau. Vyras, buvęs  prie mažiukų, apsidžiaugia ir jau ruošiasi bėgti prie Seimo, o aš tokiuose skausmuose, kad nėra kaip mane palikti. Ilgai kankinausi. Ir gydytojo neprisišauksi, ir greitosios… Tada pasigirsta pirmi šūviai ir man tarsi kas atrišo visus skausmus. Pabučiavau miegančius vaikus, prisakiau vyrui užauginti vaikus, nes jis yra sveikesnis, todėl aukotis reikia man. Susidėjau bintus, jodus, analginus ir pirmyn link Parlamento. Važiuoja mašinos, sustoja, grūmoja: „Kur tu, durna boba eini, ar negirdi, kad šaudo, ar nesupranti, kas darosi?“ –  „Ačiū, bet ne Jūsų reikalas, kur aš einu, jeigu jums į priešingą pusę“.

Ir eidama naktį, aš jaučiau, kaip Dainis, tarsi visa Latvija, ėjo už manęs, kaip tas didysis milžinas, ir jų visų palydinčią ir laiminančią jėgą aš labai gerai jaučiau. Dievui dėkui, likau gyva. Ir šiandien labai norėčiau palydėti Dainį ten, kur galbūt jam taip pat prireiks drąsos. Bet palydėčiau tik iki vėlių vartelių, iki „zalia varia varti“, kaip giedodavo „Skandinieki“, atsisveikindama paskutinį kartą padėkočiau ir pasakyčiau Dainiui: „Eik, didis žmogau, nors žinau, kad tau sunku ne išeiti ten, iš kur negrįžtama, o palikti savo nykstančią lyvių tautą ir sunkiai gyvuojančią Latviją. Bet tu ir ten būsi neeilinis, gal ir iš ten saviems padėsi“.

Sudie, Daini, mūsų visų vardu, sudie. Nebėra net to traukinio, kuris būtų nuvežęs mus sušokti ir padainuoti tavo laidotuvėse, nes ten dar teberaudama, kai gimsta, o ne tada, kai atsisveikina garbingai pragyvenęs jam skirtą amželį.

Sudie, gerasis milžine. Pasitikim tavimi, kad tavo prašomas, Dievas globos Latviją. O gal ir Lietuvą.

Dainis Stalts un Skandinieki „Atminati labi ļaudis, cik augšāi, cik zemē“:

Susiję straipsniai:

  1. L.Purlienė. Atneškime dvasinės šilumos
  2. Gimtadienį švenčianti Veronika Povilionienė apdovanota Pasaulio Folkloro Oskaru! (video)
  3. Senovės baltų apeigų folkloro grupė „Kūlgrinda“ priima naujus narius (audio, video)
  4. Mirė Lietuvos Romuvos Krivis, etnokultūrinio judėjimo pradininkas Jonas Trinkūnas (nuotraukos, video)
  5. Mirė latvių literatūros klasikas Imantas Zieduonis (1933–2013)
  6. A.Venskienė. Fizinis grožis ir jo ženkliškumas XIX a. pabaigos – XX a. pirmosios pusės lietuvių kaimiškoje kultūroje
  7. D.Grybauskaitė: Savo papročiais ir tautosaka esame unikalūs pasaulyje
  8. Klaipėdiečiai kviečia į Latvijos Nepriklausomybės dienai skirtą vakarą „Suitų dainos“
  9. Geriausi folkloro kolektyvai Palangoje ieškos Jurgio raktų
  10. Mirė folkloro puoselėtojas A.Kubilis (nuotraukos)

Comments 1

  1. užuojauta Latvijai says:
    7 m. ago

    Labai sujaudino straipsnis ir didelė netektis brolio latvio “Skandiniekų” vadovo. Žinojau gerai šį ansamblį nuo Atgimimo laikų, būdavo šventė, kai atvykdavo į Lietuvą arba turėjau progos išgirsti Latvijoje per man įsimintiną 1988m. Balticą. Nubraukiau ašarą ir dėl iškilaus Latvijos Ąžuolo netekties ir dėl mūsų bendros su latviais nelengvos dalios ir, svarbiausia, dėl kankinančios nežinios bei blogos nuojautos.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

M. Tomkevičiūtė: Tauta be savo tautinio paveldo yra kaip žmogus be veido

M. Tomkevičiūtė: Tauta be savo tautinio paveldo yra kaip žmogus be veido

2020 12 29
Prof. dr.Alvydas Butkus | VDU, J. Petronio nuotr.

A. Butkus: Tauta yra kalboje

2020 12 27
Laima Purlienė. Vaikystės nuotrauka | asmeninė nuotr.

L. Purlienė. Kviečiu jus…

2020 12 21
Tradicinio dainavimo mokymai 2019 m. | M. Guščios nuotr.

Lietuvių tradicinio dainavimo pamokos atkeliauja į jūsų namus!

2020 12 20
Lietuvių tradicinio dainavimo pamokos – jūsų namuose!

Lietuvių tradicinio dainavimo pamokos – jūsų namuose!

2020 12 18
Lietuvos piliečio pasas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Nacionalinis susivienijimas reikalauja atmesti antikonstitucinius asmenvardžių rašymo projektą

2020 12 08
B. Puzinavičius. Dar vienas Vilniaus savivaldybės akibrokštas – šį kartą Kalėdų proga

J. Vaiškūnas. Dainių tauta prisikelia dainuodama

2020 11 18
A. Grigaravičius. Neatmezgamas Vilniaus mazgas

A. Grigaravičius. Neatmezgamas Vilniaus mazgas

2020 10 28
Raudondvario kultūros centro folkloro ansamblis ,,Piliarožė", vadovas Vilius Marma | rengėjų nuotr.

Veliuonoje surengtos pirmosios respublikinės Antano ir Jono Juškų varžytuvės

2020 10 28
Lietuva, Latvija ir Estija pasisako už atsakingą perėjimą prie žaliosios ekonomikos

Baltijos kultūros komiteto posėdyje aptartos bendradarbiavimo naujovės

2020 10 16
Rodyti daugiau

Naujienos

Kauno V. Kudirkos viešoji biblioteka įvertinta tarptautiniu apdovanojimu
Lietuvoje

Kauno V. Kudirkos viešoji biblioteka įvertinta tarptautiniu apdovanojimu

2021 01 23
Kelio matomumas žiemą – klaidos, kurios gali kainuoti itin brangiai
Gamta ir žmogus

Kokių priemonių imtis užšalus automobilio durelėms ar langams?

2021 01 23
Kokia varškės nauda ir ką iš jos gaminti?
Gamta ir žmogus

Varškė – ir greitiems užkandžiams ir smaližiams

2021 01 23
Iš beveik penkių dešimčių kandidatų išrinkti 2020-ųjų Metų panevėžiečiai
Lietuvoje

Iš beveik penkių dešimčių kandidatų išrinkti 2020-ųjų Metų panevėžiečiai

2021 01 23
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

2020-ieji – didžiausių iššūkių aviacijai metai

2021 01 23
Marija Gimbutienė. 1947m. Topanga, JAV | LMAVB F339-69 nuotr.
Etninė kultūra

Minime prof. Marijos Gimbutienės 100-ąsias gimimo metines

2021 01 23
Vilniuje kils naujos mokyklos, ligoninės ir sporto aikštynai
Lietuvoje

Vilniuje kils naujos mokyklos, ligoninės ir sporto aikštynai

2021 01 23
Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume dėmesys skirtas maisto tiekimui ir klimato kaitai
Lietuvoje

Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume dėmesys skirtas maisto tiekimui ir klimato kaitai

2021 01 23


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vytautas apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Pajūrietis apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Ar jie dar sugriš? apie Dzūkijoje gandrai užaugino tik po 1–2 jauniklius
  • Pražiopsojau - apie A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuvos ir Lenkijos diplomatai Baltarusijoje pagerbė 1863 m. sukilimo dalyvių atminimą
  • Kauno V. Kudirkos viešoji biblioteka įvertinta tarptautiniu apdovanojimu
  • Kokių priemonių imtis užšalus automobilio durelėms ar langams?
  • Marijai Gimbutienei – 100 (video, nuotraukos)

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2399; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 2023; komentarų: 21
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1739; komentarų: 32
  • I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo peržiūrėta: 1423; komentarų: 4
  • A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę peržiūrėta: 1307; komentarų: 14
  • Pirmą kartą paviešinta Sausio 13-iosios vaizdo medžaga su siaubingais vaizdais iš Vilniaus ligoninių (video) peržiūrėta: 1188; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

M. Tomkevičiūtė: Tauta be savo tautinio paveldo yra kaip žmogus be veido

by Kristina Aleknaitė
2020 12 29
5
M. Tomkevičiūtė: Tauta be savo tautinio paveldo yra kaip žmogus be veido

Žiūrovų gausios koncertų salės, iki smulkmenų išdailinti šokiai ir dainos, atlikėjų kelionės į tolimąsias šalis – tokių svajonių iki pandemijos...

Skaityti toliau

A. Butkus: Tauta yra kalboje

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 27
54
Prof. dr.Alvydas Butkus | VDU, J. Petronio nuotr.

Alvydas Butkus | VDU, J. Petronio nuotr. Apie lietuvių ir latvių kalbas, jų savitumą ir svarbą,...

Skaityti toliau

L. Purlienė. Kviečiu jus…

by Dalia Antanina Rastenienė (Saulės arkliukų redaguotoja)
2020 12 21
0
Laima Purlienė. Vaikystės nuotrauka | asmeninė nuotr.

Laima Purlienė. Vaikystės nuotrauka | asmeninė nuotr. Kviečiu jus su šita mergaite nukeliauti į jos vaikystę,...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Vytautas apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Pajūrietis apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Ar jie dar sugriš? apie Dzūkijoje gandrai užaugino tik po 1–2 jauniklius
  • Pražiopsojau - apie A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę
  • Memelschvanz apie K. Masiulis. Kokios Lietuvos regionų politikos norėtume

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Minimos Meilės Lukšienės gimimo 100-osios metinės

Seime vyks konferencija, skirta Meilės Lukšienės gimimo metinėms ir veiklai pažymėti (tiesioginė transliacija)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai