J. Panka. Tautininko atsakymas „pankistui“ Jovaišui (12)

Julius Panka | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Medikai sako, kad kai suaugęs, sveikas žmogus balsu diskutuoja pats su savimi, jam kuo skubiau reiktų pasitikrinti sveikatą.

Jau pačioje savo antrojo rašinėlio pradžioje Karolis Jovaišas teigia, kad „Referendumas prieš žemės pardavimą užsieniečiams, nespėjęs į gegužės 25 d. įvyksiantį Europos Parlamento rinkimų traukinį, yra pasmerktas.“ Šis teiginys gana stipriai prasilenkia su tiesa. Referendumas buvo grubiai stabdomas valdžiažmogių iš kairės ir dešinės, jis negalėjo „nespėti į traukinį“, nes Referendumo rengėjai, skirtingai nuo visaip laiką tempusios Vyriausiosios rinkimų komisijos, viską atliko pagal įstatymus, nepavėluodami nei minutės. Todėl teigti, kad referendumas kažkur nespėjo, yra tiesiog ciniška.

Toliau – dar įdomiau. Ponas Jovaišas teigia, kad „politikoje mes priversti apsispręsti, kokią vėžę renkamės – europietišką ar rusišką. Trečio kelio nėra.“ Trečias kelias visada yra, šis kelias vadinasi Lietuva. Gal todėl mūsų šalis ir negali pasikelti iš skurdo, gal todėl ir auga emigracijos mastai, kad žmonės, sėdintys valdžioje, politikai ir valdininkai nuolat renkasi kam įsiteikti: Rytams ar Vakarams. Jie, kaip ir Karolis, užmiršta, kad privalo tarnauti tik savo Tėvynei, tik savo valstybei, tik savo Tautai.

Savo paskutiniame kūrinyje Karolis Jovaišas teigia „Julius Panka ir jo pasekėjai išpažįsta agresyvų ir primityvų tautiškumą (pankizmą). Nors jis siekia sužadinti žmonių pasididžiavimą tautos vertybėmis, tačiau tai daro apeliuodamas į žemus jausmus ir instinktus. Pankizmas, tarsi medalis, kurio vienoje pusėje yra išgraviruotas taurus tautos patriarcho Jono Basanavičiaus profilis, kitoje – atgrasi smogikų vadeivos figūra.“ Nežinau, ką teigia pono Jovaišo atrastasis „pankizmas“, tačiau galiu aiškiai pareikšti, kad Julius Panka su bendraminčiais yra lietuvių tautininkai, ne „pankistai“, ne agresoriai, ir nereikia lipdyti etikečių ten, kur joms ne vieta.

Tautininkų ideologijoje svarbiausią vietą užima Tauta. Tai pagrindinė vertybė, tai valstybės suverenas. Kiekviena tauta yra vertybė, ji turi būti saugoma ir turėti teisę į savo namus – tautinę valstybę. Tauta – tai didelė šeima. Būtent todėl tautininkams yra labai svarbios šeimos vertybės, nes šeimoje vaikas formuojasi, auga, vystosi, šeima išugdo pagrindines patriotines vertybes – pasididžiavimą savo Tėvyne, istorija, kalba, laisve.

Sunku diskutuoti su asmeniu, kuris savo teiginius paremia tik savo paties prasta nuotaika. Tačiau paskutiniu metu nesąžiningi žmonės mėgina suklaidinti visuomenę, skelbdami mitus apie tautininkus, referendumų iniciatyvas ir geopolitinę situaciją. Pamėginsiu trumpai aptarti pagrindinius mitus, kurie formuoja neigiamą nusistatymą prieš tautininkus, iškreipia viešąją nuomonę dėl itin svarbių Lietuvos ateičiai sprendimų.

Mitas Nr. 1. Neva referendumai dėl Lietuvos piliečių teisės į žemę ir savos valiutos išsaugojimo reikalauja išstoti iš Europos Sąjungos. Visiška netiesa. Juk kai mes stojome į Europos Sąjungą, mums buvo nuolatos kartojama, kad tai „džentelmenų klubas“, „laisvų savarankiškų valstybių bendrija“ ir t.t. Juk ES atsakingi pareigūnai nuolatos pabrėžia, kad viena pagrindinių Europos Sąjungos vertybių yra žmogaus teisės. Tokiu atveju Tautos valia, išreikšta referendumu, turėtų būti labai svarus argumentas derantis dėl narystės ES sąlygų. Europos Sąjunga, kovojanti už žmonių teises ir būdama „džentelmenų klubu“, negali nei grasinti taikyti baudžiamųjų sankcijų, nei stabdyti išmokų, nei naudoti kitų spaudimo priemonių derybose.

Mitas Nr. 2.: Neva Europos Sąjunga laikosi sutarčių su Lietuva, o Lietuva, organizuodama referendumą, grasina pirmoji sulaužyti tarptautinius įsipareigojimus. Visiška netiesa! Europos Sąjunga, nesuvienodindama išmokų žemdirbiams visoje ekonominėje erdvėje iki 2013 metų, pati šiurkščiai pažeidė susitarimus ir pažadus, duotus naujosioms narėms pasirašant stojimo sutartis. Mūsų referendumas būtų tik atsakas į ES ekonominę politiką, kuri naudinga tik senosioms narėms, o naująsias diskriminuoja. Kai stojimo sutartyje Lietuva įsipareigojo uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, Europos Sąjunga įsipareigojo dengti jos uždarymo kaštus ir remti Lietuvos elektros jungčių su Europos elektros tinklais statybą. Deja, ES neskiria visų žadėtų lėšų IAE uždarymui, o jungtys su Europos elektros tinklais kol kas yra tik popieriuje.

Mitas Nr. 3.: Neva Lietuva kruopščiai laikosi visų įsipareigojimų, duotų stojimo į Europos Sąjungą metu, ir jei nors vieną kartą nusižengs – lauks baisios sankcijos, kurios bus pražūtingos mūsų šalies ekonomikai. Melas! Lietuva, stodama į Europos Sąjungą įsipareigojo laikytis Europos Socialinės Chartijos. Vienas kertinių šios Chartijos reikalavimų – šalies minimalus atlyginimas privalo būti ne mažesnis, kaip 60 procentų nuo vidutinio atlyginimo. Šio reikalavimo visus 10 mūsų narystės ES metų nesilaikė nė viena Lietuvos vyriausybė, nesilaiko ir dabartinė, o kur griežtos Europos Sąjungos sankcijos? Kur baudos? Nėra? O gal ir negali būti?

Mitas Nr. 4.: Neva dabartinė nerami geopolitinė situacija, susijusi su Rusijos karine agresija Ukrainoje, reikalauja, kad nevyktų jokie referendumai ir kitos pilietinės akcijos. Absurdas. Juk tik sąmoningi piliečiai, kurie žino, kad jie yra tikrieji savo šalies ir žemės šeimininkai gins Lietuvos valstybę karinės agresijos atveju. Žmonių nuomonės paklausimas per referendumą taip pat parodo valdžios pagarbą Tautai, o Tautą daro labiau pilietiška ir atsakinga. Žmonės savo gyvybę aukos tik už tokią šalį, kurios šeimininkais jie jausis.

Mitas Nr. 5.: Neva kuo greitesnis euro įvedimas ir gilesnė integracija į ES sustiprins Lietuvos saugumą. Tai visiškas melas. Lietuvos pagrindinis saugumo garantas yra narystė NATO. Tačiau visos vyriausybės, kurios valdė Lietuvą nuo pat įstojimo į šią organizaciją, nesilaikė stojimo ir narystės sąlygų. Niekada nebuvo skirta pakankamo finansavimo kariuomenei. Pagal stojimo į NATO sąlygas šalis narė privalo skirti ne mažiau 2 procentų lėšų nuo savo vidaus produkto. Šiuo metu biudžetinės partijos apsimeta, kad finansavimą didins ir įsipareigoja iki 2020 metų pasiekti įsipareigotus 2 procentus. Jei vyriausybė tikrai norėtų stiprinti mūsų šalies saugumą, vietoje milžiniškų išlaidų, kurios bus skirtos euro įvedimui, būtų sustiprintas kariuomenės finansavimas, jau nekalbant apie ciniškai ignoruojamą krizės metu neteisėtai nurėžtų pensijų kompensavimą.

Mitas Nr. 6.: Neva Lietuva šiuo metu yra demokratinė valstybė. Deja, tenka konstatuoti, kad Lietuva vis labiau darosi panaši į V.Janukovičiaus valdytą Ukrainą dar prieš Maidaną ir kaimyninę Baltarusiją, valdomą diktatoriaus A.Lukašenkos. Nuo pat Referendumo dėl Lietuvos piliečių teisės į žemę pradžios susidūrėme su valdžios ir jos įstaigų trukdymu surengti referendumą. Iš pradžių buvo neduodama eterio laiko ir iniciatyva ignoruojama, paskui buvo braukomi parašai, vėliau buvo tyčiojamasi iš Referendumo iniciatorių ir reikalaujama „patikslinti“ parašus.

Dabar vyksta cirkas Seime, kuris visais įmanomais būdais stengiasi sužlugdyti šią Tautos iniciatyvą. Paskutinėmis dienomis paaiškėjo dar viena žinia, kuri tiesiogiai įrodo, kad Lietuvoje demokratija net nekvepia. Suvalkijoje, valdžios įsakymu, policija tampo žmones, kurie pasirašė už Referendumą ir galimai naudoja prieš juos psichologinį spaudimą, gąsdina juos. Policininkai, pažeisdami įstatymus, nusikopijavę parašų rinkimo lapus (įstatymas griežtai draudžia daryti tokias kopijas) kviečia pas save pagyvenusius, ligotus ir neįgalius žmones ir liepia jiems pasirašinėti ant kažkokių neaiškių lapų, klausinėja ar tikrai jie pasirašė už Referendumo iniciatyvą. Apie tai, kad Vyriausioji rinkimų komisija ir Vyriausiasis administracinis teismas neribotam laikui uždraudė Lietuvoje rengti referendumus, kurie neįtiktų valdantiesiems, tikriausiai net nereikia ir kalbėti.

Tautininkai pasisako už saugią ir atsakingą Tautą, stiprioje ir save gerbiančioje valstybėje. Demagogiškas purvas, kuris bandomas pilti ant tautiškai nusiteikusių visuomenės ir politikos veikėjų, yra bergždžia veikla, nes visada yla išlenda iš maišo ir galų gale paaiškėja tiesa.