Pasaulio mokslininkai įvardino klimato kaitos sprendimus (14)

technologijos.lt nuotr.

technologijos.lt nuotr.

Balandžio 13 d., Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) Berlyne pristatė 3-osios darbo grupės ataskaitą, kurioje apibendrintos mokslininkų įžvalgos, kaip galime stabilizuoti klimato kaitą saugiose ribose.

Mokslininkai teigia, kad veiksmingiausi klimato kaitos sprendimai yra švarios energetikos plėtra ir energijos vartojimo mažinimas, pasitelkiant tinkamas politines ir ekonomines priemones bei skatinant technologijų plėtrą. Įvairių ateities scenarijų analizė aiškiai parodo, kad būtini plataus masto pokyčiai energetikos sistemoje, politikoje ir ekonomikoje, siekiant sparčiai mažinti žmonijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimus jau artimiausiais dešimtmečiais.

Pastebima, kad ligšioliniai kovos su klimato kaita tempai nėra pakankami ir veda link 4oC šiltesnio pasaulio.

„Ši ataskaita parodo, kad dar galime suvaldyti klimato kaitą saugiose ribose. Šiandien mūsų galimybės yra didesnės ir pigesnės nei bus po 10 ar 20 metų. Mokslininkai kaip niekada aiškiai įvardijo pagrindines sėkmingos klimato kaitos politikos kryptis – sudaryti stabilias ir ilgalaikes sąlygas atsinaujinančios energetikos plėtrai bei skatinti energijos efektyvumą.“– teigia Gintarė Jonušauskaitė, Baltijos aplinkos forumo klimato kaitos ekspertė.

„Nors NVO tai akcentavo ne kartą, tikimės, IPCC mokslininkų atlikta išsami šimtų scenarijų analizė ir išvados padės mūsų politikams suprasti, kad tai būtina ir neatidėliotina, siekiant išvengti skaudžių klimato kaitos pasekmių.“

Kol kas su klimato kaita kovojame daugiau žodžiais, nei darbais
Jeigu dabartinės žmogaus poveikio klimatui tendencijos nesikeis, šio amžiaus gale bus pasiektos labai aukštos CO2 koncentracijos atmosferoje, kurios lems 4oC šiltesnį pasaulį ir blogiausių klimato kaitos prognozių išsipildymą.

Kol kas ŠESD išmetimai ne mažėja, bet priešingai – didėja. Pastaruosius 10 metų jų kiekiai augo po 2,2 proc. per metus, tuo tarpu 1970 – 2000 laikotarpiu išmetimų kasmetinis augimas buvo kur kas mažesnis – 1,3 proc. Poveikio klimato kaitai nuolatinį didėjimą daugiausia lemia ekonominė plėtra ir žmonių skaičiaus pasaulyje augimas.

Svarbiausiomis ŠESD vis dar išlieka CO2 (76% visų ŠESD 2010-aisiais). Nuo priešindustrinio laikotarpio į atmosferą išmesta jau apie 2 mlrd. tonų CO2. Per pastaruosius 40 metų išmetėme tiek pat kiek per praėjusius 200 metų nuo 1750-ųjų – 1 mlrd. tonų.

Nors bendras poveikis klimato kaitai yra didesnis besivystančiose šalyse, tarša tenkanti vienam asmeniui yra beveik 9 kartus didesnė išsivysčiusiose valstybėse. Be to, didelė dalis besivystančių valstybių ŠESD išmetimų kyla dėl produktų, kurie eksportuojami į išsivysčiusias šalis, gamybos.

Reikalingi neatidėliotini veiksmai – artimiausi dešimtmečiai lemtingi
Mokslininkų teigimu, vis dar įmanoma stabilizuoti klimato kaitą pakankamai saugiose ribose, tačiau ŠESD išmetimai turi būti sparčiai mažinami nedelsiant. Atrinkdami rekomendacijas dėl būtinų veiksmų, mokslininkai įvardijo saugią CO2 koncentraciją atmosferoje (450 ppm), kurios negalime peržengti, jei norime išvengti didesnio nei 2oC globalinio atšilimo.

Neveltui artimiausi dešimtmečiai buvo pavadinti „klimato atsakomybės era“. Mokslininkai sako, kad iki 2050-ųjų būtina sumažinti pasaulio šalių išmetimus 40-70 proc lyginant su 2010 m. Artimiausių dešimtmečių investicijos į energetikos ir pramonės infrastruktūrą bei miestų plėtrą iš esmės nulems mūsų galimybes išlaikyti pakankamai saugią CO2 koncentraciją.

Mokslininkai paskaičiavo, kad atidėliodami veiksmus iki 2030-ųjų ar ilgiau, reikšmingai sumažintume savo šansus apriboti CO2 koncentraciją saugiose ribose. Uždelstas klimato kaitos švelninimo priemonių taikymas kainuotų daugiau, prireiktų labai staigaus ŠESD išmetimų mažinimo, nuostolingų infrastruktūros pokyčių bei CO2 gaudymo ir saugojimo technologijų, kurios šiandien yra labai brangios, taikymo.

Ankstyvūs veiksmai dėl klimato kaitos ne tik padėtų išvengti su klimato pokyčiais susijusių rizikų, bet ir atneštų papildomos naudos visuomenei. Scenarijai, kuriuose CO2 koncentracija išlaikoma saugiose ribose, stiprintų energetinį saugumą ir energijos rinkų stabilumą, pagerintų oro kokybę, žmonių sveikatą, ekosistemų būklę bei sukurtų daugiau darbo vietų žaliosiose industrijose.

Saugi ateitis neatsiejama nuo švarios energijos

Mokslininkai skaičiuoja, kad laikydamiesi saugios CO2 koncentracijos scenarijaus, vėliausiai iki 2070-ųjų energetikos sektoriaus CO2 išmetimus turime sumažinti 90 proc. – t.y. praktiškai atsisakyti iškastinio kuro. Apibendrinus apie 1200 klimato kaitos švelninimo scenarijų, daroma išvada, kad vienas iš svarbiausių veiksmų – iki 2050-ųjų bent 3-4 kartus padidinti energijos be CO2 dalį bendroje energijos gamyboje. Tam pasiekti būtina atsinaujinančiosios energetikos plėtra ir energijos efektyvumo didinimas.

Atsinaujinanti energetika išlieka vieninteliu švariu ir patikimu energijos šaltiniu. Tarp kitų energijos be CO2 šaltinių ataskaitoje paminėta ir atominė energetika bei CO2 gaudymo ir saugojimo technologijos, tačiau nepamiršta ir su šiomis technologijomis siejama didžiulė rizika bei kaštai. Šiuo metu itin aktualus Lietuvoje bei Europoje energetinis saugumas taip pat stiprėtų plėtojant vietinę atsinaujinančią energiją.

Ataskaitos duomenimis, norint sustabdyti klimato kaitą saugiose ribose, iš esmės turi būti perskirstytos investicijos energetikos sektoriuje. Siekiant pakankamai greitos energijos gamybos dekarbonizacijos, 2010 – 2029 m. laikotarpiu finansavimas iškastinio kuro pramonei turėtų susitraukti po 30 mlrd. JAV dolerių kasmet, o investicijos į švarios energijos gamybą kasmet augti po 147 mlrd. JAV dolerių (palyginimui dabartinės metinės investicijos į energetikos sektorių siekia 1200 mlrd. JAV dolerių). Prognozuojama, kad kasmetinės investicijos į energijos efektyvumo didinimą didės apie 336 mlrd. JAV dolerių. Svarbus mokslininkų pastebėjimas, kad investicijų trūkumą daugiausia lemia klimato kaitos politikos nestabilumas, keliantis riziką investicijų atsiperkamumui.

Būtinas sumanesnis energijos vartojimas

Energijos paklausos mažinimas turėtų būti kita pagrindinė veiksmų kryptis. Pagrindiniai energijos vartotojai pasaulyje yra pramonė, pastatai ir transportas. Mokslininkai teigia, kad jei nebus imtasi papildomų priemonių skatinant efektyvesnes technologijas, ŠESD išmetimai šiuose sektoriuose iki amžiaus vidurio padidės du ar daugiau kartų – tai nesuderinama su saugaus klimato strategijomis.

Šiandien pramonė yra daugiausiai energijos vartojantis sektorius, tačiau jos energijos poreikiai galėtų būti sumažinti ketvirtadaliu plačiai pritaikius dabartines geriausias technologijas, o ateities technologijų inovacijos galėtų sutaupyti dar 20 proc. energijos. Tam, kad naujovės būtų diegiamos laiku, svarbiausia įveikti informacijos ir kapitalo prieinamumo barjerus, tik po to reikalingos papildomos ekonominės ir politinės priemonės.

2010-aisiais pastatai sunaudojo 32 proc. visos energijos ir į aplinką išmetė 19 proc visų ŠESD. Nepaisant paklausos augimo, naujausi technologijų pasiekimai galėtų stabilizuoti ar netgi sumažinti pastatų sektoriaus ŠESD išmetimus. Naujų pastatų bei prietaisų efektyvumo standartų taikymas nurodomas kaip viena geriausiai atsiperkančių ŠESD mažinimo priemonių apskritai. Tokiose šalyse kaip Lietuva, kur naujų pastatų statoma nedaug, pastatų renovacija turėtų būti viena pagrindinių energijos taupymo priemonių. Teigiama, kad efektyvesni pastatai prisidėtų ir prie skurdo mažinimo, darbo vietų kūrimo bei energetinio saugumo.

Iššūkiu laikomas transporto sektoriaus dekarbonizavimas. Automobilių efektyvumo standartai, naujos technologijos, tinkamas miestų planavimas, infrastruktūros atnaujinimas iki 2050-ųjų galėtų sumažinti transporto sektoriui reikalingos energijos kiekį iki 40 proc., lyginant su dabartinėmis technologijomis. Tačiau dėl didėjančios populiacijos ir urbanizacijos ateinančiais dešimtmečiais transporto paklausa augs daug greičiau nei iki šiol, ir tai gali atsverti technologijų sutaupytus ŠESD išmetimus. Todėl technologiniai pasiekimai turėtų būti stiprinami keičiant miestų planavimą ir žmonių gyvensenos įpročius: skatinant naudojimąsi viešuoju transportu bei efektyvesnių transporto priemonių pasirinkimą, kuriant infrastruktūrą pėstiesiems ir nemotorinėms transporto priemonėms.

Miestai jau dabar suvartoja apie 70 proc. visos energijos. Prognozuojama, kad iki 2050-ųjų pasaulio populiacija išaugs dvigubai, o miestų plotas jau iki 2030-ųjų – keturis kartus. Tai reiškia, kad dauguma ateities miestų šiandien dar nepastatyti, ir čia slypi didelės energijos taupymų galimybės. Kadangi miestų augimas daugiausia vyks besivystančiose šalyse, ten ypač svarbios ir reikalingos investicijos į efektyvų miestų planavimą ir infrastruktūrą, kurios leistų išvengti didelių ŠESD išmetimų ateityje.

Mokslininkai primena ir mūsų įpročių bei kultūros įtaką energijos vartojimui bei technologinių pasiekimų taikymui. Namų įrangos sprendimai, susisiekimo būdų pasirinkimai, mitybos įpročiai ir maisto atliekų mažinimas, anot mokslininkų, – tai gyvenimo būdo pasirinkimai, kurie gali reikšmingai prisidėti prie ŠESD išmetimų mažinimo ir reikalingų plataus masto pokyčių visuomenėje.

Vakar pasirodžiusi ataskaita yra trečia 5-ojo IPCC ataskaitų rinkinio dalis. Pirmoji, išleista 2013 m. rugsėjį, apibendrina naujausias klimato mokslo žinias ir patvirtina, kad būtent žmonių ūkinė veikla sukelia klimato kaitą, bei pateikia galimus ateities klimato scenarijus. Antroji, išleista 2014 m. kovą, nagrinėja klimato kaitos padarinių rizikas ir teigia, jog klimato pokyčiai jau darbar jaučiami kiekviename žemyne ir kelia rimtas grėsmes mūsų visuomenės gerovei ateityje. Mokslininkai tvirtina, kad atidėliojant veiksmus klimato poveikių rizika ir mastas tik augs, tačiau sustabdę pasaulinės temperatūros kilimą 2oC ribose dar spėtume prie jų prisitaikyti.

Ši, trečioji, ataskaita, nagrinėja klimato kaitos stabilizavimo scenarijus, išskirdama saugiausius kelius: sparti atsinaujinančios energetikos plėtra ir energijos efektyvumo didinimas.  Tai labai aiškios rekomendacijos politinių sprendimų priėmėjams, ypač aktualios dabar: artėjant deryboms dėl pasaulinio klimato susitarimo 2015 m., sprendžiant dėl ES klimato kaitos ir energetikos tikslų 2030 metams Europoje, o Lietuvoje – renkantis mums ilguoju laikotarpiu geriausią energetikos strategiją.

IPCC ataskaitomis siekiama suprantamai vienoje vietoje pateikti naujausias mokslo žinias, kuriomis remiantis politikai galėtų priimti mokslu pagrįstus ir ilgalaikius visuomenės interesus atitinkančius sprendimus.

Kategorijos: Energetika, Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Naujienos, Politika ir ekonomika, Užsienyje, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , .

14 komentarų

  1. Žynys:

    Deja, pasaulio mokslininkai iki šiol dar nežino, kad lietuvių kalbos pagalba iš seniausiųjų kultūrų šaltinių jau prieš 10 metų sužinota, jog Žemė ne tiktai sukasi apie savo ašį bei orbita skrieja apie Saulę, bet ir vartosi per savo ašigalius!
    Tad Žemė dar juda ir pagal trečiąjį fizinį dėsnį! Šio judėjimo periodas trunka 6000 metų!
    Kiekvienas Žemės pusrutulys 3000 metų būna pietiniu, ir tiek pat metų-šiauriniu.
    Žemės vartymasis per ašigalius vyksta prieš Saulę!
    Erų sandūroje Žemės ašis buvo horizontali orbitos plokštumai ir mūsų dabartinis šiaurinis pusrutulys buvo nusigręžęs nuo Saulės, pietinis buvo atsigręžęs į Saulę.
    Naujosios eros pradžioje, anot šaltinių, “Saulės dievas savo dviratės karietos ratus sukeitė vietomis” ir pietinis pusrutulys tapo šiauriniu o šiaurinis -pietiniu. Tokiais jie išbus iki mūsų tūkstantmečio pabaigos.
    Suprantama, kad Žemei vartantis (prieš Saulę!!!) per ašigalius kinta ir klimatas!!!
    Tad žmonės atsakingi yra UŽ ŽEMĖS, ORO, VANDENS ir UGNIES (deginant atliekas galingiausiose katilinėse) TARŠĄ!!!
    KLIMATO KAITA ŽMONĖMS NEPAVALDI!!!

  2. Žynys:

    Galiu Tamstai tiktai patarti perskaityti šių atradimų autoriaus kauniečio inžinieriaus Romualdo Zubino knygas “Perkūnas”(priešistorija), “Per praeitį į ateitį”(proistorija ir III Žemės judėjimas), “Pažadinta praeitis”(III ir IV Žemės judėjimai. Knygose pateiktos šių fizinių dėsnių atradimo bei vyksmo technologijos schemos- grafikai.

  3. Žynys:

    Tad, gerbiamasis, ir pradėkime!
    Česlovas Gedgaudas (Č.G.)knygoje “Mūsų praeities beieškant” rašo apie lietuvių gentis I t.pr.m.e. pradžioje sparčiai slinkusias link Centrinės Europos. Kaip dabar jau žinome- migravo dėl klimato atšalimo!.
    Persikėlusios (atsiKELusios) gentys pagimdė KELTŲ kultūrą. Dalis protėvių vėliau buvo pastumtos (o gal ir patys toliau ėjo tekančios Saulės link?- tuo metu Saulė tekėjo Atlanto pusėje) link Atlanto, kur pagimdė GALŲ kultūrą. Anot Č.G. Vakarų Europoje aptinkama virš 3000 lietuviškų vietovardžių. Beje, ir Henrikas reiškia ne ką kitą o lietuvišką Genties Rikį.
    Analogiškai buvo “atrakinti” ir graikų mitai bei legendos o vėliau ir epai “Iliada” bei “Odisėja”.
    Graikų Dzeusas simbolizuoja dievų valdovą, o žmoną Hera – kildinama nuo lietuviško Geras- Gera.
    Graikų Tęsėjas simbolizuoja cunamį, kuris 1365 m.pr.m.e. buvo pagimdytas Tero ugnikalnio (Egėjo jūroje Santarino salyne) sprogimu.
    Tuo pat metu “gimė” ir Heraklis (gerasis aklis), kuris simbolizuoja to paties ugnikalnio pelenus.
    Beje, “Iliadoje” aprašomas 1170 m.pr.m.e. įvykęs naujas Tero ugnikalnio sprogimas. Achilas simbolizuoja šio sprogimo metu pagimdytą cunamį, o Odisėjas- 20 metų Viduržemio jūros regioną terorizavusį žemės drebėjimą.
    Palaipsniui buvo pereita prie sen. indų mitų bei legendų o vėliau ir prie šventraščių “Mahabharata” ir “Ramajana”.
    Mahabharatas (Didysis Bharatas) simbolizuoja Mėnulį, Rama- Saulę. Šiuose šaltiniuose aprašomi tiktai Mėnulio ir tiktai Saulės valdomi laikmečiai. Juose randame atskirų geofizinių laikmečių (jugų) matematinę išraišką bei trūkmę.
    Beje, ir žydų Saliamonas simbolizuoja Saulės bei Mėnulio 500 metų valdymo Saulėlydžio laikotarpį,būvusį nuo 970-jų iki 470-jų m.pr.m.e. Mat, iki šio laikmečio dabartiniame šiauriniame pusrutulje(DŠP) 1000 metų viešpatavo vienas Saulės dievas (Dovydo tėvas). Nuo 470-jų m.pr.m.e. iki 530-jų mūsų eros metų (DŠP) buvo Žiemos ir Nakties laikmetis ir danguje viešpatavo tiktai vienas Mėnulis.
    Taip palaipsniui mes sužinome apie tai, kad Žemė dar ir vartosi per ašigalius!
    Pasirodo, šis geofizinis procesas visiškai sutampa su Žemės magnetinių polių kaita (magnetinių polių inversiją) ir trunka 6000 metų.
    Sen indų šaltiniuose nurodoma, kad protėviai žinojo apie Saulės dievo Brahmos metus, kurie dalijosi į jugas.
    Šie metai, kaip matome, trunka apie 6000 metus ir turi keturius pagrindinius laikmečius ( Žiemą, Pavasarį, dievo Agnies-Ugnies ir Rudens), trunkančius po 1000 metų ir tarpinius (Saulėtekio, Saulėkaitros, Saulėgesio ir Saulėlydžio), trunkančius po 500 metų.
    Saulės dievas Brahma turėjo šešis sūnus, kurių kiekvienas “valdė” po 6000 metų. Tad drauge su tėvu Brahma ši saulės dievų dinastija viešpatavo apie 50 000 metų.
    Anot sen. indų šaltinių, dievas Brachma “šį ūkį” paveldėjo iš tėvo Saulės dievo Pradžiapačio!!!
    Tad nesunku paskaičiuoti, kad lietuviškajam Saulės dievui Pradžiapačiui jau toli per 50 000 metų!?
    Taip mes įžengiame į Ketvirtąjį Žemės judėjimą, kuris Žemėje tęsiasi 96 000 metus!
    Tačiau apie tai kitą kartą, jeigu Tamstai tiktai užteks kantrybės!

  4. bartas:

    Lietuvinčiau ir Odisėją. Ką galima sėti ant odos, juk popieriaus nebuvo, manau, tai poetas rašantis ant odos.
    O Tesėjas, tai Tiesą sėjantis , rašantysis. Gal po to virto ir teisėju. Ir Saliamonas, manau , jau pasakiau su – manus. Dar ir dabar sakoma : nemonyk (neburk), monai(burtai).
    Nuostabi mūsų kalba. Tikrai raktas kitoms kalboms.
    Nepulkit manęs , aš ne žinovas. Ėjau pro šalį ir pabambėjau.

  5. Žynys:

    Bartai, tokia tema kalbant bambėjimas ne vietoje!
    Odisėjas nieko neturi bendro su oda.
    Mūsų protėviai ir epą “Odisėją”, ir epą “Iliadą” ar “Senąjį Testamentą” iš kartos į kartą perdavė žodine forma. Abudų minimus epus, anot Č.G. vakaruose rastus šaltinius, II -jo t.pr.m.e. antroje pusėje kūrė arijų- baltų krivių krivaitis Vandenorius. Ant odos jie buvo užrašyti tiktai graikų laikais- apie VII a. pr.m.e.
    Vien jau iš šio fakto galima daryti išvadą, kad lietuvių kalba net kelis tūkstantmečius buvo tarpkultūrinė!!!
    Tęsėjas, anot šaltinių, buvo arijų jūrų dievo Poseidono anūkas ir simbolizavo cunamį, kuris sausumoje 1365 m.pr.m.e. TĘSĖ savo senelio Poseidono jūroje pradėtus juodus darbus.
    Česlovas Gedgaudas pagrindinai naudojosi mūsų protėvio Žiniavaldo “Istorija” trupiniais. Mat, Žiniavaldo šaltinis jau seniai buvo sąmoningai sunaikintas, kad senojo tikėjimo bei senosios kultūros palikuonys arijai-baltai prarastų istorinę atmintį.
    Č. Gedgaudas naudojosi ir mūsų priešistoriko Girdonio (Žordano – Jordano) kronikomis, kurias mini ir Jūratė de Rosalės, o taip pat ir Naujajame Garde (Novgorode) rastais sentikių V a.pr.m.e. rašytais šaltiniais.
    Tam, kad sudaryti šaltiniuose minimų įvykių chronologiją, reikėjo nuosekliai, sudarant herojų geneologinius medžius pagal atskirus šaltinius, nepraleidžiant nei vienos datos. Vėliau šią įvykių chronologinę seka reikėjo derinti su Graikijoje, Egipte ar kituose regionuose mūsų laikų archeologais, tame tarpe ir Marijos Gimbutienės, nurodytomis datomis. Skirtingus laikmečius jungiantis raktinio herojaus vardas yra minimas Romualdo Zubino vienoje knygoje. Autorius, del vien tiktai jam žinomos priežasties, prašė internete šio herojaus vardo neviešinti.

  6. bartas:

    Č. Gedgaudą skaičiau daugiau kaip prieš dešimtmetį. O taip tikėjau tuo, ką pabambėjau. Reiškia mano “moksliniai” tyrinėjimai buvo klaidingi. Atsiprašau.

  7. Žynys:

    Gerbiamas Kembly, dar geriau kai vidines (dvasines) jėgas remia ir šaltiniai, ir pati praeitis!!!
    Mes lietuviakalbiai (Lietuvos vardas atsirado tiktai VI mūsų eros amžiuje) galime tiktai didžiuotis, kad Pasaulis, praeitį įminti ir ateitį sužinoti, gali tiktai ir tiktai pasitelkęs į pagalbą lietuvių kalbą!!!
    Beje, esu tos pačios nuomonės, kad lietuvių kalba yra visų Žemėje kalbų MOTINA!!!

  8. Žynys:

    Mano nuomonė grįsta pirmiausiai tuo, kad lietuviškais vardais įvardinti dievai aptinkami daugelyje seniausiųjų kultūrų šaltiniuose. Net ir tuose, kurių sąvininkai nesupranta net minimų vardų prasmės. Tai ir:
    – sen. indų (ugnies dievas Agnis, kuriam per 5000 bei saulės dievas Pradžiapatis, kuriam per 50 000 metų!);
    – egiptiečių kultūroje ( dievas Linas);
    – graikų dzievas Dzeusas ir jo žmona Hera – Gera;
    – arijų – baltų Senajame Testamente įvardijamas saulės dievas Saulius bei ištisą dieviškųjų metų Saulėgesio laikmetį (saulės ir mėnulio dvivaldystę) simbolizavęs dievas Saliamonas;
    – egiptiečių, sen. indų, keltų, germanų, Kretos ir net Velykų salos bei dar daugelio kitų kultūrų pradininko ar pirmojo žmogaus ar karaliaus vardas prasideda nuo Men(as), Mon(as), Man(as); mat visi jie mena ilgalaikį mėnulio viešpatavimo laikotarpį!
    Dar daugiau! Tiktai lietuvių kalbos pagalba pasisekė “atrakinti” seniausiųjų kultūrų šaltinius ir “išpešti” iš jų esamą informaciją, kurią visiškai sąmonigai mūsų protėviai yra užkodavę ir perdavė ateinančioms kartoms!
    GARBĖ ARIJŲ- BALTŲ- LIETUVIŲ PROTĖVIAMS!!!
    Būtent savo protėviams privalome būti dėkingi už tai, kad ne tiktai sužinojoje apie Trečiojo bei Ketvirtojo Žemės fizinių judėjimų egzistavimą bet ir turėjome galimybę įminti bent paskutiniųjų 100 000 metų Žemės PRAEITĮ ir pažinti panašios trukmės ATEITĮ!!!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: