Šešių Seimo frakcijų atstovai pateikė alternatyvų siūlymą dėl asmenvardžių ir kreipėsi į VLKK (14)

Alkas.lt nuotr.

Alkas.lt nuotr.

Visų, išskyrus Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA), Seimo frakcijų atstovai užregistravo Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą (XIIP-1675), kuriuo siūloma įteisinti originalią nelietuvišką vardų ir pavardžių rašybą asmens tapatybės dokumentų papildomame puslapyje. Pagrindiniame paso puslapyje ir toliau būtų galima rašyti tik valstybine kalba. Papildomo paso puslapio įrašas galėtų būti tik lotyniško pagrindo ženklais.

Vienas projekto iniciatorių, buvęs Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys teigia, kad šis įregistruotas siūlymas – kompromisinė išeitis iš politinės aklavietės.

„Ne pirmus metus Lietuvos lenkų atstovais besiskelbiantys LLRA politikai ir Lenkijos valstybės valdžia reikalauja Lietuvoje įteisinti asmenvardžių rašybą lenkų kalba ir vadina tai žmogaus teise. Nė viena kita tautinė bendrija Lietuvoje tokio su valstybės Konstitucija nesuderinamo reguliavimo nereikalauja. Įrašas ne lietuvių kalba gali būti pateiktas papildomame paso puslapyje, pagrindiniame paliekant įrašą valstybine kalba. Tokia tvarka sėkmingai galioja Latvijoje, o Lenkija jokių pastabų dėl lenkų padėties šioje šalyje neturi, kas leidžia suprasti, kad įrašai papildomame puslapyje tenkina kaimynų supratimą apie tautinių bendrijų poreikius“, – tvirtina politikas.

Jis priduria, kad šis siūlymas įregistruotas kaip alternatyva mėnesio pradžioje Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės pateiktam asmenvardžių rašymo projektui. Šie socialdemokratų atstovai pasiūlė leisti asmenvardžių rašybą nelietuviškais rašmenimis pagrindiniame paso puslapyje vietoje įrašo valstybine kalba. Ligšioliniais Konstitucinio Teismo išaiškinimais (1999 m. ir 2009 m.) toks įrašas prieštarauja Konstitucijos 14 straipsniui, teigiančiam, kad valstybinė kalba Lietuvoje yra lietuvių kalba. Ar nelietuviški įrašai gali būti suderinami su valstybiniu lietuvių kalbos statusu, artimiausiu laiku turėtų įvertinti Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Alternatyvaus projekto autoriai taip pat kreipėsi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, prašydami pateikti išvadas, ar jų siūlymas nelietuviškų asmenvardžių rašybos reglamentavimas yra suderinamas su reikalavimais, kylančiais iš lietuvių kaip valstybinės kalbos statuso. Seimo nariai tikisi, kad jų siūlomas projektas yra mažiau prieštaraujantis, taigi ir lengviau suderinamas su lietuvių kalbos vartojimo nuostatomis nei socialdemokratų pateiktas projektas. Komisija savo išvadas turės pateikti per 30 dienų.

„Diskusijose apie nelietuviškų asmenvardžių rašymo tvarką iš tikrųjų pasigendama konstruktyvios alternatyvos. Viena pusė nori išpildyti visus LLRA reikalavimus galimai geresnių santykių su Lenkija vardan, kita pusė tam kategoriškai prieštarauja. Šiandien įregistruotu projektu siekiame iškelti konstruktyvią alternatyvą dėl įtampą keliančios situacijos išsprendimo, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir daugumos piliečių lūkesčių“ – aiškino kitas projekto iniciatorius Algirdas Patackas.

Anot jo, patys geriausi Lenkijos atsiliepimai apie lenkų bendrijos teisinę padėtį Latvijoje leidžia užtikrintai sakyti, kad įrašas papildomame puslapyje atitinka lenkų poreikius ir prisidėtų prie santykių gerėjimo, žinoma, jei Lenkijos reikalavimai yra nuoseklūs ir nesiekiantys tolimesnių tikslų. Tiesa, alternatyvų projektą užregistravę politikai abejoja ar toks siūlymas tenkins LLRA, nes, anot jų, ši jėga akivaizdžiai siekia išlaikyti tautines įtampas ir atsisako eiti į bet kokius kompromisus.

Alternatyvą socialdemokratų siūlymui teikia konservatorių, „tvarkiečių“, „darbiečių“, „Drąsos kelio“, socialdemokratų, liberalų frakcijų bei mišrios Seimo narių grupės atstovai. Projektą pasirašė krikdemas Valentinas Stundys, „Drąsos kelio“ frakcijos narys Algirdas Patackas, Rytas Kupčinskas, socialdemokratai Valerijus Simulik ir Edvardas Žakaris, konservatoriai Agnė Bilotaitė ir Audronius Ažubalis, liberalė Dalia Teišerskytė, „tvarkietis“ Petras Gražulis, mišrios Seimo narių grupės atstovai Rima Baškienė bei Povilas Urbšys ir „Darbo partijos“ frakcijos narys Kęstutis Daukšys.

Siūlymas atitinka ir dabartinės Vyriausybės programoje esantį įsipareigojimą išspręsti nelietuviškų asmenvardžių problemą, todėl valdančiosios koalicijos atstovų parama šiam projektui yra nuosekli ir suderinama su Vyriausybės išsikeltais tikslais.

Seimas 2010 metais jau atmetė siūlymą įteisinti asmenvardžių rašymą nevalstybine kalba. Tuomečio premjero Andriaus Kubiliaus teiktas siūlymas buvo visiškai atmestas net negrąžinant tobulinti – jį palaikė vos 30 iš 104 balsavusių parlamentarų. Jo siūlymui tada nepritarė ir absoliuti dauguma balsavusių socialdemokratų.

Dauguma Seimo narių tada palaikė būtent alternatyvų Ryto Kupčinsko ir Gintaro Songailos pasiūlymą leisti nelietuviškų asmenvardžių rašybą papildomame asmens dokumento puslapyje. Už šį konservatorių projektą tada pasisakė 75 iš 88 balsavusių parlamentarų.

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *