Konferencijoje aptarti gyvybės apsaugos iki gimimo etiniai ir teisiniai aspektai (0)

Konferencija | M.Mikulėno nuotr.

Konferencija | M.Mikulėno nuotr.

Praėjusią savaitę Seime vykusioje mokslinėje konferencijoje „Medicininiai, etiniai ir teisiniai žmogaus gyvybės iki gimimo aspektai“, kurią organizavo Seimo TS-LKD frakcijos narys Liutauras Kazlavickas bei Pasaulinės gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacija, buvo gvildenami žmogaus gyvybės iki gimimo medicininiai, etiniai ir teisiniai aspektai.

„Prieš metus Seimas pagaliau drįso pradėti diskusiją apie gyvybės iki gimimo apsaugą. Tačiau viešojoje erdvėje pastaroji diskusija apie vieną pagrindinių žmogaus teisių ir visų kitų teisių šaltinį – teisę į gyvybę, dažnu atveju supaprastinama tiesiog iki emocionalaus kalbėjimo apie moters pasirinkimo bei privatumo teisę. Todėl ši konferencija yra kvietimas nuo emocinio kalbėjimo pereiti prie argumentuotos kalbos, įvertinant žmogaus gyvybės iki gimimo medicininius, etinius ir teisinius aspektus šiuolaikinio mokslo šviesoje“, – sako vienas iš renginio organizatorių Seimo narys Liutauras Kazlavickas.

Pasak Seimo nario, tai, kad diskusija nebus lengva, aiškiai suprantama, juk teisės į gyvybę pradžia – tai ne tik teisinis, bet ir medicininis, filosofinis, etinis bei religinis klausimas. Tai klausimas, kuriam būtini ir kompleksiniai sprendimai, susiję su jaunosios kartos ugdymu bei naujų socialinių paslaugų atsiradimu.

„O bandymai prasidėjusią diskusiją ir teisinį gyvybės iki gimimo apsaugos aspektą paversti tarptautinės teisės objektu yra paprasčiausias klaidinimas. Europos žmogaus teisių teismas, nagrinėdamas bylas susijusias su nėštumo nutraukimu, jau yra konstatavęs, kad pradėto, bet negimusio vaiko statuso vertinimas priklauso valstybės, bet ne tarptautinės bendruomenės diskrecijai. Tad konkretūs sprendimai priklauso tik nuo mūsų politikų bei visuomenės brandos ir atsakomybės. Džiaugiuosi, kad šio renginio rezultatas – priimta rezoliucija, kuria siūloma pritarti įstatymų ir pataisų projektams, įtvirtinantiems žmogaus orumą ir gyvybės apsaugą bei sveikatos garantijas nuo gyvybės pradėjimo“, – teigia L. Kazlavickas.

Liutauras Kazlavickas | M.Mikulėno nuotr.

Liutauras Kazlavickas | M.Mikulėno nuotr.

Konferencijos dalyvių priimtoje rezoliucijoje taip pat papbrėžiama, kad mūsų kultūroje abortas yra socialinis reiškinys, susijęs su materialiniu bei dvasiniu skurdu, nestabiliomis šeimomis ir nesibaigiančiais konfliktais šeimose, dvasinio saugumo stoka, atsitiktiniais lytiniais santykiais, primityvia meilės samprata, dorovingumo ugdymo stoka šeimoje ir ugdymo įstaigose.

Rezoliucijos išvadose siūloma suteikti paramą ir paskatą dirbtinio aborto alternatyvoms (motinos ir vaiko namų, krizinių nėštumo centrų steigimui, kūdikių įvaikinimui), sukurti moterų konsultavimo sistemą (konsultantų rengimas, kvalifikacijos tobulinimas), kviečiama įgyvendinti „Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programą“ mokymo įstaigose, kurią Seimas patvirtino dar 2007 m. vasario 13 d., o įgyvendinant šeimos politiką numatyti ir įdiegti praktikoje sąmoningos tėvystės ir motinystės bei tradicinės šeimos ugdymo instrumentus.

Pranešimus konferencijoje skaitė: M. Romerio universiteto profesoriai Jonas Juškevičius („Negimusio vaiko teisinis statusas“) bei Kazimieras Meilius („Pradėtas ir negimęs asmuo romėnų ir civilinėje teisėje“), Vytauto Didžiojo universiteto profesorius kunigas Andrius Narbekovas („Prenatalinė etika“) ir profesorė Birutė Obelenienė („Pagarbos žmogaus gyvybei ugdymo principai“), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė Angelija Valančiūtė („Kada prasideda žmogaus gyvybė?“).

Skelbiame konfeencijoje priimtos rezoliucijos tekstą:

Pasaulio gydytojų Federacijos „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos Asociacijos mokslinės konferencijos „Medicininiai, etiniai ir teisiniai žmogaus gyvybės iki gimimo aspektai“, įvykusios 2014-03-26 Lietuvos Respublikos Seime

REZOLIUCIJA

Konferencijoje buvo gvildenamos žmogaus gyvybės iki gimimo medicininiai, etiniai ir teisiniai aspektai. Pagarbos žmogaus gyvybei tradicija yra viena seniausių. Konferencijoje pabrėžta, kad žmogaus gyvybė kaip teisinis gėris kartu yra medicinos etikos kertinė vertybė.

Konferencijoje pažymėta, kad šiuolaikinio medicinos mokslo žiniomis embrionas yra žmogiškosios būties pradžia. Šiuolaikinis teisės mokslas, ginantis žmogaus gyvybės vertybę, siekia pripažinti teisę gyventi taip pat ir embrionui. Šią teisę privalo įtvirtinti civilizuoto, humaniško pasaulio teisėkūra, kurios kūrėjai turėtų pripažinti dorovinę žmogaus būties pasaulyje vertę. Šią vertę nuosekliai teigia romėnų ir krikščioniškoji doktrina, kuri skelbia, jog žmogaus gyvybės vertė nepriklauso nei nuo gyvybės kokybės, nei nuo ją įteisinančių įstatymų, nei nuo kultūros normų.

1997 m. Lietuvoje atnaujinta Hipokrato priesaika, kurios pirmas principas – „saugosiu žmogaus gyvybę ir jos neliečiamumą nuo pat pradėjimo iki natūralios mirties, gerbsiu jos orumą“. Ir medicina, ir teisė negali nepaisyti moralės principų. Teisės atskyrimas nuo moralės yra grėsmingas atskiram žmogui ir visuomenei. Viena iš pagrindinių žmogaus teisių ir visų kitų teisių šaltinis yra teisė į gyvybę. Gydytojai ir medicinos seserys (slaugytojos, slaugos personalas) turi pareigą reikšti sąžinės protestą. Šiandien teigti, kad negimęs kūdikis yra motinos kūno dalis, reikštų paneigti medicinos mokslo žinias. Pradėtas žmogus turi atskirą genomą, skirtingą DNR, skirtingą kraujo grupę ir lytį.

Mūsų kultūroje abortas yra socialinis reiškinys, susijęs su materialiniu bei dvasiniu skurdu, nestabiliomis šeimomis ir nesibaigiančiais konfliktais šeimose, dvasinio saugumo stoka, atsitiktiniais lytiniais santykiais, primityvia meilės samprata, dorovingumo ugdymo stoka šeimoje ir ugdymo įstaigose.

Mūsų postmodernios kultūros ir mąstymo poveikyje, siekiant apsaugoti planetą nuo pernelyg didelio žmonių skaičiaus, imama kurti populiacijos mažinimo ir gimstamumo kontrolės strategijas. Tai aiškiai įrodo propaganda nelaikyti embriono žmogumi.

Klaidinga teigti, kad abortas yra moters pasirinkimo teisė. Moters pasirinkimas negali būti sauvalis, ignoruojantis žmogiškumo etines normas ir faktą, kad embrionas yra nauja gyvybė ir turi teisę gyventi. Motinystė ir tėvystė suteikia galimybę besąlygiškai pasiaukoti naujos gyvybės pradėjimui ir išsaugojimui.

Mokslinė konferencija „Medicininiai, etiniai ir teisiniai žmogaus gyvybės iki gimimo aspektai“, atsižvelgdama į joje išdėstytas mintis, Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei siūlo:

  1. Pritarti įstatymų ir pataisų projektams, įtvirtinantiems žmogaus orumą ir gyvybės apsaugą bei sveikatos garantijas nuo gyvybės pradėjimo, kadangi, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Konstitucinio teismo sprendimais ir 2002 m. Seime ratifikuota OVJEDO konvencija, žmogaus sąvoka apima ir negimusį vaiką, dėl jo turimo žmogaus orumo. Pradėtas, bet negimęs vaikas yra teisės į gyvybę turėtojas.
  2. Suteikti paramą ir paskatą besilaukiančioms moterims, sukurti moterų konsultavimo sistemą (motinos ir vaiko namų, krizinių nėštumo centrų steigimas, konsultantų rengimas, kvalifikacijos tobulinimas ir t.t.)
  3. Įgyvendinti „Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo“ programą mokymo įstaigose, patvirtintą 2007 m.
  4. Šeimos politikoje numatyti ir įdiegti į praktiką sąmoningos tėvystės ir motinystės bei tradicinės šeimos ugdymo programą švietimo ir mokslo sistemoje, nes dabar dar stokojama šioje srityje žinių.
  5. Vaisingumo pažinimo strategiją įgyvendinti mokinių, studentų, jaunimo ir jaunų šeimų lygmeniu.
Kategorijos: Gamta ir žmogus, Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Sveikata, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: