J. Užurka. Politistorinė replika: Istorijos klastočių reanimavimas (9)

Jonas Užurka

Jonas Užurka

 „Žmonės tvirčiausiai tiki į tai, apie ką jie mažiausiai žino“ – Mišelis Montenis.

Šiandien politkarinių įvykių Kryme akivaizdoje visomis įmanomomis informacinėmis priemonėmis iš Maskvos esame intensyviai skandinami propagandinio melo sraute. Nesunku ir pasiklysti.

Kremliui vis įžūliau peršant istorines klastotes apie Maskvos istoriją, apie „iskonnyje zemli“, nusprendžiau bent keliais istoriniais faktais viešai pasakyti: „Melagis nuogas“. Juo labiau, kad ne vienai ir mūsų tautiečių kartai buvo kalamos Dlugošo, Jekaterinos, Stalino, o dabar jau ir Putino, klastojamos istorijos, kad ir šiandieniniai Maskvos Putino ideologai ir vėl brenda savo praeities nešvariais istorijos klystkeliais. Nesiplėsdamas į paaiškinimus ir komentarus, pamąstymui pateikiu mūsų rytų kaimynų save nepelnytai išaukštinančių keletą istorinių klastočių.

Istoriškai vėlyvuoju laikotarpiu slavų gentys, asimiliuodamos kaimynus, apgaule ir jėga įsikurdamos ant vikingų, baltų, finų, ugrų pastatytų pilių, įsitvirtino tarp vikingų ir Bizantijos. Per du šimtmečius šios, klajojančios Kijevo ir Lietuvos žemių pakraščiais gentys, klasta išsikovojo viešpataujančią padėtį Suzdalės – Vladimiro žemių  baseine, įkūrė Maskvos tvirtovę. Maskvėnai niekada nevaldė Kijevo, tačiau vėliau jie klastingai save paskelbė vienintele teisėta Kijevo įpėdine. Šitaip, iš nebūties išnirusi plėšikaujanti gentis, pasisavino graikišką Kijevo Rusios vardą. Maskvėnai pradėjo save vadinti  graikišku Rusios vardu, o save – rusais.

Maskva mūsų Gedimino, Algirdo, Vytauto laikais – kelis šimtmečius  buvo totorių vasalė. Ir, tik užsitikrinusi Lietuvos palaikymą per Vytauto dukros Sofijos ir Maskvos kunigaikščio Vasyliaus Doniečio vedybas ir gavusi Vytauto globą, Maskva pradeda kilti ir stiprėti. Vis rečiau vadinasi maskvėnais arba abstrakčiai – slavais, vis dažniau ima vadintis rusais. O mūsų žemes vis atkakliau vadina, gviešdamiesi į jas, kaip į „iskonno russkije“.

Po Vytauto Didžiojo mirties Ivanas III gudrumu ir klasta pasiskolino (ir pamiršo gražinti) Romos imperijos Habsburgų dinastijos herbą – dvigalvį erelį.

Maskva, klasta ir gudrumu pasisavinusi Bizantijos ir mantiją, ir bizantiškąjį krikščioniškąjį tikėjimą, iškreipė, sumenkino jį, padarė valstybine ideologija. O per ilgus šimtmečius pasauliui įpiršo melą, kad Rusija visa tai teisėtai paveldėjo.

Poemą „Žodis apie Igorio pulką“ „netikėtai“ Spaso-Preobražensko vienuolyne suranda grafas Musinas-Puškinas. Tyrinėtojai nepaneigiamai įrodo, kad šis mistifikuojamas kūrinys  sukurtas ne XII a., bet …XVI amž. (apie 1795 metus, autoriai – archimandritas Bykovskis, istorikas Kamenskis). Poema sukurta todėl, kad Maskva ruošėsi žiauriai Lietuvos-Lenkijos okupacijai, pirmajam pasidalijimui, viešai formuojant Europos nuomonę į „iskonnyje russkije  zemli“ net ir prie Baltijos jūros. Viešai ir nepaneigiamai patvirtina, kad šis veikalas (kaip ir daugelis kaltų į galvas) – istorinė klastotė.

Verta prisiminti Gedimino žodžius savo sūnui Algirdui: „Žinok, sūnau, kad jeigu pas tave atvyktų maskvėnų pasiuntiniai, reiškia, kad pamiškėje jau stovi ir jų slapčia atvesta kariauna. Aš jų, Algirdai, lyg šiol nesupratau. Ne nuspėjami jie. Tu su jais kalbėkis jų darbų kalba…”

Pokario komunistinės Maskvos apgaule ir jėga sukurtą sovietinę imperiją civilizuotas pasaulis  deramai pavadino Blogio imperija. Netrukus ši imperija buvo fiziškai sugriauta, bet nesunaikinti jos ideologiniai nuodai bei represiniai metodai.

Ant negailestingai sugriautos sovietinės Blogio imperijos griuvėsių dabartinis Kremlius ir vėl, apgailėtinai šlykščiai meluodamas bei žiauriai represyviai elgdamasis, iš paskutiniųjų bando reanimuoti melo ir klastočių lavoną.

Kažin ar yra pasaulyje dar bent viena valstybė pastatyta ant panašaus klastingo istorinio melo.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

9 komentarai

  1. AINIS:

    IŠMINTINGI žodžiai, parodantys maskolių ideologijos esmę ir iš to sekančius veiksmus – meluoti, grobti, žudyti.

  2. Kemblys:

    Gal kas paaiškintų šiuos ‘žodžius’: ,,Politistorinė” ir ,,politkarinių”???
    Įdomu, kokia Jono Užurkos nuomonė apie POLITRUKĄ?

  3. Dalė:

    Kai žmogus šitaip vienpusiškai vertina tautą ir jos istoriją, nieko gero nesako apie patį žmogų

  4. Inga Baranauskienė:

    Demaskuoti Maskvos vykdomą istorijos klastojimą – pagirtinas darbas, bet gal prieš tai patiems būtų ne pro šalį tą istoriją pasistudijuoti? 1) Maskva iškilo tikrai ne dėl Vytauto globos, o dėl Kazimiero aplaidumo (ir Aukso ordos paramos 14 a. pirmojoje pusėje); 2) “Sakmė apie Igorio žygį” kai kurių tyrinėtojų išties laikoma klastote, bet dauguma ją pripažįsta autentiška, be to, tai sakmė apie Kijevo Rusios (dab. Ukrainos) kunigaikštį – Maskva čia “ne prie ko”, o jos pretenzijos į Lietuvą – tuo labiau, nes “Sakmėje” neminimi jokie Igorio žygiai prieš lietuvius (jis ten pečenegus puola); 3) Gedimino žodžius Algirdui gerb. Jonas turbūt iš savo romano pacitavo – jokiame viduramžių šaltinyje nieko panašaus nėra, ir tai suprantama – Gedimino laikais Maskva buvo pernelyg menkas žaidėjas ir jokia išskirtine klasta nepasižymėjo. Žodžiu, straipsnis trumpas, o klaidų gausybė. Negerai. Apie tokius dalykus reikėtų rašyti atsakingiau, kitaip patys nusirisime iki Putino propagandos lygio.

    • Dalė:

      Ačiū, gerb. Inga,
      buvo toks įtarimas, jog straipsnio autorius-rimtas pretendentas į klasikus. Sukūrė klasikinį kūrinį, rodantį kaip istorija pritaikoma nūdienos reikmėms 🙂

    • Kažin:

      Labiau tikėtina, kad tai buvo ne Kazimiero “aplaidumas”, o sąmoninga Lenkijos strategija stiprinti Maskvą, penint ją LDK teritorijomis, kad po Jogailos LDK nesumanytų atsiskirti nuo Lenkijos ir tapti savarankiška – galingesne už Lenkiją valstybe…

  5. albinas:

    “Kažin ar yra pasaulyje dar bent viena valstybė pastatyta ant panašaus klastingo istorinio melo.”
    Lygiai taip pat pastatyta ir visa vakarų civilizacija, tik apie tai kukliai nutylima.

  6. R:

    „…sukurtas ne XII a., bet …XVI amž. (apie 1795 metus…. 1795 m. yra XVIII amžius, o „amžiaus“ trumpinys – a.

  7. Klemas Jankūnas:

    Šališkas straipsnis. Tuo pačiu metu vyko panašūs dalykai tiek vakaruose, tiek rytuose ir LDK laviravo dviem, o gal net ir trim ” FRONTAIS”. Deja mūsų bėdos prasidea, kai pradedame prisidėti prie kurios nors pusės. Ypač tai aktualu šią dieną.
    Autoriui už rašinėli trejetukas su minusu.
    Be to niekas ne nebandė fiksuoti to fakto, kad Lietuva kariavo pirmąjį pasaulinio masto karą žymiai anksčiau, nei kad 1914 metais. Gal nevelkime jos į ketvirtąjį “kryžeivių” ir “maskolių” karą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *