Į ką svarbu atkreipti dėmesį renkantis maistą? (0)

societyforscience.org nuotr.

societyforscience.org nuotr.

Ar atidžiai skaitote maisto produktų etiketes? Ką iš tikrųjų jose reiškia raidė „E“ su skirtingais numeriais? Po jais slepiasi įvairiausi – sintetiniai ir natūralūs, žmogaus sveikatai kenksmingi ir nepavojingi – maisto priedai: įvairūs dažikliai, konservantai, skonio stiprikliai, emulsikliai, stabilizatoriai ir kiti.

„Dažnai tėvai skundžiasi, kad jų vaikai hiperaktyvūs, jiems sunku susikaupti. Tokį poveikį gali sukelti dažikliai, esantys vaikų pamėgtuose vaisvandeniuose, – pasakoja Irma Šveikauskaitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekologijos ir aplinkotyros mokslų doktorantė. – Dėl maiste esančių skonio ir kvapo stipriklių, kurie veikia centrinę nervų sistemą, vaikams kyla noras nuolat užkandžiauti.“

Pavyzdžiui, maisto produktuose esantys konservantai, pažymėti E210-220, E230, E249-252, E270, E280-282 ar kitais numeriais, gali sukelti galvos skausmą, vėžinius susirgimus, odos bėrimą, padidinti virškinimo sutrikimų riziką. Skonio gerinimo priedai E620-622, E626-629, E631, E633, E635 gali paskatinti odos niežėjimą ir bėrimą, podagrą, pykinimą, vėmimą ar viduriavimą.

Anot I. Šveikauskaitės, ne visi „E“ raidėmis pažymėti maisto priedai pavojingi, dalis jų – nekenksmingi arba nekelia pavojaus, jei vartojami nedideliais kiekiais. Tarkime, E101 – tai vitaminas B2, E300 – vitaminas C, E160 – karotinas, kuris organizme virsta vitaminu A, ir t.t.

Be E numeriais pažymėtų priedų maiste gali būti ir įvairių teršalų, pavyzdžiui, pesticidų, nitratų, švino ir kitų. Jie į maistą dažniausiai patenka, kai žemės ūkio kultūroms apsaugoti naudojamos cheminės medžiagos, taip pat per vandenį, užterštus indus. Kad produktai, kuriuose yra teršalų, nepasiektų parduotuvių lentynų arba būtų iš jų išimti, rūpinasi maisto saugos tarnybos.

„Vaikai nori tik skanaus maisto, o apie jame esančių priedų poveikį nesusimąsto. Labai svarbu nuo mažens pratinti vaikus atsakingai rinktis produktus, nepasiduoti gražiai jų išvaizdai, skaityti etiketes. Žinoma, itin daug lemia tėvų įpročiai,“ – pasakoja I. Šveikauskaitė.

Šią savaitę VDU Kauno botanikos sodo NSO (Naturales Scientiae Omnibus – gamtos mokslai visiems) laboratorijoje vaikams ir jaunuoliams kaip tik buvo surengtas užsiėmimas „Ar žinote ką valgote? Maisto paslaptys“. Jo dalyviai ne tik susipažino, kas slepiasi po E numeriais, bet ir atliko keletą nesudėtingų bandymų, kurie padėjo išsiaiškinti, ar sausainiai dega dėl juose esančių pavojingų priedų ar tik dėl to, kad yra sausi, ar įvairūs gazuoti gėrimai pažeidžia ir suminkština kiaušinio lukštą.

NSO laboratorija, kurioje vaikai trumpam tampa mokslininkais, atlieka įvairius tyrimus ir eksperimentus, jau pustrečių metų veikia pagal projektą „Nacionalinės mokslo populiarinimo priemonių sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas“, kurį vykdo Lietuvos mokslų akademija kartu su partneriais pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ priemonę „Žinių apie mokslą ir technologi­jas gilinimas ir sklaida tarp mokinių ir jaunimo bei lyčių lygybės moksle skatinimas“. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo ir LR valstybės biudžeto lėšomis.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Sveikata, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *