Seime – Respublikos Prezidentės metinis pranešimas (tiesioginė transliacija, video) (4)

Dalia Grybauskaitė | lrp.lt nuotr.

Dalia Grybauskaitė | lrp.lt nuotr.

Kovo 27 d., 10 val. Seimo posėdyje Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė skaitys penktąjį metinį pranešimą.

Kaip įtvirtinta Konstitucijos 84 straipsnyje, šalies vadovė metiniame pranešime aptars padėtį Lietuvoje, Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio politiką.

Į posėdį pakviesti: buvę šalies vadovai, Ministras Pirmininkas ir kiti Vyriausybės nariai, Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo deputatai – Nepriklausomybės Akto signatarai, Europos Parlamento nariai, Konstitucinio Teismo teisėjai, Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkai, Lietuvos kariuomenės vadas, Seimui atskaitingų institucijų vadovai, savivaldybių merai, Lietuvoje reziduojantys užsienio šalių diplomatai.

Tiesioginę Valstybės vadovės metinio pranešimo transliaciją žiūrėkite ČIA.

Penkeri Prezidentės Dalios Grybauskaitės kadencijos metai:

Prieš metinį pranešimą, tradiciškai, Prezidentė pateikė svarbiausių darbų Lietuvai ir jos žmonėms bei pokyčių šalyje apžvalgą.

POKYČIAI LIETUVOJE. 2009-2014  

I. LIETUVOS EKONOMIKOS AUGIMAS – VIENAS DIDŽIAUSIŲ ES

1. Lietuva sėkmingai įveikė ekonominę krizę:

Lietuvos ekonomikos augimas – vienas didžiausių ES. Mūsų šalis pagal BVP vienam gyventojui sparčiausiai vijosi ES vidurkį – nuo 2009 metų jis pakilo net 24 procentais (nuo 58 iki 72 proc. 2012 metais).
Lietuva tapo finansinės drausmės ir ekonominės krizės įveikimo pavyzdžiu visoje Europoje – esame 6 vietoje ES pagal skolos rodiklį.
Lietuvą pasieks didesnė ES parama – 2014-2020 metais Respublikos Prezidentės pastangomis išsiderėta 44,5 mlrd. litų – 10 proc. daugiau nei 2007-2013 metais.
Lietuvos kaimui ir žemdirbiams – tiesioginėms išmokoms ES skirta suma padidės daugiau kaip 70 procentų. Iš viso Lietuvos ūkininkams 2014-2020 metais bus skirta 17,24 mlrd. litų.
Kaime gyvenantiems žmonėms – papildomos lėšos gerovei kurti. Kaimo plėtros programai skirta 5,54 mlrd. litų. Šios lėšos – naujoms technologijoms įsigyti, gamybos priemonėms modernizuoti, darbo vietoms kaime kurti, aplinkai saugoti, taip pat pačioms kaimo bendruomenėms.
Daugiau ES pinigų mažųjų miestelių gyventojams. 2014-2020 metais regioninei politikai įgyvendinti Lietuvoje bus skirta 3,6 mlrd. litų ES struktūrinės paramos lėšų – tai 1 mlrd. litų daugiau nei 2007 – 2013 metais.
Jaunimo nedarbo mažėjimas – vienas sparčiausių Europoje. Respublikos Prezidentės iniciatyva Lietuvai iš ES papildomai skirta daugiau kaip 100 mln. litų jaunimo nedarbo problemoms spręsti. Jaunimo nedarbas sumažėjo daugiau nei 10 proc. (nuo 32,6 proc. 2011 metais iki 22,3 proc. 2013 metais).
Jaunimui – galimybės įgyti realių darbo įgūdžių ir susirasti darbą. Respublikos Prezidentės inicijuotos Užimtumo rėmimo ir lydimųjų įstatymų pataisos sudarys galimybes jaunimui nuo 16 iki 29 metų savarankiškai be jokių tarpininkų atlikti praktiką.
Mažėjantys emigracijos mastai. Pernai emigracija sumažėjo dvigubai lyginant su krizės metais (2010 metais iš Lietuvos išvyko 83 157 gyventojai, 2013 metais perpus mažiau – 40 391 gyventojas). Daugėja sugrįžtančių Lietuvos piliečių (2009 metais į Lietuvą gyventi grįžo 4821 gyventojas, 2013 metais – jau 18 975 gyventojai).
Lietuva – palanki šalis užsienio investicijoms. Esame 21 vietoje pasaulyje pagal ekonominę laisvę ir 16-oje – pagal patrauklumą tiesioginėms užsienio investicijoms.
Mūsų šalis patenka į patraukliausių šalių pasaulyje pagal verslo aplinką dvidešimtuką. Pagal verslo sąlygų patrauklumą Pasaulio banko „Doing Business 2014″ ataskaitoje Lietuva pakilo iš 27 į 17 vietą.

2. Apribotas oligarchų ir monopolijų piktnaudžiavimas:

Išardytas neskaidrus LEO darinys ir valstybei sugrąžinta turto už beveik 3 mlrd. litų.
Šilumos ūkyje – pirmieji konkurencijos žingsniai. Respublikos Prezidentei inicijavus Šilumos ūkio įstatymo pataisas ir panaikinus monopolistų dirbtinai kuriamas kliūtis, atsirado pirmieji nepriklausomi šilumos gamintojai didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
Išskaidytas šilumos ir kitų komunalinių paslaugų monopolinis teikimas. Respublikos Prezidentės inicijuotos Civilinio kodekso pataisos, kuriomis namų administratoriai atskirti nuo komunalinių paslaugų teikėjų.
Neleista šilumos ūkio scenarijui pasikartoti atliekų sektoriuje – Respublikos Prezidentės veto Atliekų tvarkymo įstatymui užkirto kelią monopolio įsigalėjimui ir piktnaudžiavimui kainomis atliekų ir sąvartynų tvarkymo versle.
Biokuro gamintojai negalės monopolizuoti rinkos ir kelti biokuro kainų – įsteigta ir realiai veikia Biokuro birža.
Už dirbtinai keliamas kainas ir nesąžiningus kartelinius susitarimus – baudos ir įmonių vadovams, pailginti sankcijų skyrimo senaties terminai. Respublikos Prezidentės inicijuotos Konkurencijos įstatymo pataisos. Per dvejus metus Konkurencijos taryba skyrė 80,3 mln. litų baudų – tai dvigubai daugiau nei per visą šios institucijos gyvavimo laikotarpį. Vartotojai apsaugoti nuo 186 mln. litų nuostolių.

3. Daugiau skaidrumo valdant šalies ūkį:

• Respublikos Prezidentės inicijuotomis Konkurencijos įstatymo pataisomis pakeisti Konkurencijos tarybos veiklos prioritetai leidžia pirmenybę teikti didžiausią žalą vartotojams darančių neteisėtų susitarimų tyrimams.
Mažiau privilegijų stambiam verslui. Priėmus Respublikos Prezidentės inicijuotas Akcinių bendrovių įstatymo pataisas, verslininkai negali sau išsimokėti tantjemų, jeigu nesumoka mokesčių valstybei.
Neleista valstybine žeme disponuoti korupciniais būdais. Respublikos Prezidentė neleido skaidyti valstybinės žemės valdymo kaimo vietovėse ir miestuose.
• Respublikos Prezidentei vetavus Miškų įstatymo pataisas, užkirstas kelias masinėms statyboms miškuose.
Pensininkai, vaikai ir neįgalieji gali nemokamai žvejoti visuose šalies vandens telkiniuose. Respublikos Prezidentės iniciatyva priimtos Mėgėjiškos žūklės įstatymo pataisos.
Neleista monopolizuoti naudojimosi šalies vandens telkiniais. Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei vetavus Žuvininkystės įstatymo pataisas, užtikrinta teisinga pusiausvyra tarp žvejų mėgėjų ir verslinės žvejybos atstovų interesų.

4. Apsaugoti socialiai pažeidžiamiausi žmonės:

Per krizę sumažintos pensijos atstatytos. Respublikos Prezidentės reikalavimu atkurtos sumažintos pensijos.
Apsaugoti vargingiausiai gyvenantys pensininkai. Krizės metu Respublikos Prezidentės reikalavimu įvesta neliečiama socialinių išmokų riba (650 litų ir mažesnių pensijų neleista mažinti).
Neleista motinystės išmokų sumažinti atgaline data. Respublikos Prezidentė 2009 metais vetavo Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą dėl motinystės išmokų sumažinimo.
Skaidresnė darbo ginčų sprendimo tvarka. Respublikos Prezidentei remiant, priimtos Darbo kodekso pataisos ir pradėta taikyti ikiteisminė individualių darbo ginčų sprendimo tvarka, kai darbdavių organizacijų ir profesinių sąjungų deleguoti atstovai kartu su darbo inspektoriais kvalifikuotai ir greitai sprendžia darbo ginčus.

II. ISTORINĖS PERMAINOS ENERGETIKOJE

1. Už dujas ir šildymą mokėsime rinkos, o ne politinę kainą:

Į Lietuvą jau šiemet atplauks mūsų energetinio savarankiškumo garantas – Suskystintų gamtinių dujų terminalas. Šis geopolitinis projektas yra istorinių permainų mūsų šalies energetikos sistemoje rezultatas.
Galėsime laisvai rinktis dujų tiekėją. Atsiras konkurencija dujų rinkoje.
Dujų vamzdžiai Lietuvos nuosavybė. Atskirti dujų tiekimo vamzdžius nuo dujų tiekėjo „Gazprom”.

2. Lietuvos elektros sistema tampa Vakarų Europos energetikos dalimi:

Elektros energijos jungtys su ES. Jau 2015 metų pabaigoje elektrą Lietuva galės pirkti iš Skandinavijos šalių ir Lenkijos.
Lietuva nebebus energetinė sala Europoje. 2015 metais galutinai įsijungsime į „Nord Pool” sistemą.
Neleista politizuoti elektros ir šilumos kainų. Respublikos Prezidentei vetavus Energetikos įstatymo pataisas, užtikrinta, kad elektros ir šilumos kainas vartotojams nustatytų nepriklausomi specialistai, o ne politikai.

3. Lietuvos energetiniam savarankiškumui – tarptautinė parama:

Lietuvos žmonių interesus gina visa ES. Lietuvos iniciatyva pradėtas Europos Komisijos tyrimas dėl „Gazprom” naudojimosi dominuojančia padėtimi Vidurio ir Rytų Europos šalių rinkose.
Lietuvos dujų tinklų atskyrimui užtikrinta Europos parama. Europos Komisijos palaikymas įgyvendinant III Energetikos paketą pagal Lietuvos pasirinktą modelį.
Lietuvos energetikos projektams – ES finansinė parama. Net 6 Lietuvos energetiniai projektai yra įtraukti į patvirtintą visos Europos Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą.

III. STIPRESNĖS UŽKARDOS KORUPCIJAI

1. Kova su korupcija vyksta be išlygų:

Neteisėtas praturtėjimas tapo nusikaltimu. Įsigaliojus Respublikos Prezidentės inicijuotoms Baudžiamojo kodekso pataisoms, nuo 2010 metų baudžiamojon atsakomybėn traukiami didelės vertės turtu disponuojantys asmenys, negalintys įgyto turto pagrįsti teisėtomis pajamomis. Teismams jau perduota daugiau nei 30 baudžiamųjų bylų, iš viso pradėti 159 ikiteisminiai tyrimai. Teisėsaugos nustatyta neteisėto praturtėjimo vertė – daugiau kaip 11 mln. litų.
Nusikalstamais būdais sukaupto turto negalės išgelbėti nei draugai, nei giminės. Respublikos Prezidentės iniciatyva įteisintas išplėstinis turto konfiskavimas.
Kovoje su korupcija neliko neliečiamųjų. Respublikos Prezidentės iniciatyva, į asmenų, tikrinamų dėl neteisėto praturtėjimo, sąrašą įtraukti ir politikai.
• Kovai su neteisėtu praturtėjimu stiprinti – iniciatyva užkirsti kelią manipuliacijoms fiktyviais skolos rašteliais, vekseliais ir akcijų pirkimo-pardavimo sutartimis. Respublikos Prezidentės Seimui pateiktos Civilinio kodekso, Akcinių bendrovių įstatymo bei Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymų pataisos.
Už korupcinius nusikaltimus pernai teismai skyrė beveik 1 mln. litų baudų.
Kovoje su korupcija – pirmieji žingsniai pažangos link. Pagal korupcijos suvokimo indeksą Lietuva pakilo į 43 vietą iš 177 valstybių.
Įvestas skaidrus bankroto administratorių skyrimas, užtikrinta kreditorių apsauga. Respublikos Prezidentės iniciatyva parengtos ir priimtos Įmonių bankroto įstatymo pataisos užkerta kelią korupcijai parenkant bankroto administratorius – šis procesas vyks automatizuotai, naudojant kompiuterinę atrankos programą.
• Prasidėjo realus apsivalymas policijos sistemoje. Respublikos Prezidentės iniciatyva, įkūrus Policijos departamento Imuniteto tarnybą ir vykdant visiškos netolerancijos korupcijai politiką, per trejus metus išaiškinta per 150 korumpuotų ar aplaidžiai dirbančių pareigūnų.
• Užtikrinta apsauga ir anonimiškumas apie korupciją ir kitas neteisėtas veikas pranešusiems asmenims. Respublikos Prezidentės inicijuotos Baudžiamojo proceso kodekso pataisos leidžia taikyti anonimiškumą ir apie korupcinius nusikaltimus pranešusiems asmenims, jeigu tai reikalinga jų darbo, tarnybos, verslo ar kitiems teisėtiems interesams apsaugoti.
Tramdomas ES lėšų grobstymas – nuo 2009 metų FNTT pradėjo 72 ikiteisminius tyrimus. Nustatyta, kad projektų vykdytojai pasikėsino neteisėtai gauti apie 157 mln. litų ES paramos lėšų ir neteisėtai gavo daugiau nei 50 mln. litų ES paramos lėšų.
Viešųjų pirkimų pažeidimų sumažėjo dvigubai. Respublikos Prezidentės inicijuotomis Viešųjų pirkimų įstatymo pataisomis įvesta prevencinė neskelbiamų derybų ir vidaus sandorių kontrolė.
Viešumas – efektyviausia kovos su korupcija priemonė. Po Respublikos Prezidentės iniciatyva priimtų Viešųjų pirkimų įstatymo pataisų privaloma viešai skelbti informaciją apie visus be išimties viešuosius pirkimus, jų laimėtojus ir sudaromas sutartis.
Visuomenei bus suteikta teisė gauti informaciją apie viešajame sektoriuje dirbančius asmenis. Respublikos Prezidentės inicijuotos ir Seimui pateiktos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pataisos.
• Lietuvos pažengė suvaldant stambaus masto korupciją. Europos Komisijos Antikorupcijos ataskaitoje Lietuva įvertinta teigiamai kovoje su korupcija. Įvertintos mūsų šalies pastangos skaidrinant politinių partijų finansavimą, kovojant su neteisėtu praturtėjimu, plečiant korupcinių nusikaltimų sąrašą. Smulkioji korupcija kol kas dar išlieka problema.
Sukčiauti tampa nepelninga. Respublikos Prezidentės iniciatyva penkiskart padidintos piniginės baudos už kontrabandą ir kitus ekonominius, finansinius nusikaltimus (už nesunkius nusikaltimus – iki 65 tūkst. litų, už apysunkius – iki 130 tūkst. litų, už sunkius – iki 195 tūkst. litų).

2. Prasidėjo reali vadovų rotacija:  

Postai sveikatos įstaigų vadovams – neamžini. Įsigaliojus Respublikos Prezidentės inicijuotoms Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisoms, prasidėjo vadovų kaita gydymo įstaigose.
Nebeliko amžinų viršininkų teisėsaugoje – nustatytos kadencijos VSD, STT ir prokuratūros visų lygių vadovams.
Prasidėjo reali teismų pirmininkų rotacija – per nepilnus penkerius metus jau pasikeitė net 86 proc. teismų vadovų.
Realiai pradėta įgyvendinti policijos komisariatų vadovų rotacija – per vienerius metus pasikeitė 18 policijos vadovų, iki 2015 metų pabaigos numatoma rotuoti visų 74 policijos komisariatų vadovus.

3. Lietuva eina politinės brandos keliu:

Partijos už piniginę paramą neturi atidirbti verslui – Respublikos Prezidentės iniciatyva priimtomis Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pataisomis užtikrintas skaidrus partijų finansavimas ir uždrausta partijas finansuoti juridiniams asmenims.
Neleista smulkinti savivaldybių, jose steigti naujų merų etatų ir švaistyti mokesčių mokėtojų pinigų. Respublikos Prezidentė vetavo Teritorijų administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pataisas.
Sugriežtinta baudžiamoji atsakomybė už rinkėjų papirkinėjimą. Respublikos Prezidentės inicijuotomis Baudžiamojo kodekso pataisomis du kartus padidinta laisvės atėmimo bausmė už rinkėjų papirkinėjimą, o baudžiamoji atsakomybė taikoma ir rinkėjų papirkinėjimo organizatoriams bei partijoms.
Užkirstas kelias antikonstituciniam įstatymų leidybos procesui. Medžioklės įstatymo ir jį lydinčiųjų įstatymų veto užtikrino įstatymų leidybos procedūros vykdymą griežtai laikantis Konstitucijoje ir Seimo statute nustatytų demokratinių ir teisinių procedūrų.

IV. GRĄŽINAMAS ŽMONIŲ PASITIKĖJIMAS TEISINGUMU

1. Teismuose inicijuoti svarbūs pokyčiai:

Teisėjo mantija vėl tampa garbingos valdžios simboliu. Atleista 14 teisėjo vardą pažeminusių asmenų – tiek pat kiek per visą nepriklausomybės dvidešimtmetį iki 2009 metų.
Atnaujintas teisėjų korpusas – per visą Respublikos Prezidentės kadenciją paskirta 115 naujų teisėjų (15 proc.).
Sugriežtinta ir sustiprinta teisėjų atrankos procedūra sudaro galimybes teisėjais tapti tik patiems geriausiems teisininkams.
Teisėjo karjerą lemia kompetencija, o ne formalūs darbo stažo reikalavimai.
Teismų sistema iš uždaro klano virsta atvira visuomenei bendruomene. Respublikos Prezidentės iniciatyva pakeitus Teismų įstatymą, visuomenės atstovai plačiau įtraukiami į teismų veiklą – dalyvauja teisėjų atrankoje, veiklos vertinime, egzaminavime, nusiskundimų dėl teisėjų etikos svarstyme ir teisėjų veiklos tyrimuose, taip pat drausmės bylų nagrinėjime.
Teisingumas – tikėjimo valstybe pamatas. Žmonių pasitikėjimas teismais per keletą metų išaugo dvigubai – nuo 24 procentų (2010 metais) iki 51 procento (2013 metais).
Teismų reforma didžiausiuose miestuose – Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose užtikrina greitesnį ir kokybiškesnį teisingumą.
Lanksti teisėjų perkėlimo tvarka garantuoja spartesnį bylų nagrinėjimą tuose teismuose, kuriuose žmonėms teisingumo tenka laukti ilgiau.
Teismų sistema modernėja. Žmonės gali pateikti teismams dokumentus neišeidami iš namų, elektroninėje erdvėje susipažinti su teismo dokumentais, gauti informaciją apie įvykius jų bylose trumpąja telefonine žinute.
Privalomi teismo posėdžių garso įrašai tapo realybe, pagaliau parodžiusia ilgai slėptą tikrovę apie iki tol „nepriekaištingą” teisėjų etiką teismo posėdžių metu.
• Užtikrinta teismų vadovų kaita ir įvestas elektroninis bylų skirstymas sumažino korupciją teismuose.

2. Depolitizuota teisėsauga:

Sugriežtinta Žvalgybos tarnybų kontrolė ir atskaitomybė. Respublikos Prezidentės parengta Žvalgybos tarnybų kontrolės ir koordinavimo koncepcija, kurią įgyvendinant buvo priimtas naujas Žvalgybos įstatymas.
Žvalgybos tarnybos dirba ne pagal politikų užsakymus, o pagal iš anksto suformuluotas užduotis – depolitizuotas Valstybės saugumo departamentas.
• Prezidentės iniciatyva visuomenės atstovai pirmą kartą įtraukti į visas prokuratūroje veikiančias komisijas (egzaminų, atrankos, vyriausiųjų prokurorų atrankos, atestacijos ir etikos komisijas).
Nebeliko amžinų prokuratūros vadovų. Pakeisti dar nuo nepriklausomybės paskelbimo tuos pačius postus užėmę prokuratūros vadovai – per kelerius metus paskirta 14 naujų vadovų.
Garantuotas prokuratūros nepriklausomumas nuo politikų. Respublikos Prezidentei kreipusis į Konstitucinį Teismą, užtikrintos generalinio prokuroro nepriklausomumo garantijos.

3. Mažėja nebaudžiamumas:

Kruvinų Sausio 13-osios įvykių kaltininkai teisiami už nusikaltimus žmogiškumui. Respublikos Prezidentei pateikus Baudžiamojo kodekso pataisas ir remiant Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, šiems nusikaltimams senatis netaikoma, o juos padarę asmenys gali būti pripažinti įtariamaisiais ir persekiojami iki gyvos galvos. Sausio 13-osios byloje įtariamaisiais pripažinti 79 asmenys.
Medininkų žudynių užsakovai ir vykdytojai bus persekiojami iki gyvos galvos. Respublikos Prezidentės inicijuotos Baudžiamojo kodekso pataisos leido šiuos nusikaltimus iš smurtinių perkvalifikuoti į nusikaltimus žmogiškumui, netaikyti senaties ir bylas perduoti teismui nepaisant to, kad įtariamieji slapstosi užsienyje.
• Respublikos Prezidentei remiant, KGB dokumentai pradėti viešai skelbti visuomenei.
Nusikaltėliai negali vilkinti bylų, iki sueis senatis. Respublikos Prezidentės iniciatyva prailginti senaties terminai ir pakeistos senaties skaičiavimo taisyklės sumažino galimybes išvengti teisingumo.
Teisingumo nebereikia laukti dešimtmečiais. Respublikos Prezidentės iniciatyva įteisintos platesnės rašytinio proceso galimybės baudžiamajame procese ir administraciniuose teismuose.
• Sudarius platesnes rašytinio proceso taikymo galimybes, paspartintas bylų nagrinėjimas Konstituciniame Teisme.
• Respublikos Prezidentės iniciatyva teiktos ir priimtos Baudžiamojo proceso kodekso pataisos apribos galimų pertraukų tarp teismo posėdžių ir bylų atidėjimų trukmę, įteisinti realūs instrumentai baudžiamųjų bylų vilkinimui ir advokatų piktnaudžiavimui pažaboti.
Teisėjas lengva ranka nebegalės suimti nekalto arba paleisti pavojingo asmens į laisvę. Respublikos Prezidentės inicijuotos Baudžiamojo proceso kodekso pataisos užtikrina, kad aukštesniųjų teismų sprendimai dėl suėmimo būtų priimami kolegialiai, o ne vieno teisėjo.
• Respublikos Prezidentės inicijuotos Visuomenės informavimo įstatymo ir Baudžiamojo proceso kodekso pataisos – žiniasklaidos laisvės ir žurnalisto informacijos šaltinio apsaugos garantas.
• Respublikos Prezidentės iniciatyva sugriežtintos bausmės už nusikaltimus prieš vaikus – nusikaltėliams už mažamečio tvirkinimą panaikinta galimybė atsipirkti bauda.
Smurtas artimoje aplinkoje tapo valstybės rūpesčiu. Respublikos Prezidentės iniciatyva priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas.

V. UŽSIENIO POLITIKA – LIETUVOS INTERESAMS GINTI

1. Lietuva turi karinio, politinio ir ekonominio saugumo garantijas:

Lietuvos žmonės yra saugūs. NATO viršūnių susitikime Čikagoje 2012 metais patvirtinti konkretūs NATO gynybos planai ir pilnai taikomas NATO kolektyvinės gynybos 5 straipsnis su konkrečiai patvirtintais Aljanso gynybos planais.
Lietuva turi ne formalias, o realias NATO saugumo garantijas. Baltijos šalių regione pirmą kartą surengtos kolektyvinės Aljanso gynybos ir greitojo reagavimo pratybos „Steadfast Jazz 2013″, kuriomis patikrinta NATO greitojo reagavimo pajėgų parengtis kolektyvinei gynybai.
Lietuva pasiruošusi savarankiškai gintis nuo agresoriaus – patvirtinta valstybės ginkluotosios gynybos koncepcija.
Mūsų valstybė geriau pasirengusi atremti naujas grėsmes. Respublikos Prezidentės iniciatyva Lietuvoje pirmą kartą patvirtintas grėsmių nacionaliniam saugumui sąrašas, kuris kasmet atnaujinamas.
Baltijos šalių nepriklausomybė, suverenumas ir teritorinis vientisumas yra nuolatinis JAV interesas. Respublikos Prezidentės susitikime su JAV Prezidentu Baracku Obama Baltuosiuose rūmuose 2013 08 30 ir JAV Viceprezidento Joe Bideno 2014 03 19 vizito Vilniuje metu gautas patvirtinimas, kad JAV ir Europos saugumas yra neatsiejami.

2. Lietuva – savarankiška ir pasaulyje gerbiama valstybė:

Sėkmingas Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai. Pirmą kartą pirmininkavusiai Lietuvai pavyko susiderėti dėl 2 kartus didesnio teisės aktų skaičiaus nei kitoms pirmininkaujančioms šalims.
• Užtikrintos visos ES finansiniam stabilumui reikalingos priemonės. ES Tarybai pirmininkavusiai Lietuvai pavyko susiderėti dėl 2014-2020 metų ES biudžeto ir priimti sprendimus dėl Bankų sąjungos kūrimo.
• Lietuvoje vykęs Vilniaus viršūnių susitikimas turėjo geostrateginę reikšmę ir paskatino Rytų partnerystės šalių geopolitinį pasirinkimą tarp Rytų ir Vakarų, tarp skaidraus ir neskaidraus verslo, tarp teisės viršenybės ir karinio spaudimo.
Lietuvai pavyko pasiekti konkrečių Rytų partnerystės programos rezultatų. Per Vilniaus viršūnių susitikimą parafuoti ES Asociacijos susitarimai su Moldova ir Gruzija, priimtas politinis sprendimas suteikti bevizį režimą į ES Moldovai.
Lietuva pirmą kartą tapo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nare. Lietuva pirmoji iš Baltijos šalių dvejiems metams tapo šios institucijos nenuolatine nare, už mūsų šalį balsavo net 187 pasaulio valstybės.
• Respublikos Prezidentės pastangomis Lietuvoje įkurtos svarbios tarptautinės agentūros: NATO Energetinio saugumo kompetencijos centras, tarptautinis Branduolinio saugumo kompetencijos centras.
Politikos „Oskaru” apdovanotos Lietuvos pastangos ir mūsų žmonių susitelkimas įveikiant ekonominę krizę. Respublikos Prezidentė gavo garbingą Karolio Didžiojo prizą.

3. Ekonominių ryšių stiprinimas:

• Lietuva pakviesta pradėti derybas dėl narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO).
Lietuvos investicija į regioninį bendradarbiavimą pasiteisino. Lietuvos gamybos ir paslaugų sektoriuje įsitvirtino garsios įmonės iš Šiaurės šalių – Švedijos, Norvegijos, Danijos, Suomijos.
Stiprūs politinio ir ekonominio bendradarbiavimo ryšiai su Vokietija ir Prancūzija. Vokietija yra trečia pagal dydį investuotoja Lietuvoje, o lietuviškos kilmės prekių eksportas į Vokietiją pernai buvo pirmoje vietoje. Pasirašyta strateginio bendradarbiavimo sutartis su Prancūzija. Ypač suaktyvėjo Lietuvos bendradarbiavimas su JAV.

VI. LIETUVOS STIPRYBĖ – PILIETIŠKAS IR SĄŽININGAS ŽMOGUS

1. Lietuvos piliečiai – aktyvūs ir bendruomeniški:

Žmonėms – naujos paskatos būti aktyviems. Lietuvoje veikia net 10 tūkst. nevyriausybinių organizacijų. Respublikos Prezidentės iniciatyva parengtas ir pirmą kartą Nepriklausomos Lietuvos istorijoje priimtas Nevyriausybinių organizacijų įstatymas.
• Lietuvoje stiprėjančios bendruomenės tampa vietos valdžią kontroliuojančia jėga. Mūsų šalyje veikia 2 tūkst. aktyvių bendruomenių.
Užtikrinta nevyriausybinių organizacijų (NVO) pagalba žmonėms. Respublikos Prezidentės inicijuotomis Sveikatos sistemos įstatymo pataisomis sudaryta galimybė NVO (taip pat ir psichologinę pagalbą teikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms) teikti sveikatos gerinimo paslaugas ir gauti joms finansavimą iš valstybės biudžeto.
• Sudarytos galimybės NVO plačiai pristatyti savo labdaringą veiklą. Jau ketverius metus Prezidentūroje vykstančioje NVO mugėje savanoriškus projektus ir labdaringą veiklą pristato beveik 50 nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių iš visos Lietuvos.
Skatinama savanorystė ir žmonių užimtumas – Respublikos Prezidentės pastangomis priimtas Savanoriškos veiklos įstatymas.

2. Išsilavinę žmonės – Lietuvos turtas:

Į studijų finansavimą įtraukti ir darbdaviai. Respublikos Prezidentės pastangomis patvirtinta studijų tikslinio finansavimo tvarka.
Mažiau „popierinio” mokslo – studijos integruojamos su verslu. Respublikos Prezidentės iniciatyva Lietuvoje paspartintas investavimas į 5 mokslo-verslo slėnius ir inovatyvias veiklas.
Prieš uždarant mokyklas reikia tartis su bendruomene. Respublikos Prezidentės iniciatyva priimta Švietimo įstatymo nuostata, įpareigojanti tobulinant mokyklų tinklą švietimo įstaigų steigėjui tartis su mokyklų bendruomene.
Užkirstas kelias švietimo sistemos dezintegracijai. Respublikos Prezidentės iniciatyva sugriežtinta leidimų išdavimo tvarka užsienio švietimo įstaigoms veikti Lietuvoje.

  3. Lietuviškos kultūros, istorijos ir kalbos saugojimas:

Nacionalinė kultūra pripažinta strategiškai svarbia. Pirmą kartą per 20 metų parengtos ir patvirtintos Respublikos Prezidentės teiktos ilgalaikės Lietuvos kultūros politikos kaitos gairės.
Lietuvos kultūrinis tapatumas – vertybė. Respublikos Prezidentės iniciatyva buvo sukurta Nacionalinė literatūros programa.
Prie valstybės gerovės kūrimo prisideda ir kultūra. Respublikos Prezidentės iniciatyva pirmą kartą ES struktūrinių fondų lėšos bus skirtos ir kultūros projektams finansuoti.
Depolitizuojamas lėšų kultūrai skirstymas. Darbą pradėjus Kultūros tarybai, patys menininkai spręs, kurie projektai verti valstybės dėmesio.
Periodinei spaudai leisti palengvintos sąlygos. Respublikos Prezidentės iniciatyva įtvirtintas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas periodiniams spaudos leidiniams.
• Respublikos Prezidentės inicijuota akcija „Knygų Kalėdos” pasklido po visą Lietuvą. Per trejus metus buvo padovanota 82 tūkst. naujų knygų šalies bibliotekoms.
Lietuviai – išradinga, kūrybinga ir vieninga tauta. Respublikos Prezidentės inicijuota patriotiškumą skatinanti akcija „Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją švęsk išradingai“ per dvejus metus jau sulaukė daugiau nei 500 idėjų, kaip išradingai paminėti svarbias šaliai šventes. Prezidentės iniciatyva minint Vasario 16-ąją kiekvienais metais atliekamas naujas, specialiai šiai progai sukurtas lietuvių kompozitoriaus kūrinys.

Lietuvos Respublikos Prezidentės metinis pranešimas Seime:

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *