Prasideda „Savaitė be patyčių“ (video) (9)

Be patyčiųPatyčios tarp vaikų – problema, kurią sprendžiant yra labai svarbus suaugusiųjų vaidmuo. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai atlikto tyrimo duomenimis, dauguma klaustųjų (74 proc.) pritarė teiginiui, kad į patyčias tarp vaikų būtinai turi reaguoti suaugusieji, likusieji manė, kad tai vertingas patyrimas, natūralus raidos etapas ar nekalti pajuokavimai.

Penktą kartą kovo 24–30 dienomis Lietuvoje skelbiama „Savaitė be patyčių“. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kas trečias moksleivis Lietuvoje patiria patyčias.

Prieš dešimtmetį „Vaikų linijos“ inicijuota savaitė šiemet siekia atkreipti dėmesį į patyčias elektroninėje erdvėje ir suaugusiųjų atsakomybę jas stabdant.

„Vaikų linijos“ psichologai sako, kad per šią savaitę 15 organizacijų ir įstaigų rengia įvairius užsiėmimus vaikams, mokytojams ir tėvams patyčių prevencijos tema. Įvairi veikla vyksta daugiau nei tūkstantyje mokyklų, kurios prisidėjo prie šios veiklos.

„Vaikas negimsta su gebėjimu tyčiotis – to išmokstama iš suaugusiųjų, – sako Vilniaus universiteto profesorius, vaikų psichiatras, dr. Dainius Pūras. – Manau, kad anksčiau patyčios buvo laikomos normaliu reiškiniu Lietuvoje, tačiau situacija keičiasi, o tai reiškia, kad mūsų visuomenė sveiksta. Prevencinės programos turi būti tęstinės, nuoseklesnės, jų turi būti gerokai daugiau. Mes dar tik pradėjome ilgą ir sunkią kovą su prievartos kultūra, kuri  buvo persmelkusi visas visuomenės gyvenimo sritis.“

„Vaikų linija“ informuoja, kad veiksmo „Savaitė be patyčių“ metu savanoriai konsultantai į vaikų ir paauglių skambučius atsilieps visą parą numeriu 116 111.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Švietimas, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , .

9 komentarai

  1. Klausimas:

    Kas nors domėjosi iš kur pas vaikus patyčos? Savaime atsiranda ar iš kažkur prisirenka???

  2. Kemblys:

    Žaidimai, patyčios, muštynės tarp vaikų būtinos! Patyčios užgrūdina asmenį gyvenimui. Kas iš jūsų užaugo be patyčių? Dabar patiems juokinga dėl ko kažkada tiek pergyvenome.

    • Šviesulys:

      Na jei norit banditus auginti, tai taip. O jei planuojate Žmogų-Kūrėją – galima ir be to apseiti.
      Tik menkystos menkina kitus.

      • Kemblys:

        Tu nori auginti AUKAS banditams, kurie piktinsis baisia neteisybe ir lauks kol KAŽKAS juos gelbės?

        • Šviesulys:

          Siauras kažkoks supratimas viso šio reikalo. Tiek aukos tiek banditai išauga dėl patyčių.

          • Kemblys:

            Taip, siauras – vaikams vaikų gyvenimas. Pats blogiausias dalykas, kai suaugę lenda į vaikų gyvenimą.
            Sveiki vaikai turi pradėti meluoti 3-5 metų. Tas jų melas per 100 žingsnių matosi, bet negalima pastebėti. Saviems papasakodavau po kelių metų, kaip jie meluodavo – smagu buvo, juokdavomės. O, kai sėsdavome žaisti kortomis, tai kažkuriam išsprūsdavo – tik be sukčiavimų! Visiems pasidarydavo aišku, kad jis nori tik vienas sukčiauti 😀 😀

            • Klausimas:

              Juokitės juokitės, tačiau ar žinote, jog žmonės MELUOJA SAU ir APGAUDINĖJA tik SAVE? Ir kuo daugiau žmogus sau meluoja, tuo skaudesnės pasėkmės ir sunkiau gyventi. Sakau iš patirties.
              Į vaikų gyvenimą nereikia kištis, bet reikia nukreipti antraip nukreipinės kiti (kas ir daroma vakaruose – vaikai darželiuose ir mokyklose nukreipiami link daržoviško gyvenimo, brukant jiems lytinį “švietimą”, kai pirma vaikai turi suaugti ir subręsti šeimyniniam gyvenimui kaip asmenybės. Dabar subręsta iki besidauginančio gyvuluko).

              Bet temoje kalba apie patyčas. Iš kur jos atsiranda? Ar ne iš tų pačių šaltinių išvardintų ankstesnėje pastraipoje? Ir kam tai daroma?

              • Kemblys:

                Reikia skirti vaikų peštynes, patyčias ir melą nuo suaugusių veikos.
                Apie melą geriausiai parašė C.Castaneda: ,,Melas turi tikslą, bet neturi jėgos”.

                • Klausimas:

                  Vaikų peštynės, patyčos, melas ir suaugusių veika glaudžiai susiję. Išmokęs žmogus vaikystėje peštis, tyčiotis ir meluoti, darys tai ir suaugusiame amžiuje tik kitomis formomis. Nebent jį gyvenimas išmokins gyventi tiesoje ir jis pamirš patyčas, melą ir peštynes. Trumpai tariant: Ką pasėsi – tą ir pjausi.
                  Daug yra prirašyta apie melą, bet pačiam ir reiktų pamąstyti kas yra kas. Antraip gaunas tuštokas žmogus – daug prisiskaitęs, o savos patirties ir neturi. Kastaneda (išmokite lietuviškai rašyti) jūsų pažįstamas?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: