Z.Vaišvila. Euro mums įveda, vadovaujantis ne ekonomine logika, bet politiniu sprendimu (28)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Taip, nesuklydote – mums įveda „euro“, bet ne „eurą“. Taip „lietuviškai“ vadinsime eurą, nes Briuseliui ir Frankfurtui pareikalavus, net ir prieštaraujant mūsų Valstybinei lietuvių kalbos inspekcijai, š.m. sausio 23 d. taip nusprendė Seimas. Analogiškai „centras“ prispaudė ir latvius – ši valiuta latviškai taip pat jau vadinama „euro“, bet ne „eiro“ (latviškai „Europa“ vadinama „Eiropa“).

Š.m. kovo 20 d. dalyvavau Seimo Biudžeto ir komiteto išvadų rengėjų dėl Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo projekto XIIP-1450 klausymuose. Juose dalyvavo institucijų atstovai, kiti suinteresuoti asmenys ir gyventojai, pateikę ir užregistravę Seime savo pastabas ir pasiūlymus dėl šio įstatymo projekto, kuriuo teisiškai baigiamas euro įvedimo Lietuvoje klausimas. Tai jau tik techninių klausimų sprendimas. Principinius sprendimus Prezidentės Dalios Grybauskaitės teikimu pagal jos pasirašytas sutartis Seimas baigė priimti š.m. sausio 23 d. Fiziškai euras (euro – taip dabar jau reikia „lietuviškai“ vadinti šią skęstančią valiutą) į Lietuvą jau turi būti atvežtas rugsėjyje.

Įdomu buvo stebėti, kaip Lietuvos banko, finansų ministerijos, Lietuvos pašto ir kredito unijų atstovai rūpestingai suskaičiavo įvedimo kaštus, aiškinosi, ar valstybė juos dengs. To labai tikėjosi Lietuvos paštas. Žodžiu, visi viską rūpestingai suskaičiavo…

Suteikus žodį ir man, pasakiau, jog suprantu, kad mano klausimas tiesiogiai nesusijęs su šiuo projektu. Pasiūliau sustabdyti šio projekto svarstymą Seime, tuo pačiu ir euro įvedimo Lietuvoje klausimą, nes VRK anksčiau ar vėliau turės įregistruoti referendumo dėl lito išsaugojimo iniciatyvinę grupę. Anksčiau ar vėliau, tačiau referendumas šiuo klausimu Lietuvoje įvyks. Todėl pasiūliau neeikvoti valstybės lėšų.

Jautriausiai sureagavo Lietuvos banko atstovai, susirūpinę dėl mano pastabos apie neteisėtas Lietuvos banko išlaidas euro įvedimui iki š.m. sausio 23 d., kada Seimas tik priėmė įstatymų pataisas dėl euro įvedimo. Jie bandė tai pateisinti Vyriausybės patvirtinta euro įvedimo programa. Atkreipiau dėmesį, kad tai taip pat nėra teisėto valstybės lėšų leidimo pavyzdys, nes ir Vyriausybė privalo gerbti ir vykdyti įstatymus – niekas jai nesuteikė teisės tvirtinti minėtą programą ir leisti valstybės lėšas pagal ją, kol Seimas nebuvo priėmęs atitinkamų įstatymų pataisų. Manau, tai, kas dabar vyksta Seime A. Skardžiaus vadovaujamoje komisijoje dėl A. Kubiliaus Vyriausybės „išleistų“ šimtų milijonų litų konsultacijoms energetikos klausimais, yra geriausiais atsakymas į tokius klausimus.

Smagu buvo matyti visus kruopščiai suskaičiavusius euro įvedimo sąnaudas (pagal Lietuvos banko paskelbtus skaičiavimus vien tiesioginės euro įvedimo Lietuvoje sąnaudos bus iki 0,92 mlrd. Lt), tačiau paklausiau, ar kas nors man gali pasakyti, ar mūsų valdžia suskaičiavo ir ar turi euro įvedimui būtinas lėšas, skaičiuojamas pagal viešai paskelbtus preliminarius duomenis dešimtimis milijardų litų? Atsakymo neišgirdau – žodžio neištarė nei Lietuvos  banko, nei finansų ministerijos atstovai.

Tuomet pateikiau pasiūlymą Seimo Biudžeto ir finansų komitetui balsuoti dėl šio projekto svarstymo atidėjimo bent iki tol, kol bus žinomas būsimo referendumo sprendimas šiuo klausimu. Komitetas dėl šios projekto klausimų balsuos savo posėdyje š.m. kovo 26 d.

Neišgirdau ir Lietuvos banko bei finansų ministerijos atsakymų, kodėl mūsų litą dengiančias valstybės atsargas (auksą ir kitus rezervus, kurių suma yra apie 8,5 mlrd. JAV dolerių) š.m. sausio 23 d. Lietuvos banko įstatymo pakeitimais valstybė atidavė Lietuvos bankui, kuris drauge su visu savo turtu (2013 m. rugpjūčio pabaigoje buvo 20,7 mlrd. Lt) ir minėtomis atsargomis (t.y. bendrai ženkliai daugiau kaip 40 mlrd. Lt) nuo 2015 m. sausio 1 d., t.y. nuo euro Lietuvoje įvedimo dienos, nukeliauja į Europos centrinio banko glėbį, nes nuo tos dienos Lietuvos bankas tampa ECB sudėtine dalimi. Labai turtinga valstybe esame – galime „centrui“ ir skęstančiai euro zonai teikti tokias dovanas!

Ir esminis dalykas. Seimo biudžeto ir finansų komitetas, posėdyje atsakydamas į mano klausimą, garsiai pasakė euro įvedimo Lietuvoje priežastį – tai yra ne ekonominis, bet politinis sprendimas.

Nuoširdus ačiū šiems Seimo nariams, kurie vieninteliai iš valdžios atstovų patvirtino, jog šioje valstybėje valdžia pinigų neskaičiuoja. Ji tik leidžia pinigus ir vykdo „centro“ biurokratų politinius sprendimus.

Todėl mes visi, Lietuvos piliečiai, būsimame referendume dėl 107% valstybės atsargomis padengto lito išsaugojimo įgijome svarų ir esminį argumentą – valdžia eilinį kartą mus parduoda, net nesivargindama suskaičiuoti šios pardavimo kainos! Svarbiausia, apginti nuo valdžios Tautos teisę į referendumą!

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *