Z. Vaišvila. Referendumas Seimo pinklėse (58)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

Sudėtingai skinasi kelią referendumas „Tautos valia“ ir Seime. Ne visi suvokėme, kad kovo 10-ąją šis kelias galėjo baigtis, jei nebūtų buvęs priimtas svarstymui nutarimo projektas, kuriuo šis referendumas vyktų š.m. birželio 29 d. Alternatyvos buvo dvi – arba Seimas, nepritardamas šiam projektui, laidoja šią iniciatyvą, arba priima šį projektą, dėl kurio keitimo siekiant referendumo bent gegužės 25 d. reikia kovoti toliau – ir visuomenei, ir Seimo nariams, siūlant šio projekto pakeitimus, žemės pardavimo užsieniečiams moratoriumą. Iš 108 balsavime dalyvavusių Seimo narių už šį projektą balsavo 79, prieš 5 (Audronis Ažubalis, Linas Balsys, Rima Baškienė, Naglis Puteikis ir Povilas Urbšys), susilaikė 24 (konservatoriai, liberalai ir darbietis M. Zasčiurinkas). Nustebino balsavusieji prieš. Negi jie nesuvokė, kad daugumai, kurios šis penketukas nekontroliuoja, taip pat pabalsavus „prieš“, referendumas jau būtų buvęs palaidotas? Paradoksas, tačiau padėtį išgelbėjo drausmingai įvykdytas socialdemokratų ir darbiečių užkulisinis susitarimas – socialdemokratai balsuos už referendumą, jei jo data bus birželio 29 d.

Tačiau pinklės referendumui Seime rezgamos ir toliau. Šiandien Seimas, „pamiršęs“ į posėdį pakviesti referendumo iniciatyvinę grupę (referendumo įstatymo 14 str. 1 d. įpareigoja Seimą tai daryti), priėmė svarstymui ir skubos tvarka po 3 valandų priėmė nutarimą sudaryti ekspertų grupę. Ši grupė iki kovo 20 d. turi pateikti išvadą dėl piliečių reikalavime paskelbti referendumą dėl LR Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo teikiamo sprendimo teksto atitikties LR Konstitucijai. Seimo narių P. Urbšio, Petro Gražulio, Povilo Gylio, Aurelijos Stancikienės, Algirdo Patacko ir R. Baškienės pasiūlymui nustatyti, kad išvados pateikiamos iki kovo 18 d., Seimas nepritarė. Pavojinga, nes bundanti pilietiška visuomenė gali įtikinti Seimą paskelbti referendumą gegužės 25 d.

Jei Seimas norėtų nešališkos nuomonės, tai šiai ekspertų grupe neskirtų vadovauti Europos teisės departamento prie teisingumo ministerijos generalinio direktoriaus Deivido Kriaučiūnu, kuris pagal pareigas negali pateikti nešališkos išvados. Tą patį tenka pasakyti ir apie M. Riomerio universiteto profesorius Vytautą Sinkevičių bei Igną Vėgėlę, viešai pasakiusius savo išankstinę nuomonę. Negali būti nešališku ir ilgametis konservatorių Seimo narys Stasys Stačiokas. Belieka tikėtis M. Riomerio universiteto docentės Ingos Daukšienės ir Vilniaus universiteto docento Vaidoto Vaičaičio nešališkos nuomonės.

Tačiau esmė yra kita. Šį klausimą Seimui teikusiam teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui Juliui Sabatauskui priminsiu š.m. sausio 24 d. Konstitucinio teismo nutarimo dėl Konstitucijos 125 straipsnio nuostatas, kurias jis pats komentavo sausio 24 d. LRT „Panoramoje“, t.y. puikiai žino: „… iš Konstitucijos 147 straipsnio 1 dalies kyla draudimas svarstant Seime iš esmės pakeisti ne mažesnės kaip 1/4 visų Seimo narių grupės arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų pateikto Konstitucijos keitimo įstatymo projekto turinį; pagal Konstituciją Seimo struktūriniai padaliniai, inter alia komitetai, taip pat atskiri Seimo nariai neturi teisės pateikti Seimui svarstyti Konstitucijos keitimo įstatymo projekto, kuris iš esmės skirtųsi nuo ne mažesnės kaip 1/4 visų Seimo narių grupės pateikto Konstitucijos keitimo įstatymo projekto inter alia tuo, kad keičiama siūlomo konstitucinio teisinio reguliavimo apimtis, siūlomos iš esmės kitokios konstitucinio teisinio reguliavimo priemonės siekiamam tikslui pasiekti, siūloma keisti kitą Konstitucijos nuostatą.“ Todėl jokios ekspertų ar Vyriausybės išvados, kurių Seimas paprašė kovo 10 d., negali pakeisti referendumo iniciatorių formuluotės. Tikrasis tikslas – referendumo vilkinimas ir žlugdymas.

Jei ekspertai turi nustatyti, kad referendumo nuostatos prieštarauja Konstitucijai, tai užtenka vien sveiko proto ir paprastos logikos. Taip, prieštarauja! Nes juo keičiama Konstitucija. Jei samprotaujama, kad Konstitucijos vienos dalies nuostatos negali prieštarauti jos kitos dalies nuostatoms, tai šiuo požiūriu tiek Konstitucinis teismas, tiek Seimas turėtų neužmiršti vadovautis ir sveika logika – jei keičiama Konstitucija, tai daugiau ar mažiau keičiama ir jos visuma. Po Konstitucijos pakeitimo ir Konstitucinis teismas turi vadovautis naujomis Konstitucijos nuostatomis ir peržiūrėti jos visumą, o ne abstrakčiai teigti, kad ne visada galima keisti Konstituciją. Manau, kad Seimas tikisi, jog ekspertai pasirems š.m. sausio 24 d. Konstitucinio teismo nutarimo nuostatomis, kad stojimo į Europos Sąjungą sutartis tariamai atėmė iš Tautos suvereno teises ir kad bet koks Konstitucijos keitimas, prieštaraujantis šiai sutarčiai, negalimas, nes tariamai reikštų išstojimą iš Europos Sąjungos (beje, priminsiu kad stojimo sutartyje į ES nėra Lietuvos įsipareigojimo dėl žemės pardavimo užsieniečiams – jis atsirado tik Seimui pakeitus Konstituciją).

Tačiau ir šiuo atveju ta pati sveika logika parodo tokio aiškinimo absurdą. Tokio teiginio apologetams paaiškinu, kad ir išstojimo iš Europos Sąjungos klausimas, vadovaujantis tokia pačia logika, negalimas, nes jis, anot jūsų, pažeistų stojimo į ES sutartį. Ar neatrodo, mielieji, bijantieji Tautos valios, kad su tokia absurdiška logika priėjote liepto galą? Juk tai reiškia, kad atstovaujamoji valdžia Seimas, šiurkščiai pažeisdamas Konstituciją ir padedamas Konstitucinio teismo, uzurpuoja Tautos suvereno teises! Vasario 9 d. piliečių forume „Už valstybę be melo!” šį absurdą kaip senais gerais Sąjūdžio laikais savo kalboje puikiai atskleidė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Gintaras Songaila.

Šį Seimo nutarimą dėl ekspertų paskyrimo reikėtų matyti kito Seimo nutarimo projekto, kurį Seimas priėmė šiandien svarstymui (40 – už, 9 – prieš, 19 susilaikė), šviesoje ir kurį pateikė Eligijs Masiulis, Jurgis Razma, Gintaras Steponavičius ir Stasys Šedbaras. Šių Seimo narių siūlymą kreiptis į Konstitucinį teismą Seimas svarstys jau kovo 27 d., t.y. iki šio referendumo. Juo siekiama „ištirti“, ar LR referendumo įstatymo 14 straipsnis ta apimtimi, kuria Seimui, gavus ekspertų išvadą, kad piliečių reikalavime paskelbti referendumą teikiamas sprendimo tekstas gali neatitikti LR Konstitucijos, nesuteikiama teisė spręsti dėl tokio referendumo skelbimo, neprieštarauja LR Konstitucijos 6 straipsnio pirmajai daliai, 7 straipsnio pirmajai daliai  ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Kalbant Gintaro Songailos kalbos terminologija, „chebrytė“ užsimanė, kad Seimas, veikdamas drauge su Konstituciniu teismu, būtų aukščiau Konstitucijos ir galėtų uždrausti Tautai naudotis suvereno teise. Kreipiantis į Konstitucinį teismą, sustabdomas teisės akto, dėl kurio konstitucingumo nustatymo kreiptasi, galiojimas. T.y. priėmus šį Seimo nutarimą, turėtų būti stabdomas LR referendumo įstatymo 14 straipsnio, kurio pagrindu Seimas privalo skelbti referendumą, galiojimas. Taigi, sumanyta ilgam, jei ne visiškai sustabdyti bet kokią konstitucinę tautos iniciatyvą. Nutarimo projektą pristatęs E. Masiulis apsimetė, kad jis sveikos logikos nesupranta – jam tapo neaišku, ar galima pakeisti Konstituciją referendumu, kurio formuluotė prieštarauja Konstitucijai. Konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė net įjungė gąsdinimo karu argumentą.

Todėl nusiraminti, kad bent jau š.m. birželio 29 d. įvyks referendumas „Tautos valia“, nevalia. Sąmokslas prieš Tautą vykdomas atvirai ir jis tęsiasi. Paaiškėjo dar viena priežastis, dėl kurios vėlinama referendumo data. Tarkime, š.m. kovo 25 d. Seimas paskelbs, kad referendumas vyks birželio 29 d., o Konstitucinis teismas iki to pritars šiai konservatorių ir liberalų nuomonei ir pasakys, kad Seimas gali kištis į Tautos valios pareiškimą, vadovaudamasis savo galimai šališka nuomone, ir sustabdyti referendumą. Ar abejojate, kad Seimas nenutars sustabdyti net paskelbtą referendumą?

Šia proga Seimui, akivaizdžiai vilkinančiam referendumo paskelbimą, priminsiu kelias tiesas:

– Lisabonos sutarčiai, kurioje pirmą kartą reglamentuojamas šalies narės išstojimas iš ES, mūsų Tauta referendumu nėra pritarusi, nors tebegaliojantis 1991-02-11 LR konstitucinis įstatymas „Dėl Lietuvos valstybės“ nustato, kad nuostata, jog Lietuva ir nepriklausoma demokratinė respublika, gali būti pakeista tik ¾ rinkėjų sąrašo balsais, t.y. referendumu, kuriame sprendimui priimti reikia tokio balsų skaičiaus.

– Kadangi 2003 m. gegužės 10-11 d. referendume dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje už šią nuostatą (bet ne stojimo sutartį!) balsavo ne 75%, o tik 57% sąrašinių rinkėjų, todėl LR Konstitucijos I skyrius „Lietuvos valstybė“, įskaitant ir LR Konstitucijos 1 straipsnį, nustatantį, jog Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika, liko nepakeistas ir tebegalioja.

– LR Konstitucijos 2 straipsnis nustato, kad Lietuvos valstybę kuria Tauta, o suverenitetas priklauso Tautai.

– LR Konstitucijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.

Pataisyti savo beviltiškai žlungančią reputaciją Seimas gali tik atsisakydamas šio absurdiško kreipimosi į Konstitucinį teismą (Seimo posėdžio metu A. Stancikienė ir P. Urbšys liberalui E. Masiuliui priminė 1994 m. Konstitucinio teismo nutarimą, išaiškinantį, kad niekas negali riboti Tautos teisės į referendumą, tačiau nei E. Masiulis teikėsi į tai atsakyti, nei J. Sabatauskas įsikišo į šį teisinį absurdą) ir skubos tvarka priimdamas nutarimą referendumą skelbti gegužės 25 d., drauge paskelbdamas ir moratoriumą žemės pardavimui užsieniečiams, kurio nėra numatyta net stojimo į ES sutartyje.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *