Bus didinamos astronomijos mėgėjų gretos (4)

Andromedos galaktika | A.Birbilo nuotr.

Andromedos galaktika | A.Birbilo nuotr.

Kiek žvaigždžių, žvaigždynų ar planetų atpažintumėte žvelgdami į pavasarėjantį dangų? Ar kada bandėte jas nufotografuoti? Viena iš įmonių, siekdama didinti astronomijos mėgėjų gretas, jau greitai pakvies dalyvauti fotografijų konkurse, o patarimus, kaip nepasiklysti dangaus skliaute, dalins atnaujintame portale.

„Internete galima rasti įvairios informacijos apie astronomijos mokslą, tačiau trūksta susistemintų praktinių patarimų, kaip stebėti dangų, kada ir kur aptikti vieną ar kitą planetą arba žvaigždyną. Nusprendėme jais praturtinti vieną iš nedaugelio portalų astronomijos mėgėjams, – pasakoja Povilas Narbutas, internetinę svetainę  administruojančios bendrovės  direktorius. – Besidominčių astronomija Lietuvoje yra palyginti nedaug. Tikimės, kad aiškūs, tikslūs ir nesudėtingi patarimai paskatins daugiau žmonių išbandyti naktinius stebėjimus ir įminti dangaus paslaptis.“

Atnaujinti astronomijos mėgėjų portalo turinį ir dizainą planuojama iki balandžio mėnesio pradžios. Jame bus gausu žinių, kaip atpažinti svarbiausias žvaigždes, žvaigždynus ir planetas, stebėti meteorus, uodeguotas kometas ir dirbtinius žemės palydovus, taip pat kokią mėgėjišką stebėjimo įrangą pasirinkti, kokią literatūrą skaityti, kokias kompiuterines programas naudoti ar dokumentinius filmus žiūrėti norint pagerinti astronomijos žinias. Portale bus skelbiamos naujienos apie kosmoso tyrimus, astronomijos mokslo pasiekimus, pristatomi su šia tema susiję renginiai. Astronomijos mėgėjai galės diskutuoti forume, komentuoti straipsnius ir nuotraukas.

„Tikimės, kad ši svetainė bus tarsi astronomijos pradžiamokslis,“ – sako P. Narbutas.

Nuo balandžio mėnesio pradžios taip pat startuos dangaus kūnų fotografijų konkursas. Jis kvies įamžinti įdomiausius dangaus reginius arba pasidalinti per pastaruosius porą metus darytomis nuotraukomis.

„Norint pradėti stebėti ir fotografuoti naktinį dangų nebūtina brangi technika. Daug įspūdingų reginių galima išvysti ir plika akimi, o jiems įamžinti pradžiai pakaks ir mėgėjiško fotoaparato su stovu, – pasakoja P.  Narbutas. – Geriausia stebėti ir fotografuoti žvaigždes balandžio, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, kai naktys pakankamai tamsios, bet ne per šaltos. Pavasarį itin gerai matomi Liūto, Mergelės, Jaučiaganio, Heraklio ir kiti žvaigždynai. Šį pavasarį taip pat palankus metas stebėti keturias pagrindines planetas: Venerą, Marsą, Jupiterį ir  Saturną“.

Konkursas, kurio dalyvių nuotraukos bus skelbiamo atnaujintame astronomijos mėgėjų portale, vyks iki gegužės vidurio. Jo laimėtojus rinks ne tik komisija, bet ir portalo lankytojai.

Kategorijos: Astronomija ir kosmonautika, Lietuvoje, Mokslas, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , .

4 komentarai

  1. Robertas:

    Šiai dienai pagrindinė astronomų mėgėjų svetainė yra ALBIREO http://www.albireo.lt Pagrinde forumas, tačiau yra ir mėnesio astronominių reiškinių apžvalgos, foto galerija

  2. Povilas:

    Tai aš irgi iš ten, nes visi astronomijos mėgėjai Albireo sėdim. Bet nereikia užsiciklinti vien savo sultyse verdant ir tarpusavyje gerais kadrais dalinantis. Reikia ir plačiąjai visumenei truputi parodyti, ką šiuolaikiniai mėgėjai sugeba 🙂

  3. Tęsėjas:

    Nuo šio tūkstantmečio vidurio šiauriniame Žemės pusrutulyje įsivyraus tūkstantmetė diena ir vasara. Tad šiauriniame Dangaus skliaute esančios žvaigždės ilgą laiko tarpą iš Žemės aplamai nebus matomos. Tad skubėkite dar matomus žvaigždynus fiksuoti ateinančioms kartoms!
    Tačiau nepamirškite, kad daug didesnę vertę ateinančiose kartose turės Žemėje esantys vaizdai, kuriuos dar galima užfiksuoti iki mūsų tūkstantmečio vidurio! Pirmiausiai tai liečia kalnuose esančius sniegynus ir ledynus!
    Mat, jau mūsų laikais šiauriniuose kalnų šlaituose esantys ledynai sparčiai tirpsta ir nyksta. Tuo pat metu pietiniuose šlaituose ledynai ir sniegynai auga! Tuo pat metu kinta ir vis sparčiau kįs nuo šlaitų tekančių upių vagos ir geografija.

  4. Žynys:

    Gerbiamieji jaunieji astronomai,- kodėl graikų astronomas Klaudijus Ptolemėjas, didžiająme savo traktate “Tetrabiblos”, neįvardijo daugelį šiauriniame Žemės pusrutulyje dabar ryškiai matomu žvaigždynų?!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *