Vilniuje įvyko Kovo 11-osios eitynės – Laisvės žygis (nuotraukos, video) (56)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Kovo 11 d., 16 val. Vilniaus Rotušės aikštėje prasidėjo tradicinės Kovo 11-osios eitynės. Šiemet siekdami, kad Kovo 11-osios eitynės taptų Nacionalinėmis Eitynėmis, jose dalyvauti visus piliečius ragino: Tautinis jaunimas, rezistentai, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės nariai, Nepriklausomybės signatarai, visuomenės, mokslo ir kultūros atstovai, įvairios Lietuvos pilietinės organizacijos.

Lygiai 16 val. nuo Rotušės pajudėjo motociklininkų klubo „Vorai“ motorizuota kolona, o paskui juos Vokiečių gatve patraukė ir eitynių dalyviai. Eisenos priekyje nešamas plakatas su Ukrainą palaikančiu šūkiu – „Už Jūsų ir mūsų laisvę“.

Eisenos dalyvių prie Seimo laukė įrengta scena. Čia buvo giedamas valstybins himnas, sakomos sveikinimo kalbos, dainuojamos gerai žinomos liaudies dainos.

 

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Vaizdai ir garsai, Vaizdai protui, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , .

56 komentarai

  1. Doc. (Vilniaus universitetas):

    Paprastai tokių renginių nuotraukas įdėmiai peržvelgiu, jose ieškodamas pažįstamų veidų. Kodėl taip darau? O gi esu Vilniaus univero dėstytojas, liberalas ir eurofederalistas, tad labai nenorėčiau tokiuose renginiuose aptikti studentų, kuriems yra tekę dėstyti ar jiems dėstau veidų. Ne, jokiu būdu tai neturėtų įtakos vertinimams ir pan. Tačiau vis tiek man smagiau jaustis, kai žinau, jog auditorijoje nėra ideologinių priešininkų. Studentus raginu būti aktyviais, išsakyti savo požiūrį. Jei rastusi koks antiliberalas, nacionalistas – ai tikrai jo požiūrį gerbčiau ir prašyčiau jį pagrįsti. Deja, per visą mano darbo VU laiką su tokiu dar neteko susidurti 🙂
    Žinoma, kad nacionalistines pažiūras turinčių žmonių Lietuvoje būtų kuo mažiau – ženkliai prisidedame ir mes, dėstytojai. Kai rudenį į paskaitas susirenka pirmakursiai – jų būna visokių. Vilniečiai, kaip taisyklė, jau iš mokyklų ateina turėdami liberalias pažiūras. Tuo tarpu įstoję iš provincijos mokyklų dažnai būna arba “prasčiokiškai” apolitiški, arba kairuoliškų bei “tautiškų” pažiūrų. Tačiau tas mokykloje gautas “skiepas” dar nebūna tvirtai įaugęs. Tad tikrai nesunkiai jiems galima įrodyti nenuginčijamą liberalių vertybių bei kuo gilesnės integracijos į ES pranašumą ir nacionalistinių idėjų primityvumą. Tad vyresniuose kursuose jau visi būna pakankamai liberalių pažiūrų.
    Niekas kokių agitacijų neveda. Tiesio pavyzdžiai, motyvacija, pagrįsta kritika nacionalistams ir kairiesiems tai pasiekiama.
    Bet vis tiek man įdomu, iš kur nacionalistai randasi? Suprantu, vyresni žmonės – daliai jų tai nuo seno būdinga. Tačiau nacionalistų tarpe yra ir jaunų žmonių. Įdomu, kokias mokyklas jie baigia, kur studijuoja? Kažkur mūsų švietimo sistemoje jaunimo socializacijos procesai yra netinkami. Iš asmeninės pedagoginės patirties žinau, kad vieni iš tokių židinių – provincijos mokyklos. Bet, matomai, yra ir esamų ar net buvusių studentų. Gal jie iš kažkur atvykę? Ar Vilniuje kažkur kokie nacionalistai „lizdą susisuko“?

    Na, o šioje nacionalistų eisenoje mačiau dviejų asmeniškai pažįstamų žmonių veidus. Vienas – pagyvenęs vyras, tautininkas, o kitas – maždaug mano amžiaus “jaunuolis” – kažkur tame pat mikrorajone gyvena, dažnai tenka tuo pačiu troleibusu kartu važiuoti. Bet tai tik “iš matymo” pažįstami asmenys. Tačiau iš mūsų fakulteto pažįstamų veidų nebuvo – it tai puiku. VADINASI BENT JAU MŪSŲ FAKULTETE SU JAUNIMO SOCIALIZACIJA VISKAS PUIKU 🙂
    Na, ir TIKIUOSI, KAD JAUNIMO EISANE BUS SURENGTA LIETUVOS STOJIMO Į ES 10-MEČIUI PAMINĖTI. TIKIUOSI, KAD JOJE GAUSIAI DALYVAUS IR MŪSŲ FAKULTETO JAUNIMAS. ASMENIŠKAI AŠ – TAI BŪTINAI SU ŠEIMA DALYVAUSIU 🙂

    • N:

      Žiūri nuotraukas būtent dėl to, kad paskui galėtum imtis represijų prieš studentus.

    • M.Šileika:

      Aš džiaugiuosi, kad mane tėvai ir bočiai išmokė mylėti savo kraštą, džiaugiuosi, kad esu žemaitis, kad mano giminės valstybininkų tradicija tęsiasi nuo Lietuvos viduramžių laikų, džiaugiuosi, kad manyje nėra vietos liberalizmui ir eurofedaralizmui, džiaugiuosi, kad mano vaikai kartu žygiuoja ir skanduoja – Lietuva lietuviams, lietuviai Lietuvai !

    • Laisvamane:

      sis Doc. tekstas – Eilinis bandymas pagąsdinti jaunima :]

      butu įdomu pažiūrėti i tamistos akis gerbiamas “liberale”. Keista, kad toks neliberalus esate šių tautinių nacionalistinių eitynių dalyviams. Tikrai nenorėčiau tokio “liberalo” paskaitų lankyti ir nevengčiau to požiurio išsakyti dekanate.

      • Doc (Vilniaus univeras):

        Ko taip – tik dekanate 🙂 Reikia iš karto – į rektoratą 🙂 O dar geriau – su plakatu prieš prezidentūrą 🙂 Juk su realybe susipykę patvoriniai kaip tik prie prezidentūros “teisingumo” reikalavo 🙂 Tarsi Grybauskaitė ne prezidentė, o kokia teisėja būtų.

        Dad mažiausiai – skūskitės rektorate – ir ne žemiau.
        Nors man asmeniškai – visiškas “dzin” 🙂 Teisybė – dar nei vienas studentas niekada dėl manęs nesiskundė. Bet jei kas pasiskūstų – tai man “kaip vanduo nuo žąsies plunksnų” 🙂 Atvirai sakant – šiandien – docentas, rytoj – gal koks kitoks “kentas” 🙂 Man visaip tinka 🙂 Ir jei ne studentams, tai kitais būdais savo idėjas skleisiu 🙂 Kokios nors karjeros ir pan – man jau seniai neįdomios 🙂
        Bet aš čia šiaip rašau, kad man – visais požiūriais jokių problemų. Kartą darbais, dar didesniais krūviais užverst norėjo. Tad tiesiog pareiškiau, kad tokiais krūviais nesiruošiu dirbti ir esiu sau kito darbo pasieškoti. Katedros vedėjau tai buvo kaip šalto vandens dušas. Puolė aiškint, kad gerai, jei nenori krūvio – nereikia, tik neišeik ir t.t. Tad ir norėdamas taip paprastai neišeisi 🙂 Moralizuoti pradės, isteriją, rodys, smerks, kad “kaip čia dabar taip nepilietiškai dirbt su jaunimu nebenori”. Asmeniškai man jau ir autoritetai nesvarbūs. Šiap jei jūsų tarpe yra su dėstymo specifika ir jenesnių dėstytojų stygiumi susidūręs asmuo – tai supras apie ką kalbu. Juk dabar gal net dauguma dėstytojų yra pensijinio amžiaus. Tad jaunesnius kadrus universitetai itin saugo ir oi kaip paleist jų nenori 🙂 Labai gerai reiktų prisidirbti, kad tave atleistų 🙂

        Kitas aspektas – jau sakiau, kad TIESMUKAI NEPOLITIKUOJU. Kitaip tariant, netiesiogiai studentai mano pažiūras labai lengvai identifikuoja ir puikiai žino, kad esu liberalas. Tačiau niekuomet jiems nesu sakęs “balsuokit už liberalus” ir pan. Jie patys susivokia 🙂 O aš savose paskaitose, apibūdindamas kokius reiškinius (pvz. populizmą, nacionalizmą (kaip reiškinį) ir jo žalą, kalbėdamas apie piliečių teises ir t.t.) pasitelkiu pavyzdžius 🙂 O pavyzdžių yra nemažai 🙂

    • Iš kaimo:

      Apie tikruosius liberalizmo kėslus – išsamus V. Radžvilo straipsnis proptaria.lt. Trumpa citata:
      “Taigi kalbant apie visus šituos argumentus, kad nacionalizmas yra neva atgyvena, šitos kaitos esmė yra štai kokia: nacionalizmas, kaip tam tikras žmonių ir tautų politinės organizacijos principas, trukdo tam tikriems, labai dideliems interesams. Šitie interesai yra stebėtinai panašūs į tuos, kokie buvo anuometinėje SSRS. Sovietų Sąjungoje nacionalizmas atrodė grėsmė todėl, kad jis buvo rimta kliūtis permetinėti žmones, kaip darbo jėgą, iš vienos teritorijos į kitą. Šitą patį tikslą – laisvę permetinėti žmogiškuosius išteklius – turi ir šiuolaikinis pasaulis, kuris propaguoja vadinamosios laisvos darbo jėgos judėjimo principą. Skirtumas yra tik tas, kad Sovietų Sąjungoje šiuos darbinius išteklius (arba darbo jėgas) permetinėdavo remdamiesi centrinės valdžios sprendimais, o šiandien juos permetinėja vadinamųjų investuotojų valia. Investuotojams reikalingi tokie pat nuo savo šaknų atsaistyti žmonės, kurie dėl investuoto dolerio, arba bent vilties, lėktų kur reikia.
      Kita priežastis, kodėl nacionalizmas yra baubas: nacionalinė valstybė yra demokratinė ir kontroliuojanti valdžią valstybė. Tuo tarpu šiandien akivaizdi tendencija, kuri beje, jau matosi Europos Sąjungoje – skiriamasis jos bruožas – auganti neregėto mąsto korupcija, kuri pripažįstama jau net oficialiai. Kitaip tariant nacionalizmas yra priešas tam ankstesniųjų nacionalinių valstybių elitui, kuris pavargo ir kuriam atsibodo tarnauti savo tautoms. Joms reikalingi viršnacionaliniai pseudo-politiniai dariniai, kuriems galima vadovauti nebūnant prieš nieką atsakingu ir atskaitingu. Todėl yra kuriama sąmoninga ideologija, kad nacionalizmas yra atgyvena ir dedamos milžiniškos pastangos mums šitą mintį įpiršti. “

    • Buržuazinis nacionalistas:

      Man irgi keista, kodėl visas šūdas išplaukia į VU vadovus.

    • Vilma:

      O man labai nesmagu dirbti su tokiais kelogemis. Gerai, kad mūsų mokslo įstaigoje tokių nėra. Visi laisvi reikšti visas mintis, ne tik tokias kaip mano.

    • LosAngeles:

      Doc universitetui
      Labai dekui uz jusu komentara. Tik patvirtinote kas jau seniai zinoma… Liberalizmo ir pan. ligu saltiniai yra, deja, svietimo istaigos. 🙁
      Sakote is kur randasi nacionalistai??? Sis zodis jau diskredituotas tamstos ‘kolegu’, tad neverta su juo ‘bovintis’. Tautininkai… siai situacijai tinkamesnis terminas. Liberalizmas labai patraukli, is pirmo zvilgsnio, ideologija. Ir jaunas zmogus daznai nesuvokia kokie ‘povandeniniai akmenys’ po ja tuno. Supratimas daznai ateina su laiku, kada pradedama ziureti ne is idealistiniu poziciju (kaip gerai- laisve, nesikisimas i individo reikalus…) o realistiniu. Jokiu laisviu nera, kaip ir teisiu. Yra tik pareigos. Ir tamstos ‘kolegos’ tai puikiai supranta. Kada reikalas pradeda liesti ju asmeninius ar klano interesus, baigiasi ir laisves, ir teises. Daroma kas norima ir kaip patogiau, o po to liberali ziniasklaida ka reikia nutyli, ka reikia pabraukia, tamstos kolegu priziurimi istorikai paraso reikiamas ‘istorijas’ ir toliau ratas sukasi. Jauni zmones, net nesuprasdami kas vyksta, kasmet apkraunami kruvomis ‘makaronu’ kuriu jau nelabai ir panesa
      http://alkas.lt/2014/02/11/apklausos-rezultatai-rodo-jaunimui-stresas-tapo-kasdienybe/
      Bet kaip kurie susigaudo, ir su laiku pamato, kad per ‘makaronus’ jau nelabai kelia iziuri 🙂 Va jie ir yra tautos viltis. Dar neistirpti, dar islikti… Nors dirbate, reikia pripazinti, intensyviai ir kryptingai

  2. Vytautas:

    Docentas, pabrezdamas, kad yra docentas, skirsto visuomene i tamsuolius ir sviesuolius. Tamsuolis – nacionalistiniu paziuru, sviesuolis – euroliberastiniu.
    Bet cia kazkas ne taip. As is to paveikslo iskrentu. Studijavau Lietuvoje ir dar 6 metus Vokietijoje, gamtos mokslus. Vis dar esu nacionalistiniu paziuru. Tai mane irgi priskirsi prie provincijos tamsuoliu? Gerai, kad manes tokie “docentai” neapdorojo.

    As irgi bendrauju su jaunimu, stengiuosi ir savo vaikams perduoti tautiskumo idejas. Laikas parodys, kas buvo stipresnis.

  3. dzūkas:

    pirmas įspūdis-‘VU docentas’ ironizuoja, tai provokacija, kad patikrintų kokia bus reakcija. Bet kirba mintis- o jeigu vis tik ne? Jeigu tas VU docentas rašo ką galvoja? Ir tada tada baimė, kad tokie praščiokai ‘auklėja’ mūsų jaunimą.

  4. Kemblys:

    Doc. (Vilniaus universitetas): 2014 03 11 18:05
    Paprastai tokių renginių nuotraukas įdėmiai peržvelgiu, jose ieškodamas pažįstamų veidų. Kodėl taip darau? O gi esu Vilniaus univero dėstytojas, liberalas ir eurofederalistas, tad labai nenorėčiau tokiuose renginiuose aptikti studentų, kuriems yra tekę dėstyti ar jiems dėstau veidų. Ne, jokiu būdu tai neturėtų įtakos vertinimams ir pan. Tačiau vis tiek man smagiau jaustis, kai žinau, jog auditorijoje nėra ideologinių priešininkų. Studentus raginu būti aktyviais, išsakyti savo požiūrį. Jei rastusi koks antiliberalas, nacionalistas – ai tikrai jo požiūrį gerbčiau ir prašyčiau jį pagrįsti. Deja, per visą mano darbo VU laiką su tokiu dar neteko susidurti 🙂

    Doc. (VILNIAUS UNIVERSITETAS): 2013 11 30 12:09
    Turėjau ir aš vieną studentą – nacionalistą. na, ir nieko – vaikščiodavo į paskaitas apsiskutęs, trispalvės antsiuvą ant rankogalio prisisiuvęs. Nors mūsų mintys dažnai būdavo prišingos (aš liberalas – euroentuziastas), tačiau labai nesipykdavom 🙂 Netgi gal geriau – kartais pasitaikydavo progų išprovokuoti diskusijai. Nemėgdavo jis tų diskusijų – tiesiog gilesne mintimi ir iškalba nepasižymėjo. Na, bet, manau, ir jam, ir man, ir kolegoms studentams tai buvo naudinga 🙂

    • Doc. (Vilniaus universitetas):

      Na, taip, priš kelis metus buvo toks vyrukas. Ir dabar su tautininkais (o gal tautiniu jaunimu) . Prieš kelis metus VU baigė. Nežinau, ką jis apie mane kitiems kalba. Bet kartą (gal prieš porą metų) susitikęs buvau (į vieną fakulteto renginį užsukęs buvo). Nieko – pasiveikinom, pabendravom. Nežiūrint kad mūsų pažiūros gerokai skiriasi – vis tiek rodo man pagarbą. Jam atsakau tuo pačiu ir tiesmukai tikrai nemoralizuoju. Žinau, kad vis tiek bent jau jo požiūrio nepakeisiu. Teisiog jau vyresnio amžiaus, nebe koks pirmakursis ar antrakursis. Būtent tokiame amžiuje vyksta intensyvus pasaulėžiūros formavimasis. Vėliau jis “nusitovi”. Kinta žinoma ir vėliau, tačiau tie procesai jau būna lėtesni.
      Na, bet visuose tuose nacionalistų renginiuose (eisenose ir pan) jo niekuomet nesu matęs. Gal ir dalyvauja, tačiau kažkaip į objektyvus nepapuola. Nors, kitą vertus, negaliu garantuoti, kad nacionalistinių organizacijų nariu jis tebėra. kaip žinia – viskas keičias. O jei dar vedė (to nežinau), vaikų turi – tai tokiu atveju aktyvumas paprastai taip pat sumažėja.

      • Kemblys:

        Aš čia visiems įkyrėjau dėl svetimžodžių vartojimo. Tau patarčiau nevartoti svetimžodžių – sugadinsi savo mąstymą. Kiekviena kalba yra atskira mąstymo priemonė. Labai prastas įspūdis, kai kas nors mintis reiškia kitų kalbų žodžiais, kurių dar neišmoko.
        Doc. (Vilniaus universitetas):
        ,,nemoralizuoju, intensyvus, formavimasis, procesai, objektyvus, garantuoti, aktyvumas…’

  5. Iš kaimo:

    Irgi baigiau universitetą ir teko 7 metus sostinėje pragyventi, bet iš jūsų liberalizmo visgi sveikas protas nuvedė į sveiką nacionalizmą. Nes tik stipri nacionalinė tauta apskritai kažkam gali būti įdomi kaip tokia. Tik nacionalinė šalis gali formuoti stiprų savo stuburą. O komunistiniai (dabar madingai vadinami liberalistiniais) požiūriai pamažėl pralaimi, nes neneša savyje nei išminties, nei savasties, nei kitų turtų.

  6. prašalaitis:

    Kai paklausi nuliberalinto, kaip jis supranta laisvę, jis ima mykti, miaukti arba kriuksėti, protingesnis gi bando mandrais žodžiais atsakyti, kad yra laisvas keliauti, dirbti, gyventi kaip nori, pagaliau laisvai reikštis pagal savo supratimą, t.y. darkydamasis išvaizda, elgesiu ar kalbėsena, ir vadina tai socializacija. O tikrovėje jis nori būti laisvas nuo draudimų, kurie dar kitaip vadinami 10 Dievo Įsakymų ir visas atsiduoti savo aistroms. Tad koks gi tu laisvas, jeigu tave valdo tavo pilvas, kuris reikalauja mocarelos, pastos ir kitokių krachamulių su krakapizdžiais, bet nepriima lietuviškų cepelinų? Koks gi tu laisvas, liberale, kai tave valdo niežinti užpakalio kaimynė arba pats, jo didenybė,falas – analas? Koks gi tu laisvas, liberale, kai tave valdo tavo nepilnavertiškumo jausmas, kai jautiesi mažas ir išsigandęs prieš bet kokį išsižiojusį buką europietį? Todėl tu, nabagas, veržiesi susilieti su ta Bolonijos sistemos išperėta nevispročių federacija, kad tavo nepilnavertiškumas būtų nors šiek tiek kompensuotas. Koks gi tu laisvas, liberale, kad negali pakęsti studento-kaimietuko, kuris jaučia savo šaknis ir myli savo kraštą. Tu gi jam tiesiog pavydi jo žmogiškumo? Kvailas liberale, žodis laisvė tave veikia kaip narkotikas, o tu esi to sintetinio narkotiko platintojas, todėl esi nusikaltęs prieš ateities visuomenę, kurią tu sąmoningai luošini. Vadinasi, esi ne tik išdavikas, bet ir aršus priešas – iš idėjos arba apmokamas. Varganas liberale, tu net nesuvoki, kad tavo liberalizmas yra vergovė aistroms, nes laisvas tik tas, kuris sugeba save tramdyti visame kame ir nesmerkti kitų. Stebėdamas liberalų bukumą, įžūlumą ir mąstymo ribotumą, darau išvadą, kad jūsų liberalizmas yra ne kas kita, kaip bolševikinis trockizmas – kas ne su jumis -tas prieš jus. Tovariščiaus trockio pasaulinio globalizmo ir liberalizmo revoliucijos idėjos gyvos, nes jūs nesusivokėliai nabagai jas platinate. Nėra labiau apgailėtino dalyko kaip liberalinės vertybės tikrovėje (nepainioti su jų teorijomis, kurios gražios tik vadovėliuose). Nėra labiau apgailėtino dvikojo, kaip liberalas, kuris pasaulį mato tik per žmogaus naudingumo ir savojo pranašumo prizmę. Kiekvienas padorus žmogus turi stabdyti šitą marą, kuris jau kėsinasi į žmogaus prigimtį.

    • Kęstutis:

      Palikite jūs tą “doc.” ramybėje, na serga žmogus “nacionalfobija”. Jis gi pats sakė – “nacionalistų” eitynes seka žiūrėdamas į nuotraukas, vietoje to, kad ateitų ir apžiūrėtų iš arti… Pamatytų tikrą vaizdą. Bet ne, bijo būti nužiūrėtas “nacoinalistų”, arba jau ir savo baimių nebegali įvardyti…. Tikriausiai naktį ir pasiusiot eina tik šviesą įsijungęs, o į sandėliuką tai jau apskritai, tik žmoną siunčia. Na neduok Dieve sutiks kokį “nacionalistą”, ir bus tada kaip Janukovičiui… – kažkas apšaudė jo automobilį iš už kampo, o iš vidaus “kažkas” labai stipriai aptriedė…

      • Pikc:

        Na, anksčiau būdavo visokie “mokslinio komunizmo” dėstytojai, komsomolcai, kitokie kovotojai prieš “buržuazinį nacionalizmą” ir už “pažangias komunistines pažiūras”, dabar – šitie. Tas pats š.., tik kitoj saujoj, kaip liaudies išmintis sako. Beje, LABAI didelis klausimas, kiek jis ten tikrai “docentas”. 🙂

        • Doc (Vilniaus univeras):

          Neįrodinėsiu 🙂 Galit tikėt, galit ir ne. Su mokslinių komunizmu susidurti neteko, nes kai jį dėstė – aš dar mokyklos suolą tryniau 🙂
          O dėl tikėjimo – tai docentas – čia ne kažoks ypatingas pasiekimas. Kad tą vardą gaut pakanka tam tikrą dėstymo krūvį turėt, per 5 metus (laiko tarpas nuo vienos atestacijos iki kitos) 5 mokslines publikacijas parašyt (gali būti su bendraautoriais) ir 1 metodinę priemonę išleist. Tad keista būtų, kad kuris nors dėstytojas per keletą metų docentu netaptų. Gal kokiame kaime žodis “docentas” ir labai garsiai skamba, tačiau univere – tai tikrai ne itin ką reiškia. kas kitą – profesorius. Čia jau ne kiekvienam juo tapti. Reikalvimai nepalyginamai didesni. Tam jau ir monografijos reikia. Va profesorium tapti – jau garbė.
          Na, bet ašgi profesorium nesiskelbių 🙂
          Na, bet jūsų reikalas – tikit tuo ar ne. Man tai nesvarbu 🙂

          • N:

            Jo, jo. Anais laikais irgi “uolūs” mokytojai, propiesoriai sekdavo moksleivius, studentus, ar į bažnyčią sekmadienį neina, ar per vasario 16 d. kokių nors “provokacijų” nerengia. Dabar laikai pasikeitė, galima neišeinant iš namų analizuoti “operatyvinę medžiagą”…

          • prašalaitis:

            🙂 Gal tame jūsų “univere” ir pakanka turėti tam tikrą dėstymo krūvį, kad būtum docentu. 🙂 Norėčiau patikslinti, kad rimtoje aukštojoje mokykloje docentas – tai aukštosios mokyklos dėstytojo, turinčio mokslo laipsnį, pedagoginis vardas. Docento vardą suteikia aukštosios mokyklos senatas mokslininkams, visą kadenciją (5 m.) ėjusiems docento pareigas. Reikalaujama, kad per kadenciją būtų paskelbtas bent vienas mokslinis straipsnis leidinyje, įtrauktame į tarptautinių mokslo leidinių sąrašą. Taip pat turi būti parengta mokslinė monografija ar vadovėlis aukštajai mokyklai arba keletas metodologinių priemonių.

            Tad koks yra tamstos kvalifikacinis laipsnis ir kokioje mokslo srityje? 😉
            Labiausiai tikėtina, kad joks laipsnis, jokioje mokslo srityje. Vėjai, sapnai, ambicijos, rašybos klaidos ir liberalus vienpusiškumas. Dar vienas įrodymas, kad Bolonijos proceso nuliberalinti “univerai” gamina individus, visiškai neišprususius, nesugebačius atsekti reiškinių ir procesų sąsajų, užtat apsiginklavusių feisbukais, tviteriais, aipadais, planšetiniais ir pripompuoti trockizmu.
            Mokykis docente, mokykis…:) nekvescionuodamas…:)

            • N:

              Tai kad docentui, jei neklystu, reikia 3- 5 straipsnių žurnaluose iš ISI sąrašo per 5 metus. Bet viskas priklauso nuo mokslo srities.

              • Doc (Vilniaus univeras):

                Socialinaims ir humanitariniams – 5 straipsniai recenzuojamuose leidiniuos. (nei ISI, nei VOS nereikia nei vieno). Šitie – tik biomedicinos, fiziniams ir technikos. Dar 0 metodinės priemonės. Žinoma, aip pat turi turėti daktaro laipsnį.
                O dėl doc. vardo – pirmiausia tai pareigos (o ne pedagoginis vardas). Prieš kokį dešimtmetį ir anksčiau buvo pedagoginis vardas. Kas tuomet jį gavo – tiem ir išliko. Na, bet VU jau vėl nauja tvarka. Jei antrą kadenciją iš eilės užimi docento pareigas – tuomet gali kreiptis dėl pedagoginio vardo suteikimo (tik vadninsies ne “docentas”, o “VU docentas”). panašiai padarė ir su profesoriais (pirmai 5 m. kadencijai – tik pareigos, o vardą gali gauti tik profesoriaudamas antra kadenciją). Tai va, paaiškinau 🙂 Nors aš nesu vardų dalinimo specas – tad gal dar kokių smulkmenų ir nežinau.

      • Kestuciui:

        Matote, Lukiskese sedint nelabai iseina ateiti ir apziureti is arti… Tenka pagal nuotraukas komentuoti. O tarp kitko, kokiam laikui ten esate “idarbintas”, Docente ( cia kaip Daktaras, ar ne?), kada galesime jus is arti pamatyti, gal net apie demokratija akis i aki padiskutuoti?

  7. boikotas:

    Signatarai ne tik boikotavo posėdį Seime, bet ir Eitynes. Iš pasirašiusiujų Sąjūdžio kreipimasi eitynėse tebuvo Ozolas… Na, dar buvo Paulauskas, Rudys, šmėstelėjo A.Butkevičius, gal dar koks nežymus ir seniai pamiršto veido. O kur dingo kiti? Kas nutiko Vaišvilai, kad nebuvo? Jo jau ir pernai nebuvo. O štai užpernai labai smagiai žygiavom paskui jo atsineštą iškeltą pirmąją Sąjūdžio vėliavą…

  8. dalyvis:

    Labai pritrūko signatarų eitynėse. Kodėl jie taip nenoriai dalyvauja tautos šventėj?

  9. Ačiū tautiniam jaunimui:

    Tautiškos eitynės buvo labai gražios , dalyvavo arti 4 tūkstančių žmonių. Ypač daug buvo jaunimo, šeimų su mažais vaikais ir vyresnių. Signatarai palaikė ir dalyvavo tautiškose eitynėse, taip pat nepraradę ryšio su žmonėmis Seimo nariai, garbingi rašytojai, mokslininkai. Pradžiugino eisenos priekyje ukrainiečių ir lietuvių kalbomis plakatas, solidarumo vardan žygiavo ir kalbėjo Estijos, Latvijos atstovai.
    Nepavyks apšmeižti tautiškų eitynių, net provokatorių sumažėjo.
    Smagu buvo džiaugtis Lietuvos nepriklausomybe ir laisve tautiškų žmonių apsuptyje, jokios partijos ir jokie kubilai neatims ir neuždraus žygiuosi laisviems žmonėms savo valstybės sostinėje Gedimino prospektu

  10. Dalyviui:

    Nepamirškite, kad daugelis signatarų jau nejauni ir yra silpnos sveikatos.
    Kasmet jų vis mažėja.
    Ačiū, kad palaikė tautiškas eitynes raštu, kas pajėgė – tas žygiavo kartu, aišku galėjo būti ir daugiau

  11. Žemaitis:

    MIELAS JONAI, VISI TAUTIEČIAI – LIETUVOS PATRIOTAI, ŽIŪRĖJAU – STEBĖJAU JŪSŲ EISENĄ IR DŽIAUGIAUSI: JŪSŲ PASTANGOMIS IŠLIKO SĄJŪDŽIO DVASIA IR SVARBIAUSIA DAUG JAUNIMO EINA UŽ LIETUVĄ. Džiagsmo ašarą brauku iš džiaugsmo , regėjęs Jūsų eiseną ir gražų susirinkimą. Gal pe menka kalba buvo Tautninkų Vadovo, tačau konkreti ir rekalajanti atsako: kodėl mūsų Vyriausybė nesirūpina Lietuvos gynimu ir tautos organizavimo krašto ginybai? Dėkui organiatoriams tokios gražios tautinės eisenos Nepriklasomybės dienoje. Dėkui visiems eisenos ir mitingo dalyviams. Geriausi linkėjimai ir sveikinimai iš tolimosios Čikagos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: