Patalpų mikroklimatas veikia sveikatą (1)

Under30ceo.com nuotr.

Under30ceo.com nuotr.

Patalpų mikroklimatas – tai patalpų oro temperatūros, temperatūrų skirtumai, santykinis oro drėgmės ir oro judėjimo greičio derinys. Tik optimalios mikroklimato parametrų vertės neturi neigiamo poveikio sveikatai.

Lietuvos higienos norma HN:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ nustato, kad gyvenamųjų namų patalpose oro temperatūra šaltuoju metų laiku (kai trijų parų iš eilės lauko oro vidutinė paros temperatūra ne aukštesnė kaip 10 °C) turi būti ne mažesnė kaip 18 °C, grindų temperatūra – ne mažesnė kaip 16 °C, santykinė oro drėgmė 30–75 proc., oro judėjimo greitis – 0,05–01 m/s. Svarbu, kad per parą mikroklimato rodikliai žymiai nesvyruotų, nes tai nepalankiai veikia žmogaus sveikatą.

Vertinat patalpų temperatūrą svarbu, kad oro temperatūros, išmatuotos ties grindimis ir 1,5 m aukštyje, skirtumas nebūtų didesnis kaip 2–3 laipsniai. Esant didesniam nei 4 laipsnių temperatūros skirtumui į aplinką perduodama žymiai daugiau šilumos, jaučiamas diskomfortas. Tai svarbu atsiminti, jei namuose esama mažų vaikų, kurie dažniausiai žaidžia ant grindų.

Patalpose, kuriose yra žema temperatūra, dažniausiai būna drėgna. Ant drėgnų paviršių atsiranda pelėsis, kurio žuvusios ląstelės išskiria nemalonų kvapą, o patalpų ore skraidančios sporos gali sukelti alergines ligas. Drėgnose patalpose žmogaus kūnas išskiria daugiau šilumos, o tai sukelia šalčio jausmą.

Optimalus mikroklimatas turi būti ir ugdymo įstaigose HN 75:2010 „Įstaiga vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymas programą“ nurodoma, kad vaikų žaidimo kambariuose oro temperatūra turi būti 20–23 °C, tualete – prausykloje – 19–23 °C šilumos, miegamuosiuose – 18–22 °C, santykinė oro drėgmė – 40–60 proc., oro judėjimo greitis – ne didesnis kaip 0,15 m/s.

Mokyklose HN 21:2011 „Mokykla vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nurodo, kad klasėse temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 18–20 °C.

Patalpose turi būti užtikrintas vėdinimas varstomais langais ir natūralios traukos kanalais. Nevėdinamose patalpose kaupiasi drėgmė, anglies dvideginis, anglies monoksidas, azoto dioksidai, sieros vandenilis, acetonai ir kitos kenksmingos medžiagos. Jei patalpų temperatūra žema, padidėjusi drėgmė, patalpos nevėdinamos ore padidėja mikroorganizmų kiekis, kurie gali įtakoti kvėpavimo takų ligų atsiradimą. Jeigu ilgą laiką būname uždarose ir nevėdinamose patalpose, ore sumažėja deguonies kiekis, kuris įtakoja nuovargio atsiradimą, galvos skausmą, nervingumą.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Sveikata, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , .

1 komentaras

  1. Tikrai, mes net nustebome, kai apšiltinus butą pradėjo kauptis drėgmė. Ilgokai nesupratome to priežasties, ju atrodo kaip tik viskas tapo gerokai sandariau. Tad apšildžius seną pastatą, ventiliacijos sistema tiesiog tapo per silpna. Ieškodami išeičių sugalvojome įsirengti rekuperatorių. Jau pirmąją žiemą pastebėjau, kad langai kampuose po nakties nebebūna apledėję, o pavasarį nereikėjo kovoti su į vidų patenkančiomis žiedadulkėmis vėdinant namus pravirais langais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: