Šeštadienis, 23 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

P. Kniūkšta. Lietuviški ir nelietuviški rašmenys

Pranas Kniūkšta, www.alkas.lt
2014 02 28 09:06
12
0
SHARES
dr. Pranas Kniūkšta | pajurionaujienos.com nuotr.

dr. Pranas Kniūkšta | pajurionaujienos.com nuotr.

dr. Pranas Kniūkšta | pajurionaujienos.com nuotr.
dr. Pranas Kniūkšta | pajurionaujienos.com nuotr.

Ankstesnės vyriausybės Seimui buvo pateikusios įstatymo projektus, leidžiančius Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes dokumentuose rašyti nelietuviškais rašmenimis. Seimas tuos projektus atmetė, nes jie neatitiko Lietuvos Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo sprendimų. Tad keista, kad dabartinės vyriausybės teisingumo ministras vėl kursto kalbas apie tokį šių vardų ir pavardžių rašymą ir vėl dėl to kreipėsi į Konstitucinį Teismą.

Konstitucijos straipsnis dėl valstybinės kalbos nepasikeitė, reikia manyti, kad savo sprendimo nekeis ir Konstitucinis Teismas. Tad sumanyta eiti užuolankomis. Norima keisti pačios lietuvių kalbos suvokimą, – paskelbti, kad lietuvių kalba, taigi ir valstybinė lietuvių kalba, gali turėti nelietuviškų raidžių ir tokia „valstybine“ kalba vardus ir pavardes rašyti dokumentuose.

Kadangi grynųjų kalbos klausimų nei ministerijos, nei Konstitucinis Teismas nesprendžia, tokį valstybinės kalbos suvokimą norima išgauti iš Valstybinės lietuvių kalbos komisijos. Suprantama, kad Komisija tai daryti atsisako. Bet yra tokį „kalbos mokslą“ skleidžiančių politikų, apžvalgininkų ir kitokių veikėjų, šnekančių apie praplėstą lietuvių kalbos abėcėlę. Vieni į lietuvių kalbą ir jos abėcėlę siūlo įsileisti tris nelietuviškas raides – x, w, Q(q), kiti tokių rašmenų priskaičiuoja visą tuziną ir dar daugiau.

Mėginama remtis Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, kuri vienoje išnašėlėje pamini ir nelietuviškus rašmenis. Betgi ten pasakyta, kad jie pavartojami nelietuviškuose žodžiuose. Jų gali turėti simboliniai pavadinimai, prekių ženklai ir nelietuviški asmenvardžiai, kuriuos galima laikyti savotiškomis kitų kalbų citatomis. Vienas kitas taip parašytas žodis nereiškia, kad jų nelietuviškieji rašmenys yra įėję į lietuvių kalbą ir jos abėcėlę. Kad Lietuvoje veikia Swedbankas ar kad Lietuvos pilietę vedė Lenkijos pilietis Pawel Wardyn, dėl to raidės w netrauksime į savo abėcėlę.

Į lietuvių kalbos abėcėlę įtrauktos tos raidės, kurios vartojamos lietuvių kalboje plačiai paplitusiuos tarptautiniuose žodžiuose ir lietuviškuose asmenvardžiuose. Tokios yra f, h, ch. Jų sulietuvėjimą rodo tokie žodžiai, kaip: fabrikas, ferma, firma, formuoti, Feliksas, Frankonis; herbas, himnas, harmoningas, Henrikas; chemija, choras, chaotiškas, Chomičius, Chadaravičius.

Rašmuo w lietuviška raide taptų tada, jei rašytume: watmanas, weranda, werbuoti, Wiktoras, Wagnorius. O jei į lietuvių abėcėlę įtrauktume raidę x, reikėtų rašyti: indexas, exursija, maximalus, Alexas, Paxas. O jei ten įsileistume raidę Q (q), galėtume rašyti ir taip: qbas, inqbatorius, Qbilius, Qčinskas.

Kadangi su rašmenimis x, w, q rašome tik nelietuviškus įmonių pvadinimus ir užsieniečių asmenvardžius, šių raidžių negalima traukti į lietuvių kalbos abėcėlę.

Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės dokumentuose rašomi tik lietuviškais rašmenimis, nes čia jie turi būti pateikiami valstybine kalba.

Jei Lietuvos piliečio vardas ir pavardė dokumentuose parašomi kitos kalbos rašmenimis, toji kita kalba vartojama kaip valstybinė. O to neleidžia Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Papildomai reikia pasakyti dar vieną svarbų dalyką, – kad asmenvardžių rašymas valstybine kalba nepažeidžia vadinamosios žmogaus teisės į vardą ir pavardę, paprastai sakant, teisės pasirinkti vardą ir pavardę. Nustayta, kad ne lietuvių tautybės piliečių vardas ir pavardė rašomi pagal tarimą, t. y. pagal asmens gimtosios kalbos skambesį. Tikrąją vardo ir pavardės formą rodo šnekamoji kalba, užrašymas vienos ar kitos kalbos rašmenimis jų nekeičia.

Autorius yra humanitarinių mokslų daktaras

Susiję straipsniai:

  1. P.Kniūkšta. Ką skelbia naujieji kalbos ideologai?
  2. K. Garšva. Mažaraščiai tvarko raštą
  3. G.Songaila. Kaip galima išgydyti „kaimo Jurgius“ nuo susinaikinimo aistros? (audio)
  4. Ž.Makauskienė. Kalba pasako, koks esi
  5. V. Labutis. Modernieji intelektualai atsuka nugarą lietuvių kalbai ir tyčiojasi iš kalbininkų
  6. Seimo Pirmininkas pabrėžė lietuvių kalbos svarbą
  7. Valstybinė lietuvių kalbos komisija įvertino LLRA siūlomą Tautinių mažumų įstatymo projektą
  8. KT vėl turės paaiškinti kaip reikia rašyti Lietuvos piliečių pavardes
  9. Konferencijoje aptartas LLRA „stumiamų“ įstatymo projektų žalingumas Lietuvai
  10. KT paskelbė išaiškinimą dėl nelietuviškų pavardžių pasuose
  11. V.Vaitkevičiūtė. Trojos arklys lietuvių kalbai
  12. A. Šidlauskas. Žodis apie kalbą
  13. A. Juozaitis: Valstybinės kalbos stiprinimas – tai valstybės gelbėjimo klausimas (audio)
  14. D. Razauskas. Ar tikrai Jonas ir Joninės – krikščioniški žodžiai?
  15. D. Pavalkis įteisino palengvinimus nuvertinančius lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą tautinių mažumų mokyklose
  16. V. Stundys. Kovo 11-osios išvakarėse – V.Tomaševskio parankinių akibrokštas
  17. Tautininkai surengė piketą prie Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (nuotraukos, video)
  18. Visuomenė ir kalbininkai atkakliai reikalauja, kad Prezidentė ir Vyriausybė gintų valstybinę kalbą ir Lietuvos teritorinį vientisumą (nuotraukos)
  19. Valstybinė lietuvių kalbos komisija nepasidavė spaudimui
  20. V. Stundys. Seime kelią skinasi antikonstitucinis Tautinių mažumų įstatymas
  21. K.Garšva. Siūlymas atiduoti Kultūros ministeriją nekultūringai partijai – spjūvis kultūrai
  22. Koks likimas laukia lietuvių kalbos skaitmeninėje aplinkoje?
  23. Kas svarbiausia Lietuvos lenkams
  24. V.Venckevičius. Lituaniste Antanai Smetona, kam pataikaujate?
  25. Dar kartą dėl žodžio „įtakoti“
  26. Ar šiandieninę lietuvių kalbą suprastų J.Jablonskis?
  27. Teisingumo ministras dėl asmenvardžių rašybos kreipėsi į Konstitucinį teismą
  28. Lietuvos Respublikos piliečių vardas ir pavardė asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškomis raidėmis
  29. Nacionalinį diktantą bus galima rašyti ir įmonėse

Comments 12

  1. pi-Ratas says:
    7 m. ago

    Visgi X raidę galėtume ir įtraukti į abėcėlę. Tik tarti ją ne kaip anglai “ks”, o kaip rusai “ch”. Tada garsą ch galėtume užrašyti viena raide ir supaprastėtų paieška pagal abėcėlinę rodyklę. Ir pirmokam būtų lengviau mokintis skaityti. Ir sustiprintume teiginį, kad „rašome kaip tariame“.

    Atsakyti
    • N says:
      7 m. ago

      Lietuvių kalba naudoja lotynišką abėcėlę. Visi ne rusiškos (ukrainietiškos ir baltarusiškos) kilmės žodžiai, kuriuose yra garsas “ch” yra užrašomi su ch arba h. Išskyrus ispanišką J, kai ji tariam kaip “ch” ir rašoma lietuviškai ch.

      Atsakyti
      • pi-Ratas says:
        7 m. ago

        Bet tai nekliudo mums įsivesti naują raidę naudojamai fonemai. Juk F fonema irgi yra importas. Jai priskyrėm ne kažkokią kombinaciją ph, o atskirą raidę.

        Atsakyti
        • Pikc says:
          7 m. ago

          Visiškai sutinku. O tuo pačiu ir q galėtume įsivesti – vietoj “ku” – mažiau raidžių, lengviau rašyti. Tada neverta laužytis ir dėl tos w. Tada belieka menkniekis – pabaigti kalbos tobulinimo ir rašybos paprastinimo darbus, vietoj “iu” įvedant Ü, vietoj “io” – Ö, vietoj “ia” – Ä. Gerai pagalvojus, galima ir dar variantų atrasti. O kai pagalvoji, kiek dar raidžių neįsivestų egzistuoja… Taigi, rašybos tobulinimo galimybės – praktiškai beribės. 🙂

          Atsakyti
        • N says:
          7 m. ago

          Nieko nereikia įvedinėti. Esamų raidžių ir rašyba pilnai tenkina kalbos poreikius. F ar ph reiškia tą patį garsą. Kadangi lietuvių kalbos rašyba yra fonetinė, tai tam pačiam garsui išreikšti du skirtingi variantai nereikalingi. Ch garso tiesiog nėra kaip išreikšti kitaip. Kadangi yra nustatyti konkretūs dėsniai, kaip vieni garsai virsta kitais (tiek vienos kalbos rėmuose, tiek ir einant nuo vienos kalbos prie kitos), tai garsas ch virsta į h, g ar k. Lotynų kabos abėcėlę naudojančiose kalbose nei viename virsme nepereinama į garsus ks, gz, s ar z, kuriuos žymi raidė x.

          Atsakyti
        • pi-Ratas says:
          7 m. ago

          N: aš nesu kalbininkas ir negaliu užtikrintai ginčytis, bet man atrodo kad mes naudojame ne lotynišką o lietuvišką abėcėlę, nes abėcėlė yra rašmenų ir garsų visuma. Informacinėse technologijose aktualus ir abėcėlės narių eiliškumas. Pats sakai, kad lietuvių kalba yra fonetinė. Iš to ir išplaukia poreikis fonemai „ch“ skirti atskirą raidę. Kodėl raidės X nepavadinus „ch“? Juk anglai raidę R vadina “A”, o A vadina “ei”. Ir vis tiek skaitoma, kad jie naudoja lotynišką abecėlę. O dėl visų W, Ä ir kitų nesamonių Pikc persistengė. Tai niekam nereikalinga. Visi tie garsai puikiausiai išreiškiami jau esančiomis fonemomis (ir raidėmis) arba jų kombinacijomis. Taip, kad jei lietuviai nori sakyti, kad jų kalba yra fonetinė, turėtų įvesti X=”ch”taisyklę. Tiesa, nelabai supratau prie ko čia garsų kitimas ir virtimas ir kitos kalbos ir dar mažiau supratau kaip simbolis X gali tam pakenkti.

          Atsakyti
          • N says:
            7 m. ago

            Lietuviška abėcėlė yra lotyniškos pagrindu. Esmė tame, kad visiškai nėra jokio reikalo keisti nusistovėjusią rašybos tvarką. Minėtas R anglų kalboje nėra visiškai A, yra gerklinis silpnas r gale. Kaip minėjau, yra nustatyti dėsningumai, kaip vieni garsai virsta kitais. Ir garsas ch niekaip nevirsta gz, ks, s, z… Užtat j virsta dž, t virsta d, j virsta ž, s į z ir t.t., ir pan. Visi žodžiai su ch yra tarptautiniai, arba nelietuviškos kilmės. Ch atėjo iš lenkų, vokiečių, čekų kalbų, taip pat iš rusų kalbos, kur tas garsas yra natūraliai, tačiau kuriant lietuvišką gramatiką buvo perimta lotynišką rašybą iš lenkų, vokiečių, čekų kalbų, o ne iš rusų k.

          • pi-Ratas says:
            7 m. ago

            Taip mes eliminuojame galimybę mūsų kalboje užrašyti garsą “c+h”.
            Prieš šimtą metų kažkas nustatė taisykles ir dabar mes kaip švento rašto jų turime laikytis. Ukrainiečiai man atrodo naudoja maišytą abėcėlę. Mes gi apsistatėme taisyklėmis. Nepatinka X raidė, tai galima naudoti ħ.

          • bartas says:
            7 m. ago

            “pi -Rate” , o kodėl nepanaudojus kokį nors kinietišką “kringelį”, kuris pvz; atitinką žodį namas, po to tėvas, mama ir t.t. Galėtume savo raidyną išmesti šiukšlynan. Juk ne šventas raštas.
            O kiniečių daugiau nei milijardas. Čia tau ne šuns papas. Žiū , kiek bėdų atkristų. O kiniečiai kaip džiaugtusi mūsų “pažangiu” mąstymu.

  2. Povilas says:
    7 m. ago

    Sutinku su autoriaus argumentais. Manau jog mūsų raidyne nereikia nieko keisti pasiduodant kažkieno spaudimui. Reikia turėti tvirtą stuburą. Tuomet ir kiti mus gerbs. yra valstybinė kalba su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis ir taškas. Mane labai stebina tokia prostitutiška KT laikysena. Prieš keletą metų jie nutarė: įrašas kita kalba gali būti antrąjame paso puslapyje. Dabar užgiedojo kitaip. tai anas nutarimas jau negalioja? Tokį KT reikia kuo skubiau paleisti, nes jis nelegitimus, Netinkamai atlieka savio funkcijas.

    Atsakyti
    • bartas says:
      7 m. ago

      mūsų išrinktieji suprato, kad, nežinia dėl ko sukurtas KT, yra tikra užuovėja daryti tamsius darbelius. Paskutiniu metu tik ir girdžiu . Reikia atsiklausti KT. Jeigu valdžiagyviams, darantiems “aferas”, reikia priedangos. Tai KT dirba , kaip advokatų kontora. O jeigu Tauta pradeda kelti balsą, reikalauja savo teisių, tada laikykis . KT vykdo budelio darbą.
      Bet taip tęstis ilgai negali. Bus jiems galas.
      O dėl lietuvių kalbos , tai, ką gali pasakyti prasčiokas , jei jau straipsnio autorius žinantis, dirbantis šioje srityje skambina pavojaus varpais. Bet ginsimės iki paskutinio atodūsio.

      Atsakyti
  3. Vilnietis says:
    7 m. ago

    Apsirikote, p. Kniūkšta. Šįkart KT teisėjai patempė Konstituciją į kitą pusę ir jų sprendimas jau kitoks. Pagal juos, lietuvių kalbą darkyti jau galima.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Dažniausi vilniečių vardai 2019 m., tuoktuvių mados ir neįtikėtini nuotykiai

Vis dažniau vaikams duodami gamtiniai vardai: Vėtrė, Vėtra, Vėjas

2021 01 15
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

2021 01 15
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

2021 01 14
Audrys Antanaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

VLKK neskuba keisti Baltarusijos pavadinimo, kai ir kaip jį keisti kol kas neaišku

2021 01 12
Sofija Tabatadzė | VDU nuotr.

S. Tabatadzė: Lietuvių kalba apvertė mano pasaulį

2021 01 11
Kunigas R. Grigas. Prarasdami šventumo, išskirtinumo nuojautą, mes prarandam esminį žmogiško gyvenimo dėmenį

Č. Iškauskas. UNI-tazų problemos Seime

2021 01 10
Šiuolaikinio mokslininko paveikslas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Seimas pradėjo svarstymus dėl mokslininkų valstybinių pensijų

2021 01 07
J. Palionis: Kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais

J. Palionis: Kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais

2021 01 06
Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus

2021 01 04
Prof. Juozas Pikčelingis | epaveldas.lt, A. Ulozevičiaus nuotr.

Profesoriui Juozui Pikčilingiui sausio 3 d. būtų sukakę 95-eri

2021 01 03
Rodyti daugiau

Naujienos

Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume dėmesys skirtas maisto tiekimui ir klimato kaitai
Lietuvoje

Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume dėmesys skirtas maisto tiekimui ir klimato kaitai

2021 01 23
VLK primena: per šventes pasirūpinkite ir sveikata, ir pinigine
Gamta ir žmogus

Draudikai: prasidėjus atodrėkiui vaikščioti reikia itin atidžiai

2021 01 23
VU profesoriaus Leono Jovaišos šimtųjų metinių minėjimo proga rengiamas forumas
Lietuvoje

VU profesoriaus Leono Jovaišos šimtųjų metinių minėjimo proga rengiamas forumas

2021 01 23
2020-aisiais Lietuvoje apsigyvenusių užsieniečių skaičius padidėjo 23 proc.
Lietuvoje

2020-aisiais Lietuvoje apsigyvenusių užsieniečių skaičius padidėjo 23 proc.

2021 01 23
Darbuotojai, darbdaviai | vdi.lt nuotr.
Lietuvoje

Pažinkite savo darbuotojus: kas slepiasi po X, Y ir Z kartomis

2021 01 23
Pašto ženkle įamžinta Lietuvą garsinusi archeologė B. M. Alseikaitė-Gimbutienė
Istorija

Pašto ženkle įamžinta Lietuvą garsinusi archeologė B. M. Alseikaitė-Gimbutienė

2021 01 23
Kauno modernizmo architektūros paraiška pateikta UNESCO Pasaulio paveldo centrui
Architektūra

Kauno modernizmo architektūros paraiška pateikta UNESCO Pasaulio paveldo centrui

2021 01 23
EP siūlo užtikrinti teisę po darbo atsijungti nuo interneto
Gamta ir žmogus

EP siūlo užtikrinti teisę po darbo atsijungti nuo interneto

2021 01 23


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Virtuali paroda apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • Raskite 10 skirtumų apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Žemyna apie Pažinkite savo darbuotojus: kas slepiasi po X, Y ir Z kartomis
  • matas apie R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo metinėms (II)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume dėmesys skirtas maisto tiekimui ir klimato kaitai
  • Draudikai: prasidėjus atodrėkiui vaikščioti reikia itin atidžiai
  • VU profesoriaus Leono Jovaišos šimtųjų metinių minėjimo proga rengiamas forumas
  • 2020-aisiais Lietuvoje apsigyvenusių užsieniečių skaičius padidėjo 23 proc.

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2369; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 2015; komentarų: 21
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1736; komentarų: 32
  • I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo peržiūrėta: 1420; komentarų: 4
  • Visuomenininkai toliau muša pavojaus varpais dėl Panevėžyje griaunamo kino teatro „Garsas“ (nuotraukos) peržiūrėta: 1331; komentarų: 1
  • A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę peržiūrėta: 1302; komentarų: 13

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Vis dažniau vaikams duodami gamtiniai vardai: Vėtrė, Vėtra, Vėjas

by Ditė Česėkaitė
2021 01 15
0
Dažniausi vilniečių vardai 2019 m., tuoktuvių mados ir neįtikėtini nuotykiai

Nors praėjusieji 2020-ieji ir įėjo į istoriją kaip pandeminiai, Vilnius pernai ir toliau augo – per 2020 metus sostinėje gyvenamą...

Skaityti toliau

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 15
13
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

Gerbiamieji Vyriausybės nariai ir narės! Kaip Lietuvos pilietis norėčiau kreiptis į naująją Vyriausybę. Nors pradedate darbą itin sudėtingu laikotarpiu, noriu...

Skaityti toliau

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 14
21
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Taip išėjo, kad vieną po kitos perskaičiau dvi knygas, labai skirtingas, skirtingo turinio, žanro ir paskirties, bet abi geras ir...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Virtuali paroda apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • Raskite 10 skirtumų apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Žemyna apie Pažinkite savo darbuotojus: kas slepiasi po X, Y ir Z kartomis
  • matas apie R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo metinėms (II)
  • Saulės Vilna apie Pokarvių mūšiui – 760

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Seimas 100 tūkst. litų mažina išlaidas komandiruotėms

Kultūros renginiams, projektams ir įstaigoms skirta 1,6 mln. Lt

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai