Ankstesnės vyriausybės Seimui buvo pateikusios įstatymo projektus, leidžiančius Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes dokumentuose rašyti nelietuviškais rašmenimis. Seimas tuos projektus atmetė, nes jie neatitiko Lietuvos Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo sprendimų. Tad keista, kad dabartinės vyriausybės teisingumo ministras vėl kursto kalbas apie tokį šių vardų ir pavardžių rašymą ir vėl dėl to kreipėsi į Konstitucinį Teismą.
Konstitucijos straipsnis dėl valstybinės kalbos nepasikeitė, reikia manyti, kad savo sprendimo nekeis ir Konstitucinis Teismas. Tad sumanyta eiti užuolankomis. Norima keisti pačios lietuvių kalbos suvokimą, – paskelbti, kad lietuvių kalba, taigi ir valstybinė lietuvių kalba, gali turėti nelietuviškų raidžių ir tokia „valstybine“ kalba vardus ir pavardes rašyti dokumentuose.
Kadangi grynųjų kalbos klausimų nei ministerijos, nei Konstitucinis Teismas nesprendžia, tokį valstybinės kalbos suvokimą norima išgauti iš Valstybinės lietuvių kalbos komisijos. Suprantama, kad Komisija tai daryti atsisako. Bet yra tokį „kalbos mokslą“ skleidžiančių politikų, apžvalgininkų ir kitokių veikėjų, šnekančių apie praplėstą lietuvių kalbos abėcėlę. Vieni į lietuvių kalbą ir jos abėcėlę siūlo įsileisti tris nelietuviškas raides – x, w, Q(q), kiti tokių rašmenų priskaičiuoja visą tuziną ir dar daugiau.
Mėginama remtis Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, kuri vienoje išnašėlėje pamini ir nelietuviškus rašmenis. Betgi ten pasakyta, kad jie pavartojami nelietuviškuose žodžiuose. Jų gali turėti simboliniai pavadinimai, prekių ženklai ir nelietuviški asmenvardžiai, kuriuos galima laikyti savotiškomis kitų kalbų citatomis. Vienas kitas taip parašytas žodis nereiškia, kad jų nelietuviškieji rašmenys yra įėję į lietuvių kalbą ir jos abėcėlę. Kad Lietuvoje veikia Swedbankas ar kad Lietuvos pilietę vedė Lenkijos pilietis Pawel Wardyn, dėl to raidės w netrauksime į savo abėcėlę.
Į lietuvių kalbos abėcėlę įtrauktos tos raidės, kurios vartojamos lietuvių kalboje plačiai paplitusiuos tarptautiniuose žodžiuose ir lietuviškuose asmenvardžiuose. Tokios yra f, h, ch. Jų sulietuvėjimą rodo tokie žodžiai, kaip: fabrikas, ferma, firma, formuoti, Feliksas, Frankonis; herbas, himnas, harmoningas, Henrikas; chemija, choras, chaotiškas, Chomičius, Chadaravičius.
Rašmuo w lietuviška raide taptų tada, jei rašytume: watmanas, weranda, werbuoti, Wiktoras, Wagnorius. O jei į lietuvių abėcėlę įtrauktume raidę x, reikėtų rašyti: indexas, exursija, maximalus, Alexas, Paxas. O jei ten įsileistume raidę Q (q), galėtume rašyti ir taip: qbas, inqbatorius, Qbilius, Qčinskas.
Kadangi su rašmenimis x, w, q rašome tik nelietuviškus įmonių pvadinimus ir užsieniečių asmenvardžius, šių raidžių negalima traukti į lietuvių kalbos abėcėlę.
Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės dokumentuose rašomi tik lietuviškais rašmenimis, nes čia jie turi būti pateikiami valstybine kalba.
Jei Lietuvos piliečio vardas ir pavardė dokumentuose parašomi kitos kalbos rašmenimis, toji kita kalba vartojama kaip valstybinė. O to neleidžia Lietuvos Respublikos Konstitucija.
Papildomai reikia pasakyti dar vieną svarbų dalyką, – kad asmenvardžių rašymas valstybine kalba nepažeidžia vadinamosios žmogaus teisės į vardą ir pavardę, paprastai sakant, teisės pasirinkti vardą ir pavardę. Nustayta, kad ne lietuvių tautybės piliečių vardas ir pavardė rašomi pagal tarimą, t. y. pagal asmens gimtosios kalbos skambesį. Tikrąją vardo ir pavardės formą rodo šnekamoji kalba, užrašymas vienos ar kitos kalbos rašmenimis jų nekeičia.
Autorius yra humanitarinių mokslų daktaras
Susiję straipsniai:
- P.Kniūkšta. Ką skelbia naujieji kalbos ideologai?
- K. Garšva. Mažaraščiai tvarko raštą
- G.Songaila. Kaip galima išgydyti „kaimo Jurgius“ nuo susinaikinimo aistros? (audio)
- Ž.Makauskienė. Kalba pasako, koks esi
- V. Labutis. Modernieji intelektualai atsuka nugarą lietuvių kalbai ir tyčiojasi iš kalbininkų
- Seimo Pirmininkas pabrėžė lietuvių kalbos svarbą
- Valstybinė lietuvių kalbos komisija įvertino LLRA siūlomą Tautinių mažumų įstatymo projektą
- KT vėl turės paaiškinti kaip reikia rašyti Lietuvos piliečių pavardes
- Konferencijoje aptartas LLRA „stumiamų“ įstatymo projektų žalingumas Lietuvai
- KT paskelbė išaiškinimą dėl nelietuviškų pavardžių pasuose
- V.Vaitkevičiūtė. Trojos arklys lietuvių kalbai
- A. Šidlauskas. Žodis apie kalbą
- A. Juozaitis: Valstybinės kalbos stiprinimas – tai valstybės gelbėjimo klausimas (audio)
- D. Razauskas. Ar tikrai Jonas ir Joninės – krikščioniški žodžiai?
- D. Pavalkis įteisino palengvinimus nuvertinančius lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą tautinių mažumų mokyklose
- V. Stundys. Kovo 11-osios išvakarėse – V.Tomaševskio parankinių akibrokštas
- Tautininkai surengė piketą prie Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (nuotraukos, video)
- Visuomenė ir kalbininkai atkakliai reikalauja, kad Prezidentė ir Vyriausybė gintų valstybinę kalbą ir Lietuvos teritorinį vientisumą (nuotraukos)
- Valstybinė lietuvių kalbos komisija nepasidavė spaudimui
- V. Stundys. Seime kelią skinasi antikonstitucinis Tautinių mažumų įstatymas
- K.Garšva. Siūlymas atiduoti Kultūros ministeriją nekultūringai partijai – spjūvis kultūrai
- Koks likimas laukia lietuvių kalbos skaitmeninėje aplinkoje?
- Kas svarbiausia Lietuvos lenkams
- V.Venckevičius. Lituaniste Antanai Smetona, kam pataikaujate?
- Dar kartą dėl žodžio „įtakoti“
- Ar šiandieninę lietuvių kalbą suprastų J.Jablonskis?
- Teisingumo ministras dėl asmenvardžių rašybos kreipėsi į Konstitucinį teismą
- Lietuvos Respublikos piliečių vardas ir pavardė asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškomis raidėmis
- Nacionalinį diktantą bus galima rašyti ir įmonėse
Visgi X raidę galėtume ir įtraukti į abėcėlę. Tik tarti ją ne kaip anglai “ks”, o kaip rusai “ch”. Tada garsą ch galėtume užrašyti viena raide ir supaprastėtų paieška pagal abėcėlinę rodyklę. Ir pirmokam būtų lengviau mokintis skaityti. Ir sustiprintume teiginį, kad „rašome kaip tariame“.
Lietuvių kalba naudoja lotynišką abėcėlę. Visi ne rusiškos (ukrainietiškos ir baltarusiškos) kilmės žodžiai, kuriuose yra garsas “ch” yra užrašomi su ch arba h. Išskyrus ispanišką J, kai ji tariam kaip “ch” ir rašoma lietuviškai ch.
Bet tai nekliudo mums įsivesti naują raidę naudojamai fonemai. Juk F fonema irgi yra importas. Jai priskyrėm ne kažkokią kombinaciją ph, o atskirą raidę.
Visiškai sutinku. O tuo pačiu ir q galėtume įsivesti – vietoj “ku” – mažiau raidžių, lengviau rašyti. Tada neverta laužytis ir dėl tos w. Tada belieka menkniekis – pabaigti kalbos tobulinimo ir rašybos paprastinimo darbus, vietoj “iu” įvedant Ü, vietoj “io” – Ö, vietoj “ia” – Ä. Gerai pagalvojus, galima ir dar variantų atrasti. O kai pagalvoji, kiek dar raidžių neįsivestų egzistuoja… Taigi, rašybos tobulinimo galimybės – praktiškai beribės. 🙂
Nieko nereikia įvedinėti. Esamų raidžių ir rašyba pilnai tenkina kalbos poreikius. F ar ph reiškia tą patį garsą. Kadangi lietuvių kalbos rašyba yra fonetinė, tai tam pačiam garsui išreikšti du skirtingi variantai nereikalingi. Ch garso tiesiog nėra kaip išreikšti kitaip. Kadangi yra nustatyti konkretūs dėsniai, kaip vieni garsai virsta kitais (tiek vienos kalbos rėmuose, tiek ir einant nuo vienos kalbos prie kitos), tai garsas ch virsta į h, g ar k. Lotynų kabos abėcėlę naudojančiose kalbose nei viename virsme nepereinama į garsus ks, gz, s ar z, kuriuos žymi raidė x.
N: aš nesu kalbininkas ir negaliu užtikrintai ginčytis, bet man atrodo kad mes naudojame ne lotynišką o lietuvišką abėcėlę, nes abėcėlė yra rašmenų ir garsų visuma. Informacinėse technologijose aktualus ir abėcėlės narių eiliškumas. Pats sakai, kad lietuvių kalba yra fonetinė. Iš to ir išplaukia poreikis fonemai „ch“ skirti atskirą raidę. Kodėl raidės X nepavadinus „ch“? Juk anglai raidę R vadina “A”, o A vadina “ei”. Ir vis tiek skaitoma, kad jie naudoja lotynišką abecėlę. O dėl visų W, Ä ir kitų nesamonių Pikc persistengė. Tai niekam nereikalinga. Visi tie garsai puikiausiai išreiškiami jau esančiomis fonemomis (ir raidėmis) arba jų kombinacijomis. Taip, kad jei lietuviai nori sakyti, kad jų kalba yra fonetinė, turėtų įvesti X=”ch”taisyklę. Tiesa, nelabai supratau prie ko čia garsų kitimas ir virtimas ir kitos kalbos ir dar mažiau supratau kaip simbolis X gali tam pakenkti.
Lietuviška abėcėlė yra lotyniškos pagrindu. Esmė tame, kad visiškai nėra jokio reikalo keisti nusistovėjusią rašybos tvarką. Minėtas R anglų kalboje nėra visiškai A, yra gerklinis silpnas r gale. Kaip minėjau, yra nustatyti dėsningumai, kaip vieni garsai virsta kitais. Ir garsas ch niekaip nevirsta gz, ks, s, z… Užtat j virsta dž, t virsta d, j virsta ž, s į z ir t.t., ir pan. Visi žodžiai su ch yra tarptautiniai, arba nelietuviškos kilmės. Ch atėjo iš lenkų, vokiečių, čekų kalbų, taip pat iš rusų kalbos, kur tas garsas yra natūraliai, tačiau kuriant lietuvišką gramatiką buvo perimta lotynišką rašybą iš lenkų, vokiečių, čekų kalbų, o ne iš rusų k.
Taip mes eliminuojame galimybę mūsų kalboje užrašyti garsą “c+h”.
Prieš šimtą metų kažkas nustatė taisykles ir dabar mes kaip švento rašto jų turime laikytis. Ukrainiečiai man atrodo naudoja maišytą abėcėlę. Mes gi apsistatėme taisyklėmis. Nepatinka X raidė, tai galima naudoti ħ.
“pi -Rate” , o kodėl nepanaudojus kokį nors kinietišką “kringelį”, kuris pvz; atitinką žodį namas, po to tėvas, mama ir t.t. Galėtume savo raidyną išmesti šiukšlynan. Juk ne šventas raštas.
O kiniečių daugiau nei milijardas. Čia tau ne šuns papas. Žiū , kiek bėdų atkristų. O kiniečiai kaip džiaugtusi mūsų “pažangiu” mąstymu.
Sutinku su autoriaus argumentais. Manau jog mūsų raidyne nereikia nieko keisti pasiduodant kažkieno spaudimui. Reikia turėti tvirtą stuburą. Tuomet ir kiti mus gerbs. yra valstybinė kalba su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis ir taškas. Mane labai stebina tokia prostitutiška KT laikysena. Prieš keletą metų jie nutarė: įrašas kita kalba gali būti antrąjame paso puslapyje. Dabar užgiedojo kitaip. tai anas nutarimas jau negalioja? Tokį KT reikia kuo skubiau paleisti, nes jis nelegitimus, Netinkamai atlieka savio funkcijas.
mūsų išrinktieji suprato, kad, nežinia dėl ko sukurtas KT, yra tikra užuovėja daryti tamsius darbelius. Paskutiniu metu tik ir girdžiu . Reikia atsiklausti KT. Jeigu valdžiagyviams, darantiems “aferas”, reikia priedangos. Tai KT dirba , kaip advokatų kontora. O jeigu Tauta pradeda kelti balsą, reikalauja savo teisių, tada laikykis . KT vykdo budelio darbą.
Bet taip tęstis ilgai negali. Bus jiems galas.
O dėl lietuvių kalbos , tai, ką gali pasakyti prasčiokas , jei jau straipsnio autorius žinantis, dirbantis šioje srityje skambina pavojaus varpais. Bet ginsimės iki paskutinio atodūsio.
Apsirikote, p. Kniūkšta. Šįkart KT teisėjai patempė Konstituciją į kitą pusę ir jų sprendimas jau kitoks. Pagal juos, lietuvių kalbą darkyti jau galima.