Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisėtų veiksmų Z. Vaišvilos atžvilgiu (video) (26)

Z. Vaišvila dar 2003 m. kreipėsi į Valstybės kontrolę ir į prokuratūrą dėl galimai nusikalstamų Finansų ministerijos, kuriai tuo metu vadovavo ministrė D. Grybauskaitė, atstovų veikų.  | Ekspertai.eu nuotr.

Z. Vaišvila dar 2003 m. kreipėsi į Valstybės kontrolę ir į prokuratūrą dėl galimai nusikalstamų Finansų ministerijos, kuriai tuo metu vadovavo ministrė D. Grybauskaitė, atstovų veikų. | Ekspertai.eu nuotr.

Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro Zigmo Vaišvilos pareiškimą dėl galimai neteisėto jo sekimo. Jau pripažinta, kad teismuose dėl bendrovės „Oruva“ bankroto jo oponentai naudojo neteisėtai gautus duomenis.

Signataras įtaria, kad buvo kontroliuojamas jo susižinojimas internetu, slapta stebimi šeimos namai, pasiklausoma telefoninių pokalbių.

Be to, kad teismuose iš anksto, Z. Vaišvilai dar nepateikus procesinių dokumentų, būdavo žinomas jų turinys, buvo įsilaužta į automobilį ir, kaip spėja to įsilaužimo liudininkai, bandyta sumontuoti pasiklausymo įrangą.

Besirengdamas 2013 m. Seime vykusiam Sausio 13-osios minėjimui, kuriame pasakė prezidentei Daliai Grybauskaitei nemalonią kalbą apie iki šiol netiriamus kolaborantų nusikaltimus, signataras patyrė, kad jo elektroninis paštas gali būti kontroliuojamas. Prokurorams du kartus atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, teismai abu kartus įpareigojo tai padaryti.

Tačiau į apklausą neseniai iškviestas Z. Vaišvila sužinojo netikėtą dalyką: byla pradėta ne dėl neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu, bet dėl tarnybinių pareigų neatlikimo.

Prielaidą, kad signatarą neteisėtai sekė kažkuri iš teisėsaugos institucijų, sustiprina ir atsakymai, kuriuos jis gavo paklausęs, ar jo atžvilgiu buvo vykdomi operatyviniai veiksmai: Generalinė prokuratūra ir Policijos departamentas teigė negalį suteikti jokios informacijos.

Z. Vaišvilos manymu, neteisėti veiksmai jo atžvilgiu galbūt yra susiję su jo reikalavimu ištirti galimai nusikalstamas Finansų ministerijos veikas „Oruvos“ bankroto byloje tuo metu, kai šiai ministerijai vadovavo D. Grybauskaitė, taip pat jo viešu klausimu konservatorių partijai, kodėl 2009-aisiais ji pasirinko ir tautai pasiūlė remti būtent šią kandidatę, kuri Lietuvai paskelbus nepriklausomybę dar liko dirbti sovietų kolaborantų štabu tapusioje Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje.

Ekspertai.eu primena, kad apie neteisėtą savo ir savo šeimos narių sekimą yra kalbėję ir tokie aukšti pareigūnai kaip buvusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė ir buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovas, o dabar Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius. I. Degutienės galimai neteisėto sekimo istorija net nebuvo pradėta tirti, o V. Gailiaus prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu prokuratūra atmetinėjo du kartus, kol teismas vis dėlto įpareigojo pradėti šią bylą.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Vaizdai ir garsai, Vaizdai protui, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *