KT paskelbė išaiškinimą dėl nelietuviškų pavardžių pasuose (86)

Konstitucinis teismas | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Konstitucinis teismas | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Konstitucinis Teismas šiandien paskelbė sprendimą dėl teisingumo ministro Juozo Bernatonio prašymo išaiškinti kai kurias Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo nuostatas, susijusias su asmens vardo ir pavardės rašymu Lietuvos Respublikos piliečio pase.

Konstitucinis Teismas išaiškino, kad kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių (profesinių) žinių turinčių asmenų (institucijų), be kita ko, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką, oficialią išvadą, aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti. Šiuo metu tokia pagal įstatymą įgaliota valstybės institucija yra Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Konstitucinis Teismas taip pat išaiškino, kad, laikantis iš Konstitucijos (be kita ko, jos 14 straipsnio, kuriame nustatyta, kad valstybinė kalba – lietuvių kalba) kylančių reikalavimų, gali būti nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės nei nustatytosios Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punkte, kai jas keisti siūlo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudaryta valstybės institucija, turinti įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu.

Konstitucinis Teismas kartu pabrėžė, kad sprendžiant, ar gali būti nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės nei nustatytosios Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punkte, ar konstitucinio reikalavimo „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“ formuluotė „valstybine kalba“, taip pat formuluotė „lietuviškais rašmenimis“ gali būti suprantamos taip, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase kai kuriais atvejais rašant nelietuviškus vardus ir pavardes galima vartoti ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides, bet ir kitus tik lotyniško pagrindo rašmenis tiek, kiek jie dera su lietuvių kalbos tradicija, nepažeidžia lietuvių kalbos sistemos, lietuvių kalbos savitumo, oficialią išvadą turi teikti Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Konstitucinis Teismas kartu pažymėjo, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas ar jo įgaliota institucija, nustatydama Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisykles, turi paisyti konstitucinio imperatyvo saugoti valstybinę lietuvių kalbą ir įvertinti galimą pavojų bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui. Netoleruotina, kad šios taisyklės, įtvirtinančios nelietuviškų asmenvardžių (vardo ir pavardės) rašymą Lietuvos Respublikos piliečio pase, būtų nustatytos neįvertinus jų poveikio bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui.

Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, jog Konstitucija nesuponuoja tokios Seimo veiklos, kad Seimas visą įstatymų leidybai reikalingą informaciją rinktų pats, nepasikliaudamas kitų valstybės institucijų pateikiama informacija; tais atvejais, kai yra būtina remtis specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija, jis turi gauti tokią informaciją iš kitų valstybės institucijų, o ją gavęs – tinkamai įvertinti.

Kaip žinia 2013 metų gegužės 20 d. įvykusiame Vyriausybės pasitarimas, kuriame buvo svarstoma kas turėtų rengti nelietuviškos kilmės asmenvardžių rašybos taisykles, pagal Teisingumo ministerijos pateiktą projektą buvo pasiūlyta, kad Seimas šį klausimą pavestų VLKK.  Sumanyta buvo, kad VLKK turėtų priimti norminio pobūdžio teisės aktą, kuriuo būtų nustatytos pamatinės nelietuviškos kilmės asmenvardžių rašybos taisyklės.

Daiva Vaišnienė. DELFI nuotr.

Daiva Vaišnienė. DELFI nuotr.

Tačiau VLKK pirmininkė Daiva Vaišnienė pernai gegužės 20 d.  žurnalistams sakė, kad, komisijos nuomone, Lietuvos Respublikos piliečių vardai turėtų būti rašomi taip kaip tai yra išaiškinęs KT tai yra – lietuviškais rašmenimis.

„Teisingumo ministerija ilgai ieškojo būdo, kurį galėtų surasti – tokį neprieštaraujantį Konstitucinio Teismo sprendimui ir galiojantiems teisės aktams. Tačiau, matyt, nėra taip paprasta jį surasti – tai rodo ir šiandieninio nutarimo svarstymas. Kalbos komisija taip pat gerbia Konstitucinio Teismo sprendimą, kuris sako, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės turi būti rašomi lietuvišku raidynu, lietuviškais rašmenimis“, – D.Vaišnienės žodžius citavo BNS.

D.Vaišnienė tuomet priminė, kad Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog asmens dokumentas nėra tik su kalba susijęs dalykas. Jis nustato valstybės santykį su savo piliečiu. Todėl, pasak jos, ne Kalbos komisijos kompetencija yra nustatyti tą santykį.

Kad kai kuriems asmenims būtų leista oficialiuose Lietuvos respublikos dokumentuose asmenvardžius rašyti ne lietuviškai o kitos valstybės kalba jau ne pirmus metus atkakliai siekia į nacionalistinę politinę grupuotę – Lietuvos lenkų rinkimų akciją susibūrusi grupė Lietuvos piliečių kuriuos palaiko ir skatina aukščiausia Lenkijos Respublikos valdžia.

Papildyta

Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės komentaras:

„Tikrai ne tokio tikėjausi, KT nuleido pačią problemą į kalbos komisijos lygį, tai man šiek tiek keistas tas sprendimas mes. Politikai tikrai laukėme išsamesnio išaiškinimo“, – penktadienį interviu radijui „Laisvoji banga“ sakė L. Graužinienė.

„Dabar pačiai kalbos komisijai užkrauta didžiulė atsakomybė, teisinės institucijos ir politikai lyg nusiėmė nuo savęs tą atsakomybę ir Konstitucinis Teismas tą atsakomybę delegavo kalbos komisijai. Sprendimus turi priimti politikai, o teismai turi pasakyti, ar jie atitinka Konstituciją.

KT priedermė ir funkcija valstybės sąrangoje yra šiek tiek kitokia, nei yra dabar. Jis (KT – red.) tampa politiniu įrankiu ir šią situaciją reikia kuo skubiau taisyti, aš manau ji pasikeis, kai pasikeis Konstitucnio Teismo teisėjai“, – kalbėjo Seimo vadovė.

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , .
2-PROCENTU-PARAMA-ALKUI
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *