Konferencijoje aptartas LLRA „stumiamų“ įstatymo projektų žalingumas Lietuvai (56)

„Vilnijos“ draugijos pirmininkas habil. dr. K.Garšva | S.Nemeikaitės nuotr.

„Vilnijos“ draugijos pirmininkas habil. dr. K.Garšva | S.Nemeikaitės nuotr.

„Vilnijos“ draugija  vasario mėnesį surengė dviejų dalių konferenciją: vasario 20 d. Vilniuje, vasario 22 d. Kaune – „Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios aktai – kam jie nepatinka?“

Daug faktų, įdomių minčių bei pasiūlymų savo pranešimuose pateikė Signataras Romualdas Ozolas,  LR Seimo narys Rytas Kupčinskas, politologas Vytautas Sinica, prof. Kazimieras Garšva, prof. Alvydas Butkus, istorikė dr. Audronė Veilentienė, Tautininkų sąjungos strateginio komiteto pirmininkas Gintaras Songaila.

Konferencijoje buvo bandoma atsakyti į daugelį klausimų, kurių spręsti nenorėjo nei viena Vyriausybė. Abiejose konferencijos dalyse buvo įvertinta Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) ir jos vadovo Valdemaro Tomaševskio veikla. Daugelis pasisakiusiųjų pabrėžė, kad LLRA ir V.Tomaševskio veikla yra nukreipta prieš Lietuvos Valstybės pamatus, o nuolatinis Lietuvos valstybės šmeižimas užsienio auditorijose ir nesiskaitymas su Lietuvos įstatymais darosi pavojingi Lietuvos valstybei. Užėmę aukštus valstybės postus, lenkų akcijos atstovai įžūliai stumia antikonstitucinį Tautinių mažumų įstatymą. Konferencijos dalyviai teigė, kad sprendžiant tautinių mažumų (bendruomenių) švietimo, kultūros, kalbos vartojimo ir kitus klausimus reikia suprasti kokių ribų peržengti negalima. Lietuvos lenkai turi labai geras sąlygas ugdyti vaikus lenkų kalba, valstybė remia tautinių mažumų kultūros projektus, bendruomenės nemokamai naudojasi patalpomis tautinių bendrijų namuose, kurie išlaikomi iš biudžetinių lėšų. Vienok, buvo pastebėta, kad Lietuvos politikams trūksta politinės valios  ištaisyti  klaidą ir, kol dar nevėlu, pašalinti LLRA iš valdančiosios koalicijos.

Daugiausia dėmesio buvo skirta Vardų ir pavardžių rašybos dokumentuose įstatymo bei Tautinių mažumų įstatymo projektų turiniui.

Konferencijos I-ojoje dalyje buvo priimta rezoliucija „Dėl vardų ir pavardžių rašybos dokumentuose įstatymo“. Joje akcentuojama, kad Lenkų rinkimų akcija pradėjo įgyvendinti tai, ko Lenkijos kariuomenė nepajėgė padaryti prieš 93 metus ir per 20 okupacijos metų. Siekdama įtikti Lenkijai bei autonomininkams dabartinė Lietuvos Teisingumo ministerija Lietuvos piliečių nelietuvių pavardes vadina „nelietuviškomis“, nors „kiekviena, kad ir pati „nelietuviškiausia“ pavardė paprastai turi lietuviškų elementų“ (akad. Z. Zinkevičius. „Vilnijos lenkakalbių pavardės“ V.,2012, p.31). Visos Lietuvos piliečių pavardės rašomos lietuviškomis raidėmis pagal tarimą. Be to, lietuvių kalbos sistema rišliame tekste reikalauja vartoti pavardes su galūnėmis. Apie tai savo straipsniuose ir knygose yra rašę profesoriai A.Butkus,  P. Kniūkšta, A. Piročkinas, V. Urbutis, Z. Zinkevičius ir kiti.

Priminta, kad dėl nelietuviškų asmens vardų ir pavardžių rašybos asmens tapatybės dokumentuose Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 lapkričio 6 d. konstatavo, kad „Lietuvos Respublikos piliečio pase asmens vardas ir pavardė turi būti rašomi valstybine kalba. Kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas.“ O taip pat: „Asmens tautybė/…/ negali būti pagrindas asmeniui reikalauti, kad jam nebūtų taikomos taisyklės, kylančios iš valstybinės kalbos statuso. Kitaip būtų pažeistos konstitucinės visų asmenų lygybės įstaymui principas.“  Be to, 2011 gegužės 12 d. Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismas nustatė, jog Lietuvoje veikiančios taisyklės dėl vardų ir pavardžių rašymo tik valstybine kalba nepažeidžia ES pripažintų laisvių. Teismo nuomone, piliečio vardo ir pavardės rašymas valstybinės kalbos rašmenimis neapriboja jo kaip asmens judėjimo laisvės ir asmenvardžio rašymas yra nacionalinės teisės reikalas.

Konferencijos dalyviai, remdamiesi virš 50 000 surinktais parašais, pareikalavo Vyriausybės ir LR Seimo nepriimti antikonstitucinio įstatymo „Dėl vardų ir pavardžių rašybos dokumentuose“, o Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes dokumentuose ir toliau rašyti valstybine kalba. Pageidaujantiems asmenims, nelietuviška vardo ir pavardės forma   gali būti įrašoma kitame paso puslapyje (kitų įrašų skyriuje), kaip yra nurodęs Konstitucinis teismas.

Antrojoje konferencijos dalyje vasario 22 d., skirtoje „Vilnijos“ draugijos Kauno skyriaus 25-osioms  įkūrimo metinėms paminėti, didžiausio dėmesio sulaukė rengiamas, taip vadinamas „Tautinių mažumų įstatymas“, kurį planuojama priimti jau šio pavasario Seimo sesijoje. Konferencijos dalyviai savo pasisakymuose pabrėžė, kad jį priėmus, pačių lietuvių rankomis būtų įteisinta dvikalbystė Lietuvoje. Tai ne tik prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14-tam straipsniui, bet ir atvertų kelią tolesniam Vilniaus ir Šalčininkų rajonų atskyrimui nuo likusios Lietuvos. Leidus Lenkijos valstybiniam raidynui veikti lygia greta su lietuviškuoju raidynu, bus patvirtintas lenkų Vilniaus krašto okupacijos tęstinumas ir istorinė tąsa.

Suslavintų baltiškų vietovių pavadinimų sugrąžinimas jau yra autonomija nacionaliniu pagrindu, atskiras valstybinis darinys paruoštas būti kitos valstybės suvereniteto anklavu. Priėmus pateiktą įstatymo projektą, ne tiktai automatiškai būtų izoliuojamas Vilniaus kraštas, sukeltų grėsmę teritoriniam valstybės vientisumui, supriešintų Lietuvos piliečius, bet ir destabilizuotų padėtį Latvijoje bei Estijoje, kur rusakalbiai gyventojai reikalautų to paties.

„Vilnijos“ draugijos Kauno skyriaus konferencijos, įvykusios Kaune 2014-02-22, dalyviai priimtoje rezoliucijoje konstatavo, kad:

  1. Per 23-ejus atkurtos valstybės metus Rytų Lietuvos rajonai taip ir liko neintegruoti į valstybę;
  2. Pasinaudodami visų Lietuvos vyriausybių abejingumu ir nuolaidumu Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (toliau- LLRA) vadovai toliau gilina Rytų Lietuvos rajonų atskirtį, kursto tautinę nesantaiką, šmeižia Lietuvą tarptautiniu mastu ir siekia teritorinės autonomijos.

Įvertinę tai kaip grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, jos teritoriniam vientisumui, ir, jausdami pareigą ginti nacionalinius interesus bei Lietuvos Respublikos Konstituciją, pareikalavo:

  1. Atmesti antikonstitucinį, tik lenkų tautinei bendrijai privilegijas teikiantį Tautinių mažumų įstatymo projektą.
  2. Parengti tokį Tautinių mažumų įstatymą, kuris patenkintų visų tautinių bendrijų ir mažumų interesus.
  3. Neleisti LLRA vadovams šmeižti Lietuvos, kurstyti tautinės nesantaikos ir patraukti juos už tai atsakomybėn pagal galiojančius įstatymus.
  4. Nežadėti Lenkijos politikams, kad Lietuva priims Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančius įstatymus, ir neleisti jiems kištis į Lietuvos vidaus reikalus.

Parengta pagal „Vilnijos“ draugijos ir „Vilnijos“ draugijos Kauno sk. pranešimą

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

56 komentarai

  1. arvydas damijonaitis:

    LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTEI
    LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI
    LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBEI
    PAREIŠKIMAS
    2014-02-26 Vilnius
    DĖL 1994-04-26 SUTARTIES SU LENKIJOS RESPUBLIKA PRIEŠTARAVIMŲ PAGRINDINIAMS TARPTAUTINĖS TEISĖS PRINCIPAMS
    Vilniuje, 1994 m. balandžio 26 d. pasirašyta Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos draugiškų santykių ir gero bendradarbiavimo sutartis prieštarauja 1995 m. vasario 1 d. priimtai Strasbūre Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijai. Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijos 21 straipsnis: „Jokia šios pagrindų Konvencijos nuostata neturi būti aiškinama kaip suteikianti teisę dalyvauti veikloje ar atlikti veiksmus, kurie prieštarautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams ir ypač valstybių suvereniteto lygybės, teritorinio vientisumo ir politinės nepriklausomybės principams“. Konvencija numato tautinių mažumų, t.y. tik tautinių grupių, neturinčių išorinės valstybės, apsaugą, kitaip būtų pažeisti pagrindiniai tarptautinės teisės principai. Lenkų tautinė bendrija Lietuvoje negali turėti „tautinės mažumos“ statusą, nes tai grėstų Lietuvos nepriklausomybei, teritoriniam vientisumui ir politinei nepriklausomybei, t.y. prieštarautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams. Lenkijos vulgarus agresyvumas yra reali tikrovė – lietuviai nebuvo užėmę Varšuvos, nebuvo okupavę trečdalį Lenkijos teritorijos.
    Būtina įpareigoti LR Seimą ir Vyriausybę sustabdyti 1994 m. balandžio 26 d. pasirašytą su Lenkijos Respublika sutartį, kuri prieštarauja minėtai 1995 m. vasario 1 d. tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijai, ir pasirašyti naują, PAKOREGUOTĄ sutartį.

    Pagarbiai Arvydas Damijonaitis

    • N:

      tokias rezoliucijas reikia ne vienasmeniškai pasirašinėti, o rinkti parašus ir įteikti oficialiai tam, kam ji adresuota.

      • Optio:

        Kad garšvininkai vis labiau kenčia nuo polnofobijos jau niekam seniai nėra paslaptis.
        Man keista, kad Lietuvos visuomenė leidžia šiai fobijai laisvai plėstis.
        Sveiko proto nepraradęs žmogus supranta, kad parašyti lenkiškai gatvių pavadinimai niekaip nesugriaus lietuviškumo.

        • N:

          Liberoide, lenkiški užrašai griauna ne lietuviškumą, bet valstybės teritorinį vientisumą. Separatistams ir autonomininkams visame pasaulyje reikia likusiam įrodyti, kad ta teritorija yra kitokia, kad ji nėra integrali valstybės dalis, kad įmanomas ir būtinas kitoks tos teritorijos statusas.

        • Kęstutis:

          …na jei gatvių pavadinimus rašytų lenkiškai be vertimo… pvz. mokyklos – mokykłos, bet tai jiems reik parašyt – szkołna. Arba Ąžuolo – dubowa… Kas per išsigimėliai, kad jiems būtinai reikia visus pavadinimus versti šveplai? … Čia tik dabartinės valdžios prielipams neaiškūs LLRA tikslai, o Varžuvos švepliams aišku – ruošiamas Krymo scenarijus…

  2. Demokratija:

    O tai kad Seimas viską stumia kas žalinga. Prasibudome – Kelkimės.

  3. Liutauras:

    Lietuva nesilaiko europiniu standartu tautiniu mazumu apsaugos srityje. LLRA protestas per sausio 13 posedi atkreipe demesi i isisaknijusias problemas:
    – Lietuva neratifikavo Europos regioniniu ir tautiniu mazumu kalbu chartijos, nors Europos Parlamentas ragino tai padaryti dar liepa 2013 metu.
    – Lietuva nesilaiko Tautiniu mazumu apsaugos pagrindu konvencijos, nors ja pasirase ir ratifikavo.
    – Lietuva pazeide Lietuvos-Lenkijos sutarti, tautiniu mazumu apsaugos skyriu.
    – Lietuva ignoroja ESBO pranesimus apie tautiniu mazumu teisiu pazeidimus Lietuvoje.
    – Panaikintas tautiniu mazumu istatymas ir nepriimtas naujas.
    – Naikinamas tautiniu mazumu svietimas.
    – Draudimas pavardziu rasymo originalo kalba.
    – Sunkinamas bei vilkinamas zemes grazinimas teisetiems savininkams (Pagrinde Vilniaus rajone, bet ne tik).
    – Drakoniskos baudos uz dvikalbes lenteles, nors tai leidziama Lietuvos pasirasytos konvencijos straipsniais.

    • N:

      Lenkų šovinistų propagandą skleidi.

    • juokas pro ašaras:))):

      Tingiu tavo kliedesius paneiginėt, bet dėl šito – “Draudimas pavardziu rasymo originalo kalba” tai norėčiau paklaust:) Ar lenko ant Lietuvos (sprando?) pavardė, kurią jūs rašote tokia forma – “Kiszkel”, tikrai tavo nuomone yra originalo kalba?:D Ar tu gal šiaip durnas?:) O Pauksztel? Čia tokia originali pavardės kalbos forma, tavo nuomone, lenkų naciuk?:))))

  4. Liutauras2:

    Dar noreciau pabrezti, kad tautininkai ir zurnalistai eskaluoja visus reikalus susijusius su LLRA. Tik vienas klausimas, kodel tik vienoje barikados puseje zurnalistu pulkai ir raso tik kokia gi bloga LLRA ir jos lideris? Kodel niekas nepasako, kiek teises aktu yra inicjavusi LLRA, kiek ju palaike seimo dauguma. Kodel nepasako, kad LLRA vieninteliai is valdanciosios koalicijos balsavo pries atlyginimu didinima seimo nariams? Kodel niekas neraso, kad Valdemaras Tomasevskis gina seimos ir krikscioniskas vertybes, vertybes del kuriu buvo kovojama ir pries 23 metus ir dar anksciau? Kodel niekas neraso kaip europarlamentaras gina Lietuvos ukininkus, kalbedamas apie neteisybe dotaciju pasiskirstime visoje Europoje? Kodel niekas neraso kaip Tomasevski gina pacius silpniausius? Kaip balsuoja pries istatymus kurie leistu ivaikinti homoseksualams, kai net konservatoriu patriarchas balsavo uz.

  5. Be to:

    LLRA ir Valdemaras Tomasevskis asmeniskai niekada nesmeize ir neskalde visuomenes. Kas i ta titula pretenduoja, tai nebent tautininkai, kurie bijo vis labiau populiarejancios LLRA, pradeda rengti konferencijas ir bandant pasidaryti mesijais. As pasakyciau pigi piaro kampanija pries EP rinkimus.

  6. Tautininkams:

    LLRA Seimo narių iniciatyva Seime praėjo įstatymas dėl vietinių kelių finansavimo padidinimo 25 proc., tai jų balsų dėka bus padidintos socialinės išmokos daugiavaikėms motinoms ir sumažintas PVM turizmo sektoriui, todėl tas sektorius galės plėstis ir kurti naujas darbo vietas..

  7. Voras:

    Tokie komentatoriai kaip “Optio”, “Liutauras”, “Be to”, “Tautininkams” galimai yra apmokami LLRA, kaip seiminės partijos, iš biudžeto gaunamais pinigais. O, galbūt, net tiesiogiai iš Lenkijos gaunamais pinigais. Kad tokios finansinės operacijos vykdomos jau net nebeslepiama.

    • Kažin:

      Laikas baigti nieko nekeičiančius plepėjimus “Vilnijos” rengiamose konferencijose, vergiškas dejones, kuriomis užsiima ši draugija, valstybės institucijos. Pagaliau nustokim būti verkšlenančiomis bobomis…
      Reikia konkretumo, reikia reikalauti konkrečių valdymo veiksmų iš valdžios kitataučių gyvenimo Lietuvoje klausimu.
      Lenkija pabrėžia, kad teisę kištis į Lietuvos vidaus reikalus dėl vadinamų Lietuvos lenkų gyvenimo jai suteikia 1994 metais sudaryta su Lietuva bendrumo sutartis.
      Toje sutartyje šalių sutarta, kad ji sudaroma 15 metų ir automatiškai pratęsiama dar 5 metams, jeigu likus metams iki jos termino pabaigos nė viena iš šalių nepraneša kitai pusei, kad sutarties nepratęs.
      Kažkodėl “Vilnijos” draugijai aktuali ši aiškiai nenaudinga Lietuvai sutartis nerūpi. Ji liko apeita ir vėl ką tik vykusiose “Vilnijos” konferencijose.
      Beje, šiais metais sutarčiai sukanka 20 metų, taigi kodėl “Vilnijos” draugijai jos neprisiminus, kodėl nepareikalavus valdžios konkrečiai – pranešti Lenkijai, kad Lietuva toliau jos netęsia.
      Juk valstybė esame, tai ir elkimės kaip tokie, o ne kaip kokio pono malonės visokiais rašymais maldaudami.

    • hmm:

      Ten vienas komentatorius lenkas tuos visus komentarus skirtingais nikais parašė.

  8. Gintaras:

    Šiaip įdomu sužinoti tikras “Tomosewski” šaknis, galima sužinoti ar jis tikras lenkas, – ar parsiavęs lietuvis.

  9. Tuteiša:

    Liankomanai ir 5 kolona ruošiasi sunaikinti lietuvių kalbą, atplėšti Lietuvos teritorijos gabalą. Visi žavisi Ukraina, bet patys nesuvokia, kad mūsų laukia krymo istorija su amžinai fašistuojančiais naciais. Ukrainiečiai pirmiausia atšaukė dvikalbystės įstatymą, o mūsų kinkų drebintojai visais būdais stengiasi prakišti dvikalbystę.
    ar dėl to lietuviai amžiais liejo kraują, kad savo tėvynėje turėtume fašistuojančius rezervatus???
    GĖDA, PARSIDAVĖLIAI.

    • N:

      Nesąmonė. Nėra jokių paralelių tarp Lietuvos ir Ukrainos. Lenkijos požiūris aiškus – tiek Vilniaus kraštas, tiek dalis V. Ukrainos yra jų kresai…

      • Tuteiša:

        tame ir esmė, kad mūsų valdantieji, šlovindami Ukrainos revoliuciją, nesuvokia liankų kėslų. Mūsiškiai apsimeta, kad, nusileisdami liankam, jie taps Žečpospolitos dalimi ir mėgausis įtaka Europoje.

        • Kažin:

          Aš tokiems žiopliams žečpospolitininkams atmaunu, kad Lietuva atkurs LDK ir tada Lenkijos apskritai gali nelikti.

          • Tuteiša:

            tuščios svajonės – lietuviai pasižymi kinkų drebinimu – tai įrodė istorija. o liankai persiplėš kamizelką, bet iš kiekvieno bielaruso padarys lianką.

            • Kažin:

              Kinkas pradėjo drebinti, kai Jogaila su Lenkija susidėjo.
              Dabar tas periodas jau baigėsi – grįžtama į Mindaugo, Vytenio, Algirdo laikus…
              Tuteišai turi likti savimi, o ne virstis lenkais ir viskas pajudės LDK link…

              • N:

                Kokia dar LDK? Dabartinėje teritorijoje nesusitvarkoma. Be to manai, kad kokiems nors baltarusiams ar ukrainiečiams reikia kažkonių tai ponų lietuvių ant sprando?

                • Buržuazinis nacionalistas:

                  Pirma išstokime iš Lenkijos, po to atsiimkime Vilniaus kraštą, Suvalkų kraštą, o tada jau galėsime svajoti apie LDK.

                  • N:

                    Kol kas dar nesame Lenkija. Atsiimti tuos kraštus, galimybių irgi nėra ir nenusimato.

                  • Kažin:

                    Paties matoma LDK radimosi eiga nerimta…
                    LDK atsikūrimas silpnintų Lenkiją, taigi atsiėmimai savaime išsispręstų.
                    Iš Lenkijos yra išstota Vasario 16-osios Nepriklausomybės aktu, o tam, kad pasibaigtų 1994 metų Lietuvos ir Lenkijos bendrumo sutartis, tereikia Seimui nuspręsti ir nota pranešti Lenkijai, kad Lietuva sutarties terminui pasibaigus naujam 5 metų terminui jos netęs.

                    • Buržuazinis nacionalistas:

                      Lietuvą valdo lenkų fašistai, o jūs manot, kad Lietuva nepriklausoma. Atsibuskit

                    • Kažin:

                      Kalbame apie oficialią valdymo padėtį. Pagal ją Lietuva yra valstybė, valdoma savos valdžios.
                      Tai, kad per mūsų oficialią valdžią Lietuvą iš tikrųjų valdo, tarkim Lenkija, kitas klausimas.
                      Antai, iš Smetonos laikysenos ir veiksmų Lenkijos atžvilgiu ir t.t. gali atrodyti jį buvus Lenkijos vasalu.
                      O dabar, jeigu iš tikrųjų esame Lenkijos valdomi, tai pakeitus savo valdžią neprolenkistiniais asmenimis, jos valdymą nutrauktume. Todėl rinkimuose reikia labai žiūrėti, ar renkamas asmuo nėra prolenkistas. Dabar šia prasme aktualiausia yra Prezidento rinkimai.

                    • Voras:

                      Žymiai geriau yra tikroji okupacija, nes iš jos išsivadavęs gali pasakyti, kad jėga buvai priverstas kažką padaryti. Pavyzdžiui, jei Lietuva būtų tik ES gubernija, tai pardavę žemę po kiek laiko galėtume sakyti, kad mus privertė tai padaryti jėga, o dabar mes savo žemę atsiimame. Jei žemę parduosime būdami nepriklausoma valstybė, tai jau jos niekada nesusigrąžinsime.

                • Kažin:

                  Istorijoje lietuviai niekada nebuvo ponai nei “ant” baltarusių, nei “ant” ukrainiečių.
                  Apskritai “ponizmas” į LDK atplūdo vėliau iš Lenkijos kartu su Jogailos plukdytu LDK lenkizavimu.
                  Šio išsigimimo apraiškos šluotinos iš Lietuvos bei, suprantama, joms negali rastis vietos ir atkurtinoje kokybiškai naujai – moderniai LDK.
                  Nematykime pasaulio senoviškai (lenkiškai), nelaikykime kiškio vilku…
                  “Lenkijos ar Rusijos ranka” čia neturėtų makaluotis…

                • :):

                  “Kažin” matyt mato Lietuvą kaip kažkokios jungtinės Ukrainos ir Baltarusijos valstybės rusakalbę provinciją. Jei mano, kad tokioj valstybėj valdytų Lietuva ir vyrautų lietuvių kalba, tai jis tiesiog kuoktelėjęs:)

                  • Kažin:

                    Nesileidžiant į išvedžojimus, manau, kad procesai joje vyktų Lietuvos naudai arba kad iš tikrųjų ji jokių nuostolių nepatirtų.
                    Kas dėl pareikšto dalyko supratimo, jo matymo apskritai, tai jį laikyčiau primityviu arba kokių interesų sąlygotu.

  10. Kažin:

    Beje, išsikalbėjus paaiškėja, kad Lenkijoje yra jaunimo ir nemažai, kad Lietuvos buvimo apskritai nepripažįsta. Jiems nuo mažumės įkalta, kad Kowno, Wilno, visa Lietuva yra Lenkija – tik dabar laikinai gyvenama ne lenkų…

  11. Intergrupe:

    Vakar Europos Parlamente, dalyvaujant aukštajam Europos Komisijos atstovui, tradicinių mažumų, tautinių ir kalbinių bendrijų reikalų intergrupės specialiajame posėdyje buvo aptarta lenkų tautinės mažumos Lietuvoje padėtis.

    Intergrupės pirmininkas, europarlamentaras iš Vengrijos Csaba Tabajdi, kuris Europos Parlamente dirba su daugiakalbystės ir daugiaetniškumo sritimi, atsižvelgdamas į nerimą keliančius įvykius, susijusius su Lietuvos lenkais, kai, pavyzdžiui, jiems skiriamos labai didelės baudos už dvikalbių informacinio pobūdžio pavadinimų naudojimą, draudžiama rašyti pavardes originalia forma, surengė specialią diskusiją. Posėdyje buvo kalbama apie kalbų įvairovės, kuri, beje, Europos Sąjungoje yra skatinama, autochtoninių tautinių mažumų tradiciškai ir kompaktiškai gyvenamose teritorijose šalinimo iš viešojo Lietuvos viešojo gyvenimo problemą. Pirmininko prašymu tautinių mažumų situaciją Lietuvoje pristatė Europos Parlamento narys Valdemar Tomaševski. Jis ypač akcentavo faktą, kad lenkų kilmės Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriui Boleslavui Daškevič buvo skirta didžiulė bauda už dvikalbes informacinio pobūdžio lenteles, kabančias ant privačių namų. Konstatuota, kad teismas neatsižvelgė į faktą, kad Šalčininkų rajone 80 proc. gyventojų yra lenkų tautybės asmenys.

    „Šiandien Europos Sąjunga nebūtų nieko verta, jei ji nebūtų daugiakalbė ir daugiatautė – tai yra jos siela ir esmė. Mes privalome saugoti kultūrinę ir kalbinę įvairovę, tačiau šiuo atveju mes turime padaryti daug daugiau”, – pasakė Europos Komisijos narės Androulla Vassiliou, atsakingos už švietimą, kultūrą, daugiakalbystę ir jaunimą, kabineto vadovo pavaduotojas Jonathan Hill.
    „Lietuvos lenkų padėtis yra panaši, o netgi blogesnė nei rusų situacija Latvijoje. Tokių šalių kaip Lietuva atžvilgiu reikėtų imtis ypatingų veiksmų, nes lenkai yra diskriminuojami, o tai klibina ES pamatus”, – ryžtingai pareiškė ispanų europarlamentaras Iñaki Irazabalbeitia Fernández.

    Kompromituojančio bandymo ginti diskriminuojančią tautinių mažumų politiką Lietuvoje ėmėsi EP narys Justas Paleckis, už ką buvo smarkiai sukritikuotas dalyvaujančių Europos Parlamento narių.O Csaba Sógor, vengrų EP narys, prilygino jo argumentus prie naudojamų totalitariniuose režimuose.

    “Žmogaus pavardė yra jo identiteto dalis, tai pagrindinė žmogaus teisė. Ar lenkas privalo numirti, kad atgautų savo pavardę?” – taip sukritikavo draudimą rašyti pavardes mažumų kalba Lenkijos europarlamentaras Janusz Wojciechowski.
    “Lenkų tautinė mažuma Lietuvoje privalo turėti užtikrintas teises savo valstybėje. Prezidentės D. Grybauskaitės pozicija yra nepriimtina, nes eina priverstinės asimiliacijos keliu. Saugosime visas tautines mažumas, nes tai yra mūsų pareiga. Tokią žinią siunčiame Lietuvos Prezidentei. Tokiam lenkų traktavimui nėra pritarimo”, – taip diskusiją apibendrino intergrupės pirmininkas, europarlamentaras Csaba Tabajdi.

    Debatuose dalyvavo keliolika europarlamentarų. Be jau išvardytų susitikime taip pat buvo François Alfonsi, Jarosław Kalinowski, Arkadiusz Bratkowski, Tatjana Ždanoka, Bernd Posselt.

    • N:

      Daugiau tegul nuolaidžiauja, tai dar ne to iš ES sulauksime. Bet kokiu atveju, visokios tokios intergrupės dirba autonomininkų labui ir ateityje jų sprendimai ar rezoliucijos, pareiškimai bus naudojami prieš Lietuvą ir autonomininkų labui.
      Seniai reikėjo LLRA likviduoti, o jos aktyviausius veikėjus pasodinti.

      • Kažin:

        Dėl nuolaidžiavimo visiškai sutinku. Ypač dėl jo, o gal net apsileidimo priekaištaučiau Grybauskaitei, kuri per 5 prezidentavimo metus galima sakyti ir piršto nepajudino, kad kitataučių – lenkų atžvilgiu vykdyta segregacinė (izoliavimosi) Lietuvos politikos kryptis, kuri akivaizdu yra Lenkijos strategija, būtų pakeista į integracinę.

    • :):

      Tas intergrupės posėdis – akivaizdus įrodymas, kad maža Lietuva neįgali pasipriešinti Lenkijos spaudimui. Lenkija turi apie 100 europarlamentarų ir tai duoda potencialo formuoti Europarlamentarų tarpe palankią lenkams nuodstatą. Cituojamas parlamentarų, tame tarpe taip išgirtųjų vengrų, itin agresyvus Lietuvos pozicijų puolimas tiesiog duoda pagrindo manyti, kad ne šiaip sau žmonės savo nuomonę išsako, bet tiesiog atidirbinėja lenkų užsakymą. Matomai už tokią jų poziciją lenkai atsakys jų šalių interesų palaikymu kažkokiuose kituose klausimuose. Tuo tarpu Lietuva neturi jokių galimybių daryti kažkokią įtaką kitų šalių europarlamentarams. Taip, kad tuoj prasidės spaudimas Lietuvai ir iš ES institucijų. Tokio spaudimo prielaidos jau ruošiamos ir Lenkija ta kryptimi nuosekliai dirba, o Lietuva tam neturi jokių resursų.

  12. juokas pro ašaras:))):

    “Priminta, kad dėl nelietuviškų asmens vardų ir pavardžių rašybos asmens tapatybės dokumentuose Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 lapkričio 6 d. konstatavo, kad „Lietuvos Respublikos piliečio pase asmens vardas ir pavardė turi būti rašomi valstybine kalba. Kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas.“ O taip pat: „Asmens tautybė/…/ negali būti pagrindas asmeniui reikalauti, kad jam nebūtų taikomos taisyklės, kylančios iš valstybinės kalbos statuso. Kitaip būtų pažeistos konstitucinės visų asmenų lygybės įstaymui principas.“ Be to, 2011 gegužės 12 d. Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismas nustatė, jog Lietuvoje veikiančios taisyklės dėl vardų ir pavardžių rašymo tik valstybine kalba nepažeidžia ES pripažintų laisvių. Teismo nuomone, piliečio vardo ir pavardės rašymas valstybinės kalbos rašmenimis neapriboja jo kaip asmens judėjimo laisvės ir asmenvardžio rašymas yra nacionalinės teisės reikalas.”

    Argumentai tvirti, tik kas į juos kreips dėmesį, jei net pats KT savo ankstesnius išaiškinimus nuleido į unitazą?:)

  13. Gražina:

    Visi, kurie balsavo už, pažeidė LR Konstituciją. Ypač valstiečiai su R. Karbauskiu priešakyje, turi prisiimti atsakomybę. O kodėl tik 65 seimo nariai buvo salėje? Mažiau ne pusė. Kur kiti? Ar galima priimti įstatymus, jei salėje mažiau nei pusė seimo narių?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *