Spaudos konferencija: Valdžia privalo gerbti konstitucines piliečių teises (tiesioginė transliacija, video) (50)

Z.Vaišvila ir G.Songaila spaudos konferencijoje | Alkas.lt nuotr.

Z.Vaišvila ir G.Songaila spaudos konferencijoje | Alkas.lt nuotr.

Vasario 20 d. Seimo spaudos konferencijų salėje įvyko Sąjūdžio pirmeivių Zigmo Vaišvilos, Zitos Šličytės ir Gintaro Songailos spaudos konferencija „Valdžia privalo gerbti konstitucines piliečių teises“.

Konferenciją vedė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila, kuris vakar įsiregistravo kaip politinės kampanijos dalyvis Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose (surinkęs 20000 piliečių parašų taps kandidatu į Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas).

Konferencijos dalyviai tylos minute pagerbė žuvusiuosius Kijevo Maidane, išreikšdami solidarumą su ukrainiečių tauta jos kovoje už savo šalies laisvę.

Tiesioginę spaudos konferencijos transliaciją iš Seimo galima buvo stebėti ČIA arba ČIA.

Vykstant spaudos konferencijai jos dalyviams galima buvo internetu pateikti klausimus.

Nuoroda į klausimų uždavimo sistema (veikė spaudos konferencijos metu) ČIA.

Žiūrėkite spaudos konferencijos tiesioginės transliacijos iš Seimo vaizdo įrašą:

Z. Vaišvila savo įvadinėje kalboje išdėstė apsisprendimo dalyvauti Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose motyvus. Pagrindinis motyvas, anot jo  – tai valstybės nusavinimo grėsmė, kadangi „ politinis elitas, išlaikomas valstybės ir gyvenantis tik sau, bet kokia kaina, net valstybės pardavimu siekia išsaugoti užgrobtą valdžią.“ Pasak jo, valdžia ginasi aklai ir beatodairiškai, gąsdina ir tyčiojasi iš piliečių, paminama net Konstitucija. Valdžia susitapatino su valstybe, o visiškas nusivylimas valdžia ir netikėjimas valstybe veda į Tautos susinaikinimą – nuo emigracijos iki savižudybių. Tiesa išryškėjo požiūryje į Tautos referendumo „už žemė“ iniciatyvą.

Z.Vaišvilos manymu, ryškėjant takoskyrai tarp tų, kurie užvaldė valstybę, ir tų, kurie suvokia piliečių apsisprendimą ginti teisę į šeimą, valstybę ir Tautą, būtina ginti piliečių konstitucines teises, „neleisti sunaikinti referendumo“, o „neeilinės Seimo sesijos sušaukimas yra pirmaeilės svarbos klausimas“.  Š.m. vasario 9-ąją visuomeninė konferencija „Už valstybę be melo” pritarė idėjai, kad būtina skelbti referendumą ir dėl euro įvedimo, o Konstitucinio Teismo teisėjai, peržengę savo įgaliojimus, nusipelnė apkaltos.

Z.Šličytė priminė pirmojo Konstitucijos skirsnio nuostatas, kurios sudaro Lietuvos valstybės konstitucinį pagrindą, pabrėžė, kad tie, kurie mėgina savintis Tautos suverenias galias – kėsinasi sugriauti konstitucinę santvarką, taigi ir pačią valstybę. Sąjūdžio laikais buvo remiamasi Tauta. Tuomet buvo akivaizdu, kad Tauta kuria valstybę, o ne kokia nors „valdžios klasė“, kuri mėgina valdyti valstybę be piliečių dalyvavimo. Piliečių žeminimas ir šmeižimas, jų konstitucinių teisių trypimas netinka jokiam politikui, kuris vykdo savo priesaiką Lietuvai. Z.Šličytė priminė Sąjūdžio deputatų priesaiką Aukščiausioje Taryboje, Seimo nario priesaiką ir konstatavo, kad šiandien politiniame elite daug asmenų, kurie pažeidė savo priesaiką. Anot jos, buvo dramatiškų istorinių laikotarpių, kai tokiems išdavikams buvo skiriama mirties bausmė.

Anot Z.Šličytės, kadangi Z.Vaišvila yra pavyzdys valstybės veikėjo, „kuris visuomet vykdė savo priesaiką“, ji labai remia šią kandidatūrą į Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas.

Buvęs sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, tautininkas Gintaras Songaila pakomentavo šios dienos žiniasklaidoje pasirodžiusius paniekinančius prof. V.Landsbergio teiginius „J.Panka, tu nesi tauta“ bei konservatorių iniciatyvą skatinti piliečius siųsti telegramas į VRK esą su savo parašo dėl referendumo atsisakymais. G.Songaila priminė, kad joks politikas negali paneigti konstitucinės piliečių teisės į referendumo iniciatyvą ir kad Tautininkų Sąjungos pirmininkas Julius Panka šiuo atveju atstovauja būtent tokią iniciatyvą, „tuos tris šimtus dvidešimt tūkstančių pankų“, kurie ėmėsi Konstitucijoje apibrėžtų Tautos galių įgyvendinimo.  Jis apgailestavo, kad profesorius, kaltinęs referendumo iniciatorius , esą „jie apgaudinėjo piliečius“, kaip tik pats klaidina piliečius, skatindamas juos atsisakyti savo parašo, nors gerai žino, kad toks atsisakymas nebūtų teisėtas. G.Songaila priminė Baudžiamojo Kodekso straipsnį, kuriame nustatyta, kad už trukdymą piliečiams pasinaudoti referendumo teisę  gresia laivės atėmimo bausmė.

Konferencijos dalyviai atsakė į žurnalistų ir piliečių klausimus (pateiktus internetu), pabrėžė, kad judėjimas dėl referendumo teisės įgyvendinimo nesiekia išstojimo iš Europos Sąjungos, bet siekia pasipriešinti Europos tautų valios bei pačių valstybių nusavinimui kurį mėgina vykdyti eurobiurokratai. Vadinamieji „federalistai“ Europoje neturi būti tapatinami su Europos Sąjunga, kuri savaime neturi tikslo sunaikinti tautines valstybes.  Lietuvoje bei kitose šalyse  veikiantys federalistai laužo savo priesaiką valstybei. Jei Tauta pasisakys už žemės nuosavybės išsaugojimą Lietuvos piliečiams, Europos Sąjunga turės sutartyse padaryti išlygą Lietuvai, juolab, kad „laisvo žemės judėjimo“ Europos Sąjungoje ir taip nėra.  Be to, Europos Sąjunga pati pažeidė Stojimo sutartį, diskriminuodama Lietuvos ūkininkus, nesulyginusi išmokų dydžio, nors tai buvo įpareigota padaryti iki 2013 metų. G.Songaila pareiškė, kad jei „laisvas judėjimas“ reiškia tik tai ,kad dvigubai daugiau dotuojami turtingesni asmenys iš kitų šalių įgaus teisę supirkti Lietuvos žemę, tai nėra sąžininga rinka ir tokia „bendra erdvė“ yra netinkama.

Zigmas Vaišvila pakvietė telktis visiems, kurie suvokia padėtį ir tiki valstybės valdymo sugražinimo Tautai idėja, kaip tai buvo Sąjūdžio laikais ir dabar, kai piliečiai parėmė Tautos referendumo iniciatyvą.   Piliečiai, norintys paremti Z.Vaišvilos rinkimų politinę kampaniją įstatymo nustatyta tvarka gali aukoti pervedimu į jo rinkimų sąskaitą:  LT777290000000141615, AB “Citadele” bankas.

***

Zigmo Vaišvilos  kalba spaudos konferencijoje „Valdžia privalo gerbti konstitucines piliečių teises“:

Nevaidinsiu spektaklių „Noriu ir privalau“, „Pakvietė – negaliu atsisakyti“, „Kova su korupcija”. Supratimas, kad negali būti abejingas, ir pojūtis, ką ir kada reikia daryti, atvedė mane į politiką Atgimimo pradžioje. Visa tai dariau ir darau nuoširdžiai ir tikėdamas tuo.

2012 m. referendumas ir valdžios požiūris į jo sprendimą atskleidė, kas vyksta. Vis nuožmesnė kova dėl būsimo referendumo už žemę ir valstybės valdymo sugrąžinimą parodė mūsų valstybės esmę – politinis „elitas“, išlaikomas valstybės ir gyvenantis tik sau, bet kokia kaina, net valstybės pardavimu siekia išsaugoti užgrobtą valdžią. Valdžia ginasi aklai ir beatodairiškai, gąsdina ir tyčiojasi iš mūsų. Paminama net Konstitucija. Valdžia susitapatino su valstybe, įkeista bankams ir Briuselio biurokratų viršūnėlei, valstybės grobstymas vyksta atvirai ir tikint savo nebaudžiamumu. Valdžios nesikalbėjimas su Tauta jau pavojingas. Visiškas nusivylimas valdžia ir netikėjimas valstybe veda į Tautos susinaikinimą – nuo emigracijos iki savižudybių.

Žemės ir valstybės valdymo susigrąžinimo Tautai referendumas, valdžios reakcija į jį po ilgų visiško nusivylimo metų mums grąžino pilietiškumą ir aktyvumą. Todėl referendumo sunaikinimas yra net tik valdžios savisaugos priemonė, bet ir valdžios baimės apraiška. Snoro banko administratorius sprunka iš Lietuvos, nes suprato, kad dabartinė valdžia jo neišgelbės. Šis laivas skęsta, o žiurkės bėga pirmosios. Todėl referendumas kaip Tautos savigynos ir Konstitucinės teisės tiesiogiai valdyti valstybę įgyvendinimo priemonė tapo pagrindiniu ir atsakingiausiu mūsų klausimu.

Dienomis ryškėja takoskyra tarp tų, kurie užvaldė valstybę, ir tų, kurie suvokia piliečių apsisprendimą ginti teisę į šeimą, valstybę ir Tautą. Todėl kova už šį referendumą, neatidėliotinai skelbtiną privalomąjį referendumą dėl euro, susikompromitavusio Konstitucinio Teismo pakeitimas, nepriklausomo prokuroro institucijos atsiradimas yra skubiausi klausimai. Teisėsaugos naudojimas ne pagal paskirtį ir dvigubo teisingumo – teismų ir prokurorų – įtvirtinimas Lietuvą veda tik į betvarkę ir diktatūros pagundą. Užsienio politikos nebuvimas Lietuvą veda į aklavietę, verčia tik ES garsiakalbiu. Valdžia nebegali ir nenori keistis, nes bijo atsakomybės. Tauta nebenori taip gyventi ir tai jau keičia. Todėl neeilinės Seimo sesijos sušaukimas dėl šių referendumų – pirmaeilės svarbos klausimas.

Š.m. vasario 9-ąją visuomeninėje konferencijoje „Už valstybę be melo” drauge įsipareigojome įgyvendinti šiuos pagrindinius tikslus:

1. Už Konstituciją, konstitucinę santvarką ir laisvą viešąją erdvę.
2. Už teisėsaugos atskaitomybę ir jos pilietinę kontrolę.
3. Už valstybės finansų viešumą.
4. Už suverenias tautos teises ir tikrą savivaldą.
5. Už stiprių valstybių Europą.

Valdžia ginasi visais įmanomais būdais, nestigs ir slaptos kovos. Susirikiavus galimiems kandidatams į valstybės vadovo pareigas, nematau, kas tikrai to siekia kaip tikslo, o ne saviraiškos priemonės. Kas dirba, ne tik kalba. Žmonių lūkesčiai tikroms permainoms, Tautos ir valstybės išlikimui, šeimos gynimui nulėmė šį mano apsisprendimą. Tai labai sudėtinga man ir šeimai. Todėl tikiuosi Jūsų supratimo. Vienas to tikrai nepadaryčiau, todėl kviečiu telktis bendraminčius, visų pirma, referendumo paskelbimui.

Kategorijos: Lietuvoje, Lietuvos kelias, Naujienos, Nuomonių ratas, Pilietinė visuomenė, Politika ir ekonomika, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *