V. Linderis: Šveicarai priešinasi europeizacijai ir „elito politikai“ (3)

Volfas Linderis | swissinfo.ch nuotr.

Volfas Linderis | swissinfo.ch nuotr.

Europos sąjungos politika (ES) – visų pirma „elito politika“, pasižyminti ženkliu demokratijos deficitu. Tačiau Šveicarijos rinkėjai turi demokratinių priemonių, leidžiančių apsiginti nuo „europeizacijos“. Šias priemones jie sėkmingai ir panaudojo vasario 9-ąją dieną. Taip susiklosčiusią situaciją ir pastarojo meto įvykius šalyje apibūdino profesorius Volfas Linderis (Wolf Linder), buvęs Berno universiteto Politikos mokslų instituto direktorius.

Neseniai Šveicarijoje plačios paramos sulaukusi iniciatyva „Prieš masinę imigraciją“ nusipelnė ne tik šios valstybės piliečių, tačiau ir jų kaimynų dėmesio. Ją vertindami vieni šveicarus kaltino klaidinga argumentacija, iniciatyvai prieštaraujančios informacijos ignoravimu bei populizmu, kiti juos sveikino. Taigi verta kelti klausimą, ar šių metų vasario 9-oji išties tapo tiesioginės demokratijos pergalės, ar jos nuopuolio diena?

Kaip teigia Volfas Linderis, kiekviena diena, kai Šveicarijos piliečiams tenka paskutinis žodis politikoje yra gera diena. Savo požiūrį profesorius pagrindė naujienų portalui swissinfo.ch duotame interviu, su kuriuo ir siūlome susipažinti.

Swissinfo.ch: Nemažai užsieniečių su pavydu žvelgia į mūsų tiesioginę demokratiją. Po vasario 9-osios dienos pasirodžiusiuose reportažuose kaimyninių valstybių piliečiai sveikino Šveicariją. Ar jums, kaip šveicarui, šie aplodismentai taip pat kelia pasididžiavimą?

Volfas Linderis: Žmonių tesės visuomet buvo opozicijos teisės, ypatingai priešinantis vyriausybei ir sprendžiant vidaus politikos problemas. Šiandieną politika tapo internacionalizuota: riba tarp vidaus ir užsienio politikos nėra aiški. Dėl to ir Šveicarijos piliečiams teko susipažinti su jiems visiškai nauju tiesioginės demokratijos tipu: jiems teko galimybė pasipriešinti tarptautiniams procesams, globalizacijai arba europeizacijai. Jokioje kitoje Europos valstybėje tai nebūtų įmanoma. Kadangi ES politika – visų pirma demokratijos deficito kamuojama elito politika, kitų valstybių piliečių sveikinimai manęs nestebina.

Swissinfo.ch: Nepaisant to, vis dar nėra sėkmingų mėginimų mūsų sistemą pritaikyti kitose valstybėse pavyzdžių. Kaip manote, kodėl?

V.L.: Tiesioginė demokratija nėra eksportui skirtas produktas. Kiekviena valstybė turi savo tradicijas ir kultūrą. Tiesioginę demokratiją įvesti sudėtinga, mat tam politinis elitas turi atsisakyti dalies savo sprendimų priėmimo galių. Politinis elitas, parlamentarai ir partijos, paprastai yra pagrindinės jėgos besipriešinančios tiesioginei demokratijai. Pavyzdžiui, priešinamasi gali būti prisidengiant argumentu, jog tokia valdymo forma iš piliečių reikalautų pernelyg daug.

Swissinfo.ch: Netgi sekmadienio iniciatyvos teikėjai nepasakė, kaip ji turėtų būti įgyvendinta. Nežinome ir piliečių visumos nuomonės šiuo klausimu. Tad kokiu būdu, jūsų nuomone, vyriausybė turėtų įgyvendinti sprendimą, siekdama užsitikrinti, jog jos veiksmai sutaps su rinkėjų pageidavimais?

V.L.: Šia iniciatyva prie konstitucijos buvo pridėtas fundamentalios svarbos sprendimas. Konkrečiau, piliečiai išreiškė nenorą, kad imigracija tęstųsi tokia pačia forma, kokia ji vyko pastaruosius kelerius metus. Tuo tarpu nutarti kokiu būdu šiuos lūkesčius būtų galima paversti realybe – vyriausybės bei parlamento atsakomybė.

Swissinfo.ch: Jau prasidėjo debatai klausimu, kurių imigrantų atvykimas turėtų būti apribotas: visų jų, ar tiktai dalies? Ar kvalifikuotų darbuotojų imigracija turėtų būti ribojama mažiau, nei nekvalifikuotų? Kaip elgtis su prašančiaisiais prieglobsčio: papildomos jų imigraciją varžančios priemonės nereikalingos, ar reikėtų dėti didesnes pastangas užkirsti kelią apsišaukėliams? Kokie yra rinkėjų pageidavimai šiais klausimais?

V.L.: Suprantama, rinkėjai neturi tikslios vizijos kur ir kaip būtent turėtų būti stabdoma imigracija. Šie klausimai liečia ne tik laisvą žmonių judėjimą Europos sąjungoje, bet ir socialiai jautrias bei nevienareikšmiškas problemas, susijusias su imigracijos valdymu apskritai.

Konstitucinės normos neturi tiksliai nurodyti nei skaičių, nei instrumentų. Jose atsispindi fundamentalūs sprendimai, paliekantys pakankamai erdvės prisitaikyti prie konkrečių sąlygų. Taigi šiuo atžvilgiu iniciatyva neturėtų būti kritikuojama: ji leidžia vyriausybei ir parlamentui elgtis lanksčiai, palieka politinės erdvės manevrams. Jei politikų sprendimai dėl teisinio referendumo rezultatų įgyvendinimo piliečiams pasirodys nepriimtini, jie galės jiems pasipriešinti vėlesnėse šio proceso stadijose.

Swissinfo.ch: Kaip manote, ar tiesioginė demokratija parašė mirties nuosprendį lig šiol taikytam dvišalio bendradarbiavimo su ES būdui?

V.L.: Iš dalies taip. Lig šiol dvišalis bendradarbiavimas buvo paremtas tiesioginės demokratijos balsais. Tai buvo rizikingas kelias: jį pasirinkdami vyriausybė ir parlamentas darė prielaidą, jog žmonės balsuos už kiekvieną sutartį, niekuomet neištardami „ne“. Dabar žmonės pasakė kaip tik tai, drauge priversdami iškelti klausimą, ar įsitvirtinęs santykių su ES formatas vis dar tinkamas.

Vis dėlto, abi pusės, Šveicarija ir Europos sąjunga, yra suinteresuotos, jog bendradarbiavimas ir toliau vyktų dvišaliais pagrindais. Taigi aš manau, kad vyriausybė mėgins pristatyti tam tikrą kvotų sistemą kaip suderinamą su laisvo žmonių judėjimo principu.

Swissinfo.ch.: Jūs esate atkaklus tiesioginės demokratijos gynėjas. Tačiau ji taip pat didina tam tikras rizikas: gali būti kurstomos ir išnaudojamos nepagrįstos visuomenės baimės, tam tikri politikai nepelnytai paverčiami atpirkimo ožiais, etc. Kaip manote, ar tokio sistemos išnaudojimo grėsmė yra išaugusi?

V.L.: Kai kurie ekspertai nerimauja, jog augant žiniasklaidos įtakai ir stiprėjant politikos personalizacijai tiesioginė demokratija tampa grėsme. Aš šiandieninės situacijos nevertinčiau taip dramatiškai. Grėsmė išaugusi gali būti tik vienu požiūriu: šiandien politinės partijos į populizmą išties linkę labiau, nei buvo dvidešimtajame amžiuje. Kai diskusijose probleminiais klausimais nesiremiama faktais, kai vietoj to mėginama apoliuoti tiesiogiai į žmonių emocijas – tai kelia grėsmę tiesioginei demokratijai.

Swissinfo.ch.: Kaip užkirsti kelią tokiam išnaudojimui?

V.L.: Mes tiesiog turime tikėti politine sistema ir partijomis. Tikėti, jog į milžinišką joms tenkančią atsakomybę partijos pažvelgs rimtai, atsakingai ir nepasiduos populistinėms iniciatyvoms.

Swissinfo.ch.: Šios savaitės pradžioje dvi žinomos asmenybės, dešiniosios pakraipos šveicarų politinio žurnalo Die Weltwoche redaktorius ir vienas Vokietijos Socialdemokratų partijai priklausančių politikų, apkaltino vienas kitą demokratinio supratingumo stoka. Kaip manote, ar Šveicarijos tiesioginė demokratija išties demokratiškesnė nei Vokietijos atstovaujamoji?

V.L.: Aš nenorėčiau lyginti šių dviejų sistemų. Vokietijoje didesnę reikšmę turi rinkimai: po jų vyriausybės ir opozicijos partijos neretai apsikeičia vietomis. Tuo tarpu pas mus, Šveicarijoje, svarbiausios politinės partijos dalinasi ministrų kabinetus, taigi rinkimai turi mažesnę reikšmę. Dėl to mums reikalinga tiesioginė demokratija, įgalinanti autentiškus sprendimus. Tiesioginė demokratija nėra alternatyva, pakaitalas parlamentinei sistemai. Ji ją papildo, drauge prisidėdama prie bendros demokratijos kokybės.

Parengta pagal www.swissinfo.ch

Kategorijos: Akiračiai, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: