Galima pamatyti pranešimų, kad greitai, t. y. vasario 16-ą dieną, švęsime Lietuvos nepriklausomybės dieną. Šiek tiek painiojama. Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena, o Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena.
Jei kartais suabejojate, koks tikslus vienokios ar kitokios šventės pavadinimas, arba norite pasitikslinti – ar tai šventė, ar atmintina diena, reikėtų internete susirasti Darbo kodekso 162 straipsnį „Švenčių dienos“ir Atmintinų dienų įstatymą (atsivėrus langui ieškokite aktualios redakcijos).
Kartais klausiama: ar vartotinas žodis „suverenitetas“? Tai tarptautinis žodis. Suverenitetas [pranc. souveraineté]: 1. valstybės nepriklausomybė – teisė savarankiškai tvarkyti savo vidaus ir užsienio reikalus; 2. kiekvienai tautai priklausančių aukščiausių teisių visuma; 3. kiekvienos valstybės piliečių teisė savo nuožiūra nustatyti jos santvarką (Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, 2001). Bet vis dėlto geriau vartoti lietuvišką žodį nepriklausomybė (Kalbos patarimai. Kn. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas, Vilnius, 2005).
Kartais klausiama: kaip rašyti – ar Lietuva atgavo nepriklausomybę, ar Nepriklausomybę? Reiktų rašyti iš mažosios, tačiau dėl stilistinių sumetimų – norint labai akcentuoti tą žodį, rašant, sakykim, sveikinimą, galima rašyti ir didžiąja raide.
Didžiąja ar mažąja raide rašomi mėnesiai švenčių pavadinimuose?
Švenčių pavadinimų (tiek sudarytų iš datos, tiek iš prasminių žodžių) pirmasis žodis rašomas didžiąja raide, taigi švenčiame Rugsėjo 1-ąją, arba Mokslo ir žinių dieną, Vasario 16-ąją, arba Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Kovo 8-ąją, arba Moters dieną (Tarptautinę moterų solidarumo dieną), Kovo 11-ąją, arba Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. Šiais ir pan. atvejais kalendorinis pavadinimas yra prasminio šventės pavadinimo sinonimas ir už prasminį gal net žinomesnis.
Žinoma, jei rašome oficialų raštą, dokumentą, reikia rašyti oficialų šventės pavadinimą (kaip minėta – tikslintis, koks oficialus pavadinimas, reikia Darbo kodekse ir Atmintinų dienų įstatyme). Taigi, oficialus šventės pavadinimas yra Lietuvos valstybės atkūrimo diena, o visuomenėje vartojamas trumpesnis šventės pavadinimas – Vasario 16-oji (rašytina didžiąja raide).
Tais atvejais, kai mėnuo ir diena vartojami tik datos reikšme, didžioji raidė nevartojama – rašoma mažąja raide, pvz., Mokslo ir žinių diena švenčiama rugsėjo 1-ąją. Žalgirio mūšio diena yra liepos 15-oji. Lietuvos valstybės atkūrimo diena švenčiama vasario 16-ąją.
Susiję straipsniai:
- Kovo 11-ąją Seime bus įteikta Valstybės Nepriklausomybės stipendija
- Kaip taisyklingai rašomi švenčių pavadinimai?
- Kaune kviečia renginiai, skirti Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti
- Nacionalinis muziejus kviečia dalyvauti Atviruko ir plakato konkurse Vasario 16-ajai paminėti
- N.Venckienė. Vasario 16-osios pastebėjimai
- Vasario 16-ąją – Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ muzikinė istorijos pamoka JAV ir Kanadoje
- M. Kubilius. Netolerantiška Kovo 11-oji?
- Ar Vasario 16-oji – svarbiausia mūsų šventė? (video)
- Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
- Lietuvos sąjūdžiui Kaune – 25 metai: faktai, įvykiai ir žmonės
- „Misija Sibiras’13“ ekspedicijos akimirkos atgis Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje
- A. Jankauskas. Patrioto garbės reikalas – asmeninė Lietuvos vėliava
- Istorinė Prezidentūra kviečia pažinti, suprasti ir didžiuotis tuo, ką sukūrė mūsų seneliai ir proseneliai
- Parduotuvė, išparduotuvė, krautuvė, prekybos centras – kuo skiriasi?
- Kalbininkai apie kainas … geras, brangias ir dar kitokias
- Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“
- Užsieniečius stebina neįtikėtinai įdomūs atradimai lietuvių kultūroje
- Kaip kalbėjo, atrodė ir kur gyveno mūsų protėviai? (video)
Žodį „nepriklausomybė“ kaip nepriklausomos valstybės teise savarankiškai tvarkyti savo vidaus ir užsienio reikalus tisiniu požiūriu kartais patogiau išreikšti tarptautiniu žodžiu „suverenitetas“. Pvz. XIII a. nepriklausoma karaliaus Mindaugo Lietuvos valstybė tapusi karalyste įgijo valstybės suverenitetą kaip tarptautinį teisinį valstybingumo de jure precedentą, kurio pagrindu XX a. pradžioje atkurta valstybė, o to amžiaus pabaigoje – nepriklausomybė.