Švenčių pavadinimai: Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena, Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena (1)

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Galima pamatyti pranešimų, kad greitai, t. y. vasario 16-ą dieną, švęsime Lietuvos nepriklausomybės dieną. Šiek tiek painiojama. Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena, o Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena.

Jei kartais suabejojate, koks tikslus vienokios ar kitokios šventės pavadinimas, arba norite pasitikslinti – ar tai šventė, ar atmintina diena, reikėtų internete susirasti Darbo kodekso 162 straipsnį „Švenčių dienos“ir Atmintinų dienų įstatymą (atsivėrus langui ieškokite aktualios redakcijos). 

Kartais klausiama: ar vartotinas žodis „suverenitetas“? Tai tarptautinis žodis. Suverenitetas [pranc. souveraineté]: 1. valstybės nepriklausomybė – teisė savarankiškai tvarkyti savo vidaus ir užsienio reikalus; 2. kiekvienai tautai priklausančių aukščiausių teisių visuma; 3. kiekvienos valstybės piliečių teisė savo nuožiūra nustatyti jos santvarką (Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, 2001). Bet vis dėlto geriau vartoti lietuvišką žodį nepriklausomybė (Kalbos patarimai. Kn. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas, Vilnius, 2005).

Kartais klausiama: kaip rašyti – ar Lietuva atgavo nepriklausomybę, ar Nepriklausomybę? Reiktų rašyti iš mažosios, tačiau dėl stilistinių sumetimų – norint labai akcentuoti tą žodį, rašant, sakykim, sveikinimą, galima rašyti ir didžiąja raide.

Didžiąja ar mažąja raide rašomi mėnesiai švenčių pavadinimuose?

Švenčių pavadinimų (tiek sudarytų iš datos, tiek iš prasminių žodžių) pirmasis žodis rašomas didžiąja raide, taigi švenčiame Rugsėjo 1-ąją, arba Mokslo ir žinių dieną, Vasario 16-ąją, arba Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Kovo 8-ąją, arba Moters dieną (Tarptautinę moterų solidarumo dieną), Kovo 11-ąją, arba Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. Šiais ir pan. atvejais kalendorinis pavadinimas yra prasminio šventės pavadinimo sinonimas ir už prasminį gal net žinomesnis.

Žinoma, jei rašome oficialų raštą, dokumentą, reikia rašyti oficialų šventės pavadinimą (kaip minėta – tikslintis, koks oficialus pavadinimas, reikia Darbo kodekse ir Atmintinų dienų įstatyme). Taigi, oficialus šventės pavadinimas yra Lietuvos valstybės atkūrimo diena, o visuomenėje vartojamas trumpesnis šventės pavadinimas – Vasario 16-oji (rašytina didžiąja raide).

Tais atvejais, kai mėnuo ir diena vartojami tik datos reikšme, didžioji raidė nevartojama – rašoma mažąja raide, pvz., Mokslo ir žinių diena švenčiama rugsėjo 1-ąją. Žalgirio mūšio diena yra liepos 15-oji. Lietuvos valstybės atkūrimo diena švenčiama vasario 16-ąją.