Trečiadienis, 27 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

Ž. Makauskienė. „Pro Patria“ sukurta tarnauti Tautai ir valstybei

Živilė Makauskienė, www.propatria.lt
2014 02 13 09:32
21
0
SHARES
Ž. Makauskienė. „Pro Patria“ sukurta tarnauti Tautai ir valstybei
Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.
Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

„Aušra“: Kas yra „Pro Patria“? Visuomeninė organizacija, judėjimas ar politinės partijos užuomazga? Kas dalyvauja jos veikloje, kokie yra tikslai ir veiklos būdai?

 Vytautas Sinica (V. S.): Nors neįprastas, bet čia išties tinka žodis „sambūris“, nes į „Pro Patria“, pritardami jos atspirties tašku tapusiam kreipimuisi, susibūrė katalikiškus moralės principus pripažįstantis ir Vasario 16-osios projektui – moderniai tautinei lietuvių tautos valstybei – įsipareigojęs dirbti akademinis jaunimas.

Paulius Stonis (P. S.): Tarp mus palaikančiųjų yra daug akademinės bendruomenės narių, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio lyderių, signatarų, žurnalistų, visuomenės veikėjų, mokslininkų. Tačiau sambūrį bei visas jo kuklias veiklas šiandien išlaikome vien savanoriškais narystės indėliais. Skirtingai nei šiandien priimta manyti, piliečio sąvokai teikiame klasikinę – griežtai politinę – prasmę. Manome, kad politinis gyvenimas neturi apsiriboti vien tik dalyvavimu rinkimuose, tačiau reikštis ir išrinktos valdžios stebėjimu bei aktyviu dalyvavimu savivaldoje.

Paulius Stonis | facebook.com nuotr.
Paulius Stonis | facebook.com nuotr.

Šiandien Lietuva tėra formalios, bet ne pilnutinės demokratijos politinėje srityje valstybė. Apie tai, ir ne tik tai, kalbamės su jaunimu bei vyresniais mus girdėti norinčiais žmonėmis. Tai darome tiek mūsų portale, tiek kitur skelbiamuose tekstuose bei interviu, įvairių viešų diskusijų, renginių, netgi mitingų metu. Nepalaikome nė vienos dabartinės politinės jėgos. Taip pat nesame ir jokios partijos užuomazga. „Pro Patria“ yra sukurta ne valdžiai, bet tautai ir valstybei.

Agnė Baliukonytė (A. B.): Kiekvienas suprantame, kad mūsų poelgiai vienaip ar kitaip gali pakeisti valstybės, dar svarbiau – tautos veidą, todėl bandome vienytis ir vienyti, ugdyti politinį sąmoningumą ir pilietinę atsakomybę, skleisti katalikiškus dorovės principus, grąžinti į viešąjį gyvenimą pasitikėjimą politiniais autoritetais, skatinti nesavanaudišką tarnavimą valstybei, kurti stiprios Lietuvos, o ne Europos administracinio užkampio savimonę, ir – gaila, kad to reikia, – tačiau vėl iš naujo budinti tautą.

Kodėl, užuot įsitraukę į jau esamų politinių partijų veiklą, pasirinkote „Pro Patria“ sambūrį? Ar dalyvaujant politinių partijų veikloje nebūtų paprasčiau ir turbūt lengviau siekti keisti valstybę?

P. S.: Nepaisant mūsų įsitikinimo, kad šiuolaikinėse lietuvių partijose labai stinga demokratijos, dalyvauti partinėje veikloje paprasčiau nebūtų, nes neturėtume tokios veiksmų, savarankiško mąstymo bei retorikos laisvės, kuo džiaugiamės dabar. Matome gausų šalia partijų veikiančių jaunimo organizacijų būrį. Jose tikrai pilna puikių, Lietuva tikinčių žmonių. Tačiau pastebime, kad net matantys dideles neteisybes partijose jaunuoliai daug dažniau negali peržengti to vidinio barjero ir pabūti šiek tiek politiškai nekorektiški – atvirai išsakyti savo nuomonę. Tuo tarpu sambūryje esame daugmaž vienodų pažiūrų bičiuliai. Vienas į kitą žiūrime kaip į asmenį, o ne konkurentą. Tad mūsų nekamuoja kažkokios intrigos, valdžios ar dėmesio godulys. Kartais draugiškai pasiginčijame dėl veikimo priemonių ar retorikos tono, bet ne tikslų. Mums nebūdingas savęs aukštinimas. Nelaikome savęs kažkuo pranašesniais, nežiūrime į likusiuosius kaip į nemąstančią masę. Mes visi tikime Lietuvos žmonėmis. Galbūt todėl ir netiktume partinei veiklai. Bent jau tokiai, kokia egzistuoja šiandien.

V. S.: Nė viena parlamentinė, bent kiek įtakos turinti partija nesiekia pakeisti valstybės mums svarbiais aspektais ir ypač minėtojo svarbiausio – vergo, o ne valstybinio mąstymo. Galima kalbėti apie bandymus pakeisti pačias partijas, pakreipti jų politiką diversijomis iš vidaus. Tačiau tai ne kartą bandyta ir visus kartus sužlugo. Galima ir fantazuoti apie ėjimą į Seimą su kitaip mąstančiomis partijomis, tačiau tai dar didesnė iliuzija, nes nei vienas, nei 10 žmonių Seime nieko negali pakeisti. Esamoje situacijoje partijos paprasčiausiai savo viduje įtaką įgyti leidžia tik žmonėms, kurie atitinka jų politikos suvokimo principus. Valstybės pakeisti mūsų aptariama prasme per partijas neįmanoma. Kita vertus, dažnai klaidingai suprantama, kad mes atmetame partijas iš principo. Neįmanoma atstovaujamoji demokratija be partijų, tačiau partijos turi būti visuomenės kontroliuojamos. Visuomenėje sukurti valstybiškai mąstančiųjų kritinę masę, kuri nebūtų abejinga partijų sprendimams ir pakankamai orientuotųsi politikoje, kad galėtų aiškiai suvokti, kas atsakingas už kuriuos sprendimus ir ką reikia spausti, kad neveiktų prieš Lietuvą, mums atrodo realesnis tikslas.

Agnė Baliukonytė | asmen. nuotr.
Agnė Baliukonytė | asmen. nuotr.

A. B.: „Pro Patria“ pranašumas yra jos tylus veikimas. Nereikia taikytis prie ideologinės, politinės cenzūros, nebūtina įsivelti į politkorektiškų kalbų liūną. Tam, kad būtų galima ką nors keisti nacionaliniu lygmeniu, visų pirma reikia paruošti visuomenę, supažindinti ją su idėjomis, o sambūris yra tam tinkamiausia forma. Geriau pamažu auginti inteligentijos sluoksnį, kuris savo veikimu ateityje bus pajėgus palaikyti darnų tautos jos viduje ir tautos su valstybe santykį.

Kokie yra didžiausi sunkumai, su kuriais susiduria šiandienos Lietuva? Kokie rimčiausi iššūkiai laukia Lietuvos netolimoje ateityje?

 V. S.: Lietuvos iššūkis yra tai, jog pasitikdami visoms šalims kylančias negandas, mąstome visiškai provincialiai ir vergiškai. Politinis „elitas“ nuolat skundžiasi dėl sovietinio gyventojų mentaliteto, vadinamosios išlaikytinio sąmonės, tačiau tai dar labiau matyti kalbant apie pačius Lietuvos politikus – su retomis išimtimis beveik visi jie mąsto sovietiniu administracinio vieneto valdytojo mąstymu ir yra pasiruošę vykdyti stipresniųjų ar tariamų draugų komandas. Skirtingos partijos tik linkusios nuolaidžiauti skirtingomis kryptimis – prieš Maskvą ir Varšuvą labiau lankstosi tariami kairieji, prieš Briuselį – visi be išimties, ką tobulai parodė net neišversta ir neperskaityta Seimo ratifikuota sutartis dėl Konstitucijos Europai, iš ko po to saldžiai juokėsi ES senbuviai.

A. B.: Be to, Lietuvos problema visais laikais buvo stipraus identiteto, tautinės tapatybės stygius, kurį šiandien bando gilinti ir išorinės jėgos. Tačiau meluoja tie, kurie niekina lietuvius, skiepija tautos nepilnavertiškumą, skatina dar didesnę priklausomybę nuo išorinių jėgų, tiek Rytų, tiek Vakarų. Turime suvokti, kas esame, ir pagaliau užaugti. Nepriklausomybę pasiekėme, bet kas iš laisvų sienų, jeigu save tapatiname su bet kuo kitu, tik ne Lietuva; jeigu išsivažinėjame po visus pasaulio kampelius ir atiduodame savo intelektualinę ir fizinę energiją svetimiems, net nesuprasdami „savas-svetimas“ skirties. Vienintelis būdas kurti valstybę yra išlaikyti tautą, jos orumą ir savigarbą. Tada ir pasaulis į mus pradės žiūrėti būtent taip, pagarbiai. Dabar taip į save žiūrėti nesugeba patys lietuviai.

P. S.: Vienu iš didesnių iššūkių lieka sovietinis partinio elito mentalitetas. Jame neegzistuoja tokios sąvokos kaip „asmuo“ ar „tauta“. Pastaroji šiandien daugelio partinio elito veikėjų matoma tik kaip galvoti nesugebančiųjų masė, tuo tarpu vietoje asmens vis dar likęs „žmogiškojo ištekliaus“ vaizdinys.

Kritiškas požiūris į eurointegraciją Lietuvoje paprastai siejamas su prorusiškomis jėgomis. „Pro Patria“ žmonės taip pat kritikos pažeria ES. Jums susirūpinimą kelia ir iš Vakarų Europos plaukiantys signalai, kai prisidengiant žmogaus teisėmis, brukama kairuolių ideologija. Dėl tokio kritiško požiūrio „Pro Patria“ susilaukė žymaus Lietuvos politikos veikėjo kaltinimo tarnyste Rytams. Ar jūs esate „Maskvos agentai“?

P. S.: Žinoma, ne. Taip gali teigti tik tie, kurie mato, jog mūsų keliami klausimai jų atžvilgiu yra mažų mažiausiai nepatogūs. Kalbant apie euroskepticizmą, galima atvirai pasakyti, kad esame už Europos Sąjungos egzistavimą bei Lietuvos narystę joje. Tačiau Europos Sąjungą matome kaip lygiateisių tautų ir nacionalinių valstybių sąjungą, bet ne iš kažkokių anoniminių biurokratinių plytų sudėliotą, neomarksistiniais seksualinių „laisvių ir teisių“ klijais sulipdytą bei euro banknotais apklijuotą federaciją. Mes, kaip ir nemaža dalis Europos gyventojų, matome, kad šiandieninė Europos Sąjunga stokoja vakarietiškų, demokratiškų praktikų ir pasaulėžiūros vertybių. Priešingai, juntama didžiulė dar sovietmečio pradžios Rusijoje Lenino revoliucijos įtvirtintos pasaulėžiūros sklaida, marksizmo atgimimas. Atrodytų keista, tačiau stebėtis nederėtų. Šiandien mažai kas žino, kad, pavyzdžiui, Europos Komisijai vadovaujantis Jose Manuelis Barroso buvo vienas iš portugalų maoistinės komunistų partijos lyderių.

V. S.: Maskvos agentai nesame, bet tai labai patogus kaltinimas, naudojamas minėto aklai proeuropietiško elito, siekiant suplakti į vieną marginalizuotą poziciją visas jiems nepalankias nuomones. Europos studijose aiškiai skiriamas radikalus ir nuosaikus euroskepticizmas – pirmojo atstovai yra prieš pačią narystę ir vieningos Europos projektą, antrieji, tarp kurių yra ir „Pro Patria“, kritikuoja tik integracijos kryptis ir vertybinius pagrindus. Pirmoji pozicija yra paranki Rusijai ir jos palaikoma, antroji – prie to „pritempinėjama“, o iš tiesų yra vyraujanti Vakarų Europos šalyse, kaip antai Prancūzijoje ar Didžiojoje Britanijoje.

V. Landsbergis pastaruoju metu nuosekliai skleidžia mąstymą, jog galima tik taisyti ES arba ją palikti, ir kad euroskeptikai – už antrąjį variantą. Tačiau Lietuvos valdžia – kairė ar dešinė – renkasi visada tik trečiąjį kelią: priimti viską, kas iš Briuselio. Dėl stojimo sutarties, galima sakyti, nesiderėjome, kad tik greičiau įstotume, šiandien dėl to turime krūvą problemų, bet ir dabar netiesa yra gąsdinimai, kad vos atsisakysime kurio nors integracijos žingsnelio (euras, žemės pardavimas) – būsime išmesti. ES jos nariai reikalingi ne mažiau negu nariams ES. Čia turbūt reikia pakartoti užtvirtinant: nesame ir nebūsime už Lietuvos išstojimą iš Europos Sąjungos, tik už jos vertybinių pagrindų taisymą ir protingą atsirinkimą, kuriose srityse integracija yra reikalinga, o kuriose – pražūtis jos narėms.

Kaltinimai darbu Rusijai tad yra laužti iš piršto ir protingai naudojami viešųjų ryšių tikslais. Visgi ilgesnėje perspektyvoje neišvengiamai vis daugiau žmonių supranta, kad kaltinimai neatitinka tikrovės, o tai skatina pagrįstas abejones pačiais kaltintojais – ar tai būtų pseudo „Lietuvos interesų gynėjas“ Paulius Subačius, ar pats Atkuriamojo Seimo pirmininkas. Gaila, jog „Pro Patria“ atžvilgiu net ir iškilūs politikai pasirinko tokią neatsakingą poziciją.

A. B.: Šie kaltinimai kelia šypseną, po kuria slypi gilus nerimas ir susirūpinimas mūsų visuomene, jos patiklumu ir minėtu įpročiu nesąmoningai kuo nors sekti. Dar vakar norėjome būti savarankiški, šiandien – priklausomi, vakar stovėjome susikibę rankomis, šiandien – bijome prisipažinti esantys lietuviai. O pasikeitė tik išorinis veikimo principas. Jis tapo subtilesnis. Lietuviai buvo puikiai perkandę ankstesnę draudimų sistemą ir gudriai darė viską, ko neleido valdžia. Šiandien mes kaip maži vaikai pasiduodame „atvirkštinei“ logikai. Mums leidžia daryti viską, tad nebedarome nieko. Tad minėti kaltinimai išsakytų argumentų neatremia, jie tik nukreipia dėmesį nuo kalbėjimo apie šią problemą.

Per Sausio 13-osios minėjimą „Pro Patria“ atstovas Paulius Kruopis, kalbėdamas Laisvės gynėjams ir visuomenės veikėjams Seime, atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje nėra istorinės politikos, kai didelė dalis akademinės bendruomenės, kuri sėkmingai baigė sovietmečio mokslinio komunizmo mokyklą, iki šiol nepakeitė savo antitautinio mąstymo, ir tokia antitautine dvasia siekiama auklėti jaunimą. Ar įmanoma keisti šį įsigalėjusį reiškinį, kai tie nomenklatūriniai istorikai apdovanojami medaliais ir ordinais, kai jiems suteikiamas eteris televizijoje, žiniasklaidoje?

V. S.: Problemos pripažinimas visada yra jos sprendimo pradžia. Bėda ta, jog atvirai antivalstybiški istorikai yra vadovų postuose visose pagrindinėse istorijos mokslo įstaigose – VDU, VU fakultetuose, Lietuvos istorijos institute. Visur atvirai kalbama apie tai, kad atskiros tautinės valstybės kūrimas vakarykščių baudžiauninkų valstiečių kultūros pagrindu buvo klaidingas ėjimas. Teisingas, supraskime, būtų buvęs prisidėjimas prie Pilsudskio atkurtos ATR vizijos, kuri jau tada buvo pasmerkta ir pačioje Lenkijoje, nes ir ten jau tarpukariu buvo mąstoma modernių politinių tautų kategorijomis. Tam pasipriešinti dauguma istorikų garsiai negali, nes turėtų atvirai stoti prieš savo darbdavius ir viršininkus, be to, mokytojus, disertacijų vadovus. Padėtis šia prasme tragiška. Tai viena iš priežasčių, kodėl ją keisti bandoma pradedant ne nuo pačių istorikų, o nuo istorijos politikos, kurios formavimą aktyviai palaiko nemažai darbovietės nebevaržomų ir atvirai provalstybiškai kalbančių istorikų, akademikų.

A. B.: Teigiant, kad istorija neutrali, ir suliejant ją į vieną niekuo neišsiskiriančių įvykių grandinę, mūsų istorija miršta, nes netenka prasmės. Būtent to ir siekia įvairios išorinės jėgos, nes likusią spragą jos gali užpildyti savomis tezėmis. Tačiau mes, šviesdami ir ugdydami visuomenę, galime tam priešintis. Kiekvieną kartą atitinkamai kalbėdami apie mūsų valstybę keitusius įvykius mes juos išskiriame iš pilkos istorijos masės. Gerbdami Lietuvos kovotojų ir šviesuomenės paveikslus, galime imti iš jų pavyzdį ir juo vadovautis kurdami dabartinę Lietuvą. Jeigu tuo vadovausis gana didelė Lietuvos žmonių dalis, bus visai nebesvarbu, kas ir ką kalba per radiją ar televiziją, nes nebebus mąstymo spragos, kurią galėtų užpildyti jų tušti šūkiai.

Lenkų mokslininkė Katažyna Koženievska, gerai pažįstanti Lietuvos realijas, nes pati iš čia kilusi, teigia, kad Lietuvoje yra labai stipri prolenkiškų intelektualų grupė, daranti esminę įtaką mokslo, taip pat politikos ir žiniasklaidos pasaulyje. Kaip ta įtaka atsispindi šalies politiniame gyvenime?

V. S. Signataras profesorius Bronislovas Genzelis pasakojo apie savo pokalbį su senu pažįstamu, Sąjūdžio laikų Lenkijos mokslų akademijos vadovu. Paklaustas apie istorijos perrašinėjimus ir Vilniaus okupacijos neigimą, jis atsako paprastai: „Jūsų [Lietuvos] istorikai parašo viską daug geriau, nei kad patys lenkai, o Sikorskis trina rankas ir kalba remdamasis lietuvių istorijos profesoriais“. Sunku sugalvoti didesnį ir pražūtingesnį poveikį: Lietuvos istorijos mokslas tarnauja svetimos valstybės istorijos pasakojimui įtvirtinti. Dar daugiau: patys istorikai pripažįsta, kad istorijos politika jiems reikalinga skirtingų pasakojimų derinimui ir geresnių santykių tarp valstybių užtikrinimui. Kaip jie užtikrinami, kai tiek Rusijai, tiek Lenkijai Lietuva yra geopolitinė anomalija? Tik laipsniškai atsisakant istorinių mūsų valstybingumo pagrindų. Ir tai akivaizdu, kai patys politikai provalstybiškai mąstančius istorikus pradeda vadinti „tautininkais radikalais“. Kas prieš 20 metų buvo absoliuti norma, šiandien tampa radikalizmu.

A. B.: Politiniame mūsų valstybės gyvenime netrūksta įvairių prolenkiškų iniciatyvų, siekiant palaikyti Lenkijos kultūrą ir identitetą Lietuvoje, tačiau labiausiai išskirčiau švietimo reformas. Į tai verta kreipti dėmesį, nes šis klausimas susijęs su labai plačia ir svarbia visuomenės dalimi. Trokštamos reformos siekis palengvinti lenkų kilmės atstovų išsimokslinimo kelią reiškia, jog yra siekiama stiprinti prolenkiškas inteligentijos gretas šalyje, ir tuo pat metu apsunkinti lietuvių elito sluoksnio formavimąsi. Tačiau tam yra būdų priešintis: suvokiant, kokios įtakos paveikti buriasi tam tikri asmenys, ir formuojant atitinkamą atsaką į jų veiksmus.

P. S.: Kai kurie istorikai vis dar vadovaujasi prielaida, kad egzistuoja kažkoks vertybiškai neutralus istorinis mokslas. Toks įsivaizdavimas labai naudingas daug pragmatiškesniems Lenkijos bei tos pačios Rusijos politikams ir istorikams. Argi neatrodo, kad tokie nusišnekėjimai apie Sausio 13-ąją, kaip kad – „savi šaudė į savus“ – Lietuvoje gana drąsiai buvo iškelti į viešumą tik todėl, jog suprasta, kad tam yra sudarytos sąlygos ir terpė? Pliuralistinis istorinis pasakojimas Lietuvai šiuo metu gali būti pražūtingas. Jis lygiaverčiai teisingais paverstų tokius nusišnekėjimus apie Sausio 13-ąją, kaip kad „savi šaudė į savus“, arba kad jokios 50 metų trukusios Lietuvos okupacijos nebuvo. O tai labai paranku Rytų kaimynei.

Ar nekyla kartais pagunda pasirinkti lengvesnį, karjerą žadantį kelią, kaip kad daro daug jaunų žmonių – dalyvauti įvairiuose ES projektuose, jaunimo organizacijose?

A. B.: Iš esmės kiekvienam mūsų reikia priimti kelis vertybinius sprendimus, kurie vėliau lemia ir veiklos kryptis, ir saviraišką. Vienas iš tokių pasirinkimų reikalauja aiškiai apibrėžti, kokiomis moralinėmis prielaidomis tikimasi grįsti savo gyvenimą. Pasirinkus krikščioniškąjį gyvenimo būdą, yra pasirenkama vadovautis Bažnyčios socialiniu mokymu, kartu būti aktyviu ir patriotišku piliečiu bei skleisti visa tai aplinkiniams. Nors toks kelias reikalauja aukos ir nuolankumo, kartu jis įprasmina žmogaus būtį.

Taigi minėtą kelią pasirinkau ir aš, todėl nebegalėjau išsikelti kito tikslo kaip puoselėti ir gaivinti lietuvių tautą. Nors yra žmonių, bandančių tai daryti savo individualiomis pastangomis, per amžius buvo buriamasi į bendruomenes, kurios užtikrindavo paramą ir pagalbą, maksimizuodavo įtaką. Sekdama jau įprasta tradicija, aš prisijungiau prie „Pro Patria“. Taip, tai nėra karjeros kelias, bet aš ne to ir ieškojau. Tai greičiau savęs įsteigimas visuomenėje, tam tikros rūšies socializacija, kurianti intelektualines išeigas. Tai būdas augti bei auginti kitus. To visiems ir linkiu.

 V. S.: Galima kalbėti tik už save, bet tokių pagundų nekilo. Ne vienas žmogus tiesiai pasakė, kad „Pro Patria“ tikslams pritaria, bet čia tiek vargo, o kitur padeda parlamentarai, yra finansų, nesi puolamas ir marginalizuojamas, ką sunku pakelti studento amžiaus žmogui. Viešoji nuomonė šiais laikais yra milžiniškas ginklas, galintis bet ką sugniuždyti po vieną. Visose amžiaus grupėse yra mūsų principams pritariančių žmonių, kurie nedrįsta to garsiai kalbėti, kad išsaugotų darbo vietą ir nuomonę formuojančio elito pagarbą. Neduok Dieve, būti pavadintam radikalu. Bet kai susimąstai, yra priešingai – įžeidžiančios etiketės šiandien yra komplimentas, nekonformizmo ir nesusitaikymo su problemomis ženklas. Lengva gyventi iš projektų bei politikų paramos ir su draugais socialiniuose tinkluose juoktis iš Graužinienės ir Gražulio. Bet „Pro Patria“ nėra masinis projektas ir todėl, kad nuo pat pradžių buvo atvira dėl savo pozicijos nepatogumo ir narių prisiimamos rizikos.

P. S.: Gerą karjerą galima daryti profesinėje srityje, kurioje nors įmonėje ar organizacijoje. Buvimas piliečiu niekada ir neturi žadėti geros karjeros. O jei žada, tuomet į valdžią einama ne tarnauti tautai, bet „būti“ politikais.

Agnę Baliukonytę, Paulių Stonį ir Vytautą Sinicą kalbino Živilė Makauskienė,

„Aušra“, 2014-03

Susiję straipsniai:

  1. Ž. Makauskienė. Kovo 11-oji Vilniuje (nuotraukos)
  2. E. Drungytė: Jums nesuteikta teisė šluostytis į mus kojas, nes esate mūsų išrinkti mums tarnauti
  3. J. Panka. Kam priklauso Lietuva? Tautai ar landsbergiams?
  4. Pro Patria: Išlikime žmonėmis. Žodis tėvynainiams
  5. Ž. Makauskienė. Lenkai įsitikinę, kad jiems galima daugiau
  6. Ž. Makauskienė. Latvijos rusai „padės“ Lietuvos lenkams?
  7. R.Ozolas: Egzistencinės grėsmės valstybei ir tautos galimybės joms pasipriešinti (video)
  8. Ž.Makauskienė. Buldozeriu prieš gamtą
  9. Ž.Makauskienė. Kalba pasako, koks esi
  10. R.Ozolo paskaita – „Egzistencinės grėsmės valstybei ir tautos galimybės joms pasipriešinti“
  11. Iki paskutinio kantrybės lašo įsitvirtinti Lietuvoje
  12. P. Stonis. Jaunimo dilema: partijai ar Lietuvai?
  13. „Pro Patria“ kviečia į signatarų A.Patacko ir A.Rudžio paskaitą „Tauta ir žemė“
  14. „Pro Patria“ kviečia į signatarų R.Ozolo ir A.Rudžio paskaitą „Tauta ir žemė“
  15. Ž.Makauskienė. Gyvenimas paminklų šešėlyje
  16. Ž.Makauskienė. Kodėl lietuviai šipina lenkus?
  17. Ž.Makauskienė. Lenkiška tolerancija
  18. Ž.Makauskienė. Privati lietuvybė
  19. Bus įteikti apdovanojimai „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“
  20. Ž.Makauskienė. Lenkijoje valstybinės kalbos mokymasis – ne derybų objektas
  21. P. Stonis. Kuriame respubliką ar tautinę valstybę?
  22. V. Sinica. Antivalstybinis požiūris tarpsta tiek piliečių sąmonėje, tiek istorikų studijose
  23. Č.Iškauskas. Nacionalizmas ar tautiškumas: kokį turime Lietuvoje?
  24. V. Žukienė. Lietuvoje vėl formuojama valstybė valstybėje
  25. I. Vasinauskaitė. Neįvarykim Lietuvai infarkto
  26. Č. Iškauskas. Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?
  27. Č. Iškauskas. Ką davė Lietuvai A. Smetonos diktatūra?
  28. A. Patackas. Atviras laiškas Mantui Adomėnui
  29. P. Stonis. LLRA tikslas – lietuvius paversti tautine mažuma savo pačių valstybėje (video)
  30. D. Paukštė. Kaip emigrantas premjero sudarytai darbo grupei „kruopų davė“

Comments 21

  1. Nepolitikas says:
    7 m. ago

    Sergantieji, man jūsų gaila. Nieko nesuprantant, bet … 🙂 )))

    Atsakyti
    • kostas says:
      7 m. ago

      Pasižiūrėk į veidrodį, jei nori pamatyti iliustraciją, kokie išoriniai kretinizmo požymiai.

      Atsakyti
      • Nepolitikas says:
        7 m. ago

        Na, jo teisingai „kretinizmo požymiai“ akivaizdžiai lenda- „Pro Patria“ sukurta tarnauti Tautai ir valstybei“ (?!). 🙂 … O visi žino kad „Lietuvos valstybę kuria Tauta“. Tai tik idiotai gali tarnauti Tautai, bet ne tarnauti Tautos Valstybei. „Pasirinkus krikščioniškąjį gyvenimo būdą, yra pasirenkama vadovautis Bažnyčios socialiniu mokymu, kartu būti aktyviu ir patriotišku piliečiu bei skleisti visa tai aplinkiniams. Nors toks kelias reikalauja aukos ir nuolankumo, kartu jis įprasmina žmogaus būtį.“, asmenų grupė, užsidariusi savo siauruose interesuose – paprasčiausiai sekta.

        Atsakyti
      • Kęstutis says:
        7 m. ago

        … juos įvardyti – sekta, būtų komplimentas :)… Paprasčiausiai neaiškus darinys, pradedant pavadinimu…

        Atsakyti
        • vargšeli says:
          7 m. ago

          negi taip blogai mokykloj mokeisi , kad nieko nesupratai?

          Atsakyti
        • Dalė says:
          7 m. ago

          Patys jūs neaiškūs dariniai – robotai su dviem programom
          Sugebėk tu man, žmogau, taip viską susiaurinti, o su siaurinus apdergti

          Atsakyti
          • Kęstutis says:
            7 m. ago

            Paaiškinsiu – tiems kurie gerai mokėsi:
            1. Pavadinimas – nei į tvorą, nei į mėtą – svetimžodis, svetimkūnis… Patys sau užduokite klausimą – ką jis reiškia daugumai Lietuvos žmonių – nieko…
            2. Įdėja – gelbėsim EU padėsim Lietuvai… Geriau būtų atvirkščiai.
            3.Paaiškinu vaizdžiai, kas gavosi su – Propatria… Susikuria Lietuvoje sambūris, pasivadina “Alach Akbar” – kuris gelbės islamą nuo fundamentalizmo, padės pasauliui, na gal ir Lietuvai…
            Nesmerkiu aš šio sambūrio, tegu tik dirba, vis tik kažkokia nauda bus, bet savo nuomonę aš turiu teisę pasakyt, o jau jūsų reikalas – piktintis ar įsiklausyt…
            Nuo pat Sąjūdžio laikų, Radžvilas man buvo autoritetas, o čia lepttttt ir – Propatria… Nesupratau aš jo…

  2. N says:
    7 m. ago

    “Čia turbūt reikia pakartoti užtvirtinant: nesame ir nebūsime už Lietuvos išstojimą iš Europos Sąjungos, tik už jos vertybinių pagrindų taisymą ir protingą atsirinkimą, kuriose srityse integracija yra reikalinga, o kuriose – pražūtis jos narėms.”

    Naivuoliai, jūs net nesusitvarkote savo šalyje, o ketinate taisyti ES.

    Atsakyti
    • kostas says:
      7 m. ago

      Jie susitvarko savo galvose, o tai svarbiausia.

      Atsakyti
      • N says:
        7 m. ago

        Nesusitvarko, jei vis dar iliuziškai tiki, jog ES galima reformuoti ir nereikia iš jos bėgti.

        Atsakyti
      • slenkstis says:
        7 m. ago

        Pritariu,ir tai svarbiausia.
        bus ten tvarka bus ir kitur.Šaunūs šie jauni žmonės jų straipsniuose mintys sveikos,analizė tiksli,gerai išmąstyta.
        Pagarba šiam jaunimui.

        Atsakyti
  3. Algirdas says:
    7 m. ago

    Džiaugiuosi studentijos pradėtu vienijimusi į tautos ir valstybės gynimą. Matomai , jau ir mūsų jaunimui pabodo , o gal ir įgrįso lietuvių tautos naikinimo procesai, vykdomi užseinio tarnybų padlaižių ir pataikų. Jaučiasi tas genetinis pagrindnas:LIETUVIAIS ESAME MES GIMĘ LIETUVIAIS TURIME IR BŪT. Tačiau pastovus kartojimas “KATALIKIŠKUMO” verčia suklusti, kad tą katalikišką žydų religiją į Lietuvą nuo Jogailos laikų atnešė TIK LENKAŲ KUNIGAI, IŠŽUDĖ DEŠIMTIS TŪKSTANČIŲ MŪSŲ DOROVINGOSIOS KRIKŠČOINIŠKOSIOS- GAMTOS GARBINTOJŲ RELIGJOS ŠVENITKŲ, SUNAIKINĘ LIGI PAMATŲ MŪSŲ TŪKSTANTMETĘ jų prvardžiuojamą PAGANI-ų religiją. Vatikanui, įkurtam žydų ir ligi X amžiaus vadovautam, pirmiausiu uždaviniu buvo išnaikinti vius krikščionis, o su PAGANI- mis – -juos pavergusi ir taip susitvarkysime… mokės duokles ir bus vergais. Todėl labai nuoširdžiai patarčiau, jungtis prie atgimstančios senosios lietuvių Baltų religijos ir tapti tikrais lietuviškų vertybių garbintojais, puoselėtojais ir kovotojais už lietuvybę. Ne tai ne agitacija, tai pagyvenusio lietuvio suvokimas, kas ir nuo kada galingąją Lietuvos Karalystę sunaikino ir ligi šiol tęsio mūsų tautos naiknimą. O gimus lietuviu, būtina atskirti pelus nuo grūdų, ir eiti lietuvišku senuoju keliu, gaivinant lenkų, rusų, vokiečių ir žydų šešsi šimtmečius naikintą lietuvių tautos ir Valstybės istorinį paveldą, mūsų papročius ir kultūrą. Vatikanui tarnaujatieji CUT-ALL-X-sų kunigai, nepadėjo lietuvių tautai, o atkūrus Nepriklausomybę, iš Vatikano atsiuntė patyrusį generolą Bačkį, susigirebti lietuvių tautos sukurtą turtą iš lietuvių tautos- visas bažnyčias, vienuolynų rūmus, žemes ir bažnytinį auksą… Ir kai mūsų atgimstančios baltų religijos vadovas – a.a. Krivis Jaunius – Jonas Trinkūnas nuėjęs pas Bačkį paprašė, kad leistų atgimstančios lietuvių religijos apeigoms pasinaudoti Šventaragio slėnyje esančiu Šventosios ugnies Aukuru,esančiu Katedros rūsiuose, Bačkys griežtai atsisakė duoti leidimą. O kiek tarybiniais metais Cut-all-x-sų kunigai po išpažinčių išdavo KGB nuoširdžių Lietuvos patriotų – NESUSKAIČIUOJAMAI DAUG JŲ ATSIRADO SIBIRUOSE. Busdami tautiniu pagrndu, Jūs Gerbiamieji Studentai, būtinai blaiviai pergavokite ir faktais – tiktai faktais, remdamiesi, kurkite tautinį sambūrį, vertą mūsų protėvių , pritaikomą dabartinėms sąlygoms. Dažniau pabuvokite http://www.alkas.lt, dažniaus pasidomėkite KULGRINDOS NUOSTABIAIS tautiniais darbais- tai mūsų LIETUVIŲ TAUTINĖS DVASIOS GAIVINAMI ŠALTINIAI. SĖKMĖS JUMS LIETUVIŠKOJI SUTDENTIJA: daug gerų ir kilnių minčių puoselėjate.

    Atsakyti
  4. kostas says:
    7 m. ago

    “Propatria” -vienas geriausių tinklapių, o jaunimas, ten susibūręs-tiesiog šaunus. Tai ne kokie politiniai iškrypėliai
    adomėnai, tai tikri valstybės patriotai.

    Atsakyti
    • Kęstutis says:
      7 m. ago

      … Man pavadinimas nieko nesakantis, kažkas turėtų būti su patriotizmu siejama, bet kokia kalba pasivadini, tą ir atstovauji… Aš taip suprantu… Nesmerkiu, dirbkite Lietuvos labui, o EU jau kaip nors tegu pati savyje susiranda jėgų atsitiest…

      Atsakyti
      • Nepolitikas says:
        7 m. ago

        Tai yra asmenų grupė, užsidariusi savo siauruose interesuose – paprasčiausiai sekta.

        Atsakyti
        • slenkstis says:
          7 m. ago

          Neužsidarę.Jų straipsniai,jų mintys pasiekia kiekvieną mūsų.Skaitykite,kas trukdo?

          Atsakyti
  5. rysard maceikianec says:
    7 m. ago

    Puikus straipsnis, bet gaila, kas gerb. Agne ne iki galo supranta ir dėsto Lietuvos lenku (arba lenkakalbių lietuvių) tematiką. Tik keliuose žodžiuose “siekiant palaikyti Lenkijos kultūrą ir identitetą Lietuvoje” – tiek prieštaravimų! Arba “palengvinti lenkų kilmės atstovų”… Kokiais istoriniai įrodymais galima pagristi gerb. Agnes nuomone, kad mes esame iš Lenkijos? Puikiai butu, kad Pro Patrioje sudėtyje butu nors pora jaunų žmonių, kurie pabandytu tapti žinovais šioje srityje. Sėkmės.

    Atsakyti
    • AT says:
      7 m. ago

      Jei čia tikrai jūs, pone Ričardai, tai (gal neįsiskaitęs?) klystate jūs, o ne panelė Agnė. Būtent Lenkijos siekis ir yra “palaikyti Lenkijos kultūrą ir identitetą Lietuvoje”, ne lenkakalbę Lietuvos kultūrą ir lenkakalbius lietuvius.

      Atsakyti
  6. vytas says:
    7 m. ago

    Kaip latviai švenčia nepriklausomybės dieną:

    https://www.youtube.com/watch?v=skwFzdiZXh8#t=40

    Atsakyti
  7. vytas says:
    7 m. ago

    Kaip latviai švenčia nepriklausomybės dieną:

    https://www.youtube.com/watch?v=lKe-7664T-c

    Atsakyti
  8. Sveikinu says:
    7 m. ago

    šaunų Lietuvos jaunimą , jūsų mintys ir siekiai tikrai grąžūs . Linkiu nebijoti sunkumų , o jų bus daug. Dideli nešvarūs pinigai valdo pasaulį . Kaip išsireiškė intelektualai , šiandien globalistai vykdo programą :
    1) Depoliucija (gyventojų mažinimas , ir tam tinka visi metodai – emigracija, užterštas nuodingas maistas ,naujos ligos ,normalių šeimų mažėjimas , vaikų skaičiaus mažinimas, demoralizacija ir t.t.
    2) Deindustrializacija – pramonės griovimas , darbo vietų mažinimas , aiškinant , kad tai nereikalinga, “neefektyvu” ir pan.Lietuvoje yra daugybė pavyzdžių , kai net juodžiausios krizės metu uždaryta IAE. Nuostoliai – apie 20 mlrd. ir dar galo nematyti.
    3) Debilizacija , kai per propagandos mašiną kišamos pseudoidėjos , o tikra , vertinga informacija blokuojama.
    Dėl paskutinio punkto , matote , kad tikros žiniasklaidos Lietuvoje beveik neliko , neskaičiuojant kelių nepriklausomų portalų .Viską gožia godi , bet buka propagandos mašina . Todėl blaiviai žiūrėkite į visokius vargšus , a lia “nepolitikas”,”nagas”, amelija” ir kitokį šlamštą . Tai apmokami šuneliai , kurie atvirame eteryje bijotų net pasirodyti . Žinokite , kad šviesa ir tiesa jūsų pusėje .O dėl politikos , tai anksčiau ar vėliau dalį jūsų Tėvynė pašauks atlikti pareigą, nes kažkas gi turi atstovauti Tautą seime ! Pradžiai tai tebūna šaukliai , bet su laiku juos išgirs Tauta ir jie taps jėga.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

B. Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą

B. Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą

2021 01 26
Romualdas Grigas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Akademikui Romualdui Grigui – 85

2021 01 25
Rusijoje žmonės išėjo į gatves – reikalauja Aleksejaus Navalno paleidimo (video)

Rusijoje žmonės išėjo į gatves – reikalauja Aleksejaus Navalno paleidimo (video)

2021 01 24
Lietuvos šiltnamio dujų emisijos vis dar auga

Lietuvos šiltnamio dujų emisijos vis dar auga

2021 01 22
Juozas Lukša-Daumantas ir Kazimieras Pyplys-Audronis (pirmoje eilėje priklaupę) prieš žygį į Vakarus atsisveikina su Tauro apygardos partizanais. 1947 m. gruodžio 16 d. | Genocido aukų muziejaus nuotr.

R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo metinėms (I)

2021 01 21
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)

2021 01 20
„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

2021 01 20
Asmenų be pilietybės Lietuvoje jau mažiau

Asmenų be pilietybės Lietuvoje jau mažiau

2021 01 20
Žurnalo „Heritas“ viršelis | leidėjų nuotr.

Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ naujas numeris

2021 01 19
Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

2021 01 18
Rodyti daugiau

Naujienos

Socialiniai tinklai: ar gali jie būti naudingi?
Lietuvoje

„Facebook“ eros pabaiga? Paaugliai renkasi „Youtube“, „Instagram“ ir „Snapchat“

2021 01 27
Užimtumo tarnyba | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Užimtumo tarnybos apklausa atskleidė darbdavių nuotaikas

2021 01 27
ŽPV infekcija: vėžį sukelia ne tik moterims, bet ir vyrams
Gamta ir žmogus

ŽPV infekcija: vėžį sukelia ne tik moterims, bet ir vyrams

2021 01 27
Prezidentūroje surengta M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija (video)
Istorija

Prezidentūroje surengta M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija (video)

2021 01 26
Apie asmens dokumento galiojimo pabaigą – priminimas ir trumpąja SMS
Lietuvoje

Lietuvos pilietybę atkurti siekiantys asmenys tai galės atlikti ir diplomatinėse atstovybėse

2021 01 26
Žmonės ir miškas | gyvasmiskas.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuvai – EK įspėjimas dėl miškų nuosavybės ribojimo

2021 01 26
Esant 20 laipsnių šalčio, pradinukai ir penktokai į mokyklą gali neiti
Gamta ir žmogus

Sniegas toliau sunkina eismo sąlygas, perspėjimą siunčia ir ugniagesiai

2021 01 26
Pajūryje pradedama statyti „sanatorija“ nukentėjusiems Baltijos jūros gyvūnams
Lietuvoje

Jūrų muziejus kviečia pažinti vandens pasaulį ir per karantiną

2021 01 26


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie Sudaryti 2021 m. šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, ministras tikisi, kad jaunuoliai bus paskiepyti
  • Pajūrietis apie Išleistas Merkio rinktinės štabo dienoraštis
  • sovietai ≠ naciai ? apie S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų…
  • Pajūrietis apie Sudaryti 2021 m. šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, ministras tikisi, kad jaunuoliai bus paskiepyti

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Facebook“ eros pabaiga? Paaugliai renkasi „Youtube“, „Instagram“ ir „Snapchat“
  • Užimtumo tarnybos apklausa atskleidė darbdavių nuotaikas
  • ŽPV infekcija: vėžį sukelia ne tik moterims, bet ir vyrams
  • Kompiuterinių žaidimų prekyba per „Eneba“

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus peržiūrėta: 915; komentarų: 6
  • Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams peržiūrėta: 840; komentarų: 27
  • Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video) peržiūrėta: 786; komentarų: 15
  • Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus peržiūrėta: 776; komentarų: 6
  • Kuo skiriasi užrašai „Geriausias iki…“ ir „Tinka vartoti iki…“? peržiūrėta: 585; komentarų: 1
  • Itin kokybiškiems lietuviškiems gaminiams žymėti keičiami ženklai peržiūrėta: 583; komentarų: 0

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

B. Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 26
11
B. Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą

Labai džiaugiuosi, kad man į rankas pateko 2020 metų pabaigoje išleista mano buvusio dėstytojo, gerbiamo Juozo Maceikos (1904-1991) knyga „Lietuvių...

Skaityti toliau

Akademikui Romualdui Grigui – 85

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 25
2
Romualdas Grigas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pačiame Pusiaužiemyje, sausio 25 d., sociologas, publicistas, prozininkas, habilituotas socialinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas, Lietuvos Romuvos garbės...

Skaityti toliau

Rusijoje žmonės išėjo į gatves – reikalauja Aleksejaus Navalno paleidimo (video)

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 24
1
Rusijoje žmonės išėjo į gatves – reikalauja Aleksejaus Navalno paleidimo (video)

Sasuio  23 d., šeštadienį, įvairiuose Rusijos miestuose protestuoti prieš Rusijos opozicijos vedlio Aleksejaus Navalno sulaikymą į gatves išėjo dešimtys tūkstančiai...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Žemyna apie Sudaryti 2021 m. šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, ministras tikisi, kad jaunuoliai bus paskiepyti
  • Pajūrietis apie Išleistas Merkio rinktinės štabo dienoraštis
  • sovietai ≠ naciai ? apie S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų…
  • Pajūrietis apie Sudaryti 2021 m. šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, ministras tikisi, kad jaunuoliai bus paskiepyti
  • Pajūrietis apie Sudaryti 2021 m. šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, ministras tikisi, kad jaunuoliai bus paskiepyti

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Aktorė Jūratė Onaitytė atšventė savo neeilinį gimtadienį  (nuotraukos, video)

Aktorė Jūratė Onaitytė atšventė savo neeilinį gimtadienį (nuotraukos, video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai