Į Kultūros vertybių registrą įrašyta J.Birškaus sodyba (1)

Jono Birškaus sodyba | klaipedos-r.lt nuotr.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba Jono Birškaus sodybos namui, esančiam Klausmylių k., Sendvaris sen., suteikė teisinę apsaugą, įrašė jį į Kultūros vertybių registrą, apibrėžė teritorijos ribas ir nustatė regioninio reikšmingumo lygmenį.

Sodyba susijusi su žinomo XIX a. pabaigos – XX a. I pusės Klaipėdos krašto visuomenės veikėjo, bibliofilo Jono Birškaus (vok. Jannis Birschus, 1870–1959) gyvenimu ir visuomenine kultūrine veikla.

„Man bu­vo keis­ta ne ne­ty­čia ras­ti su­nio­ko­tą J.Birš­kaus so­dy­bą. Žag­te­lė­jau, kai grį­žęs na­mo ėmiau nar­šy­ti po Kul­tū­ros ver­ty­bių re­gis­trą ir ieš­ko­ti to ob­jek­to. Žvilgs­nis vis pa­ly­dė­da­vo pa­vel­do­sau­gos ob­jek­tus „bun­ke­ris“, „na­mas“, „skulp­tū­ra“, „kar­vi­dė“, „kiau­li­dė“… Bet ne „J.Birš­kaus so­dy­ba“ – pasakoja „Lietuvos žinių“  žurnalistas Denisas Nikitenka, kurio pastangomis ir buvo J.Birš­kaus so­dy­ba įtrauk­ta į kul­tū­ros ver­ty­bių są­ra­šą.

J. Birškus nuo jaunystės įsitraukė į lietuvių kultūrinį ir politinį sąjūdį kaip aktyvus krašto jaunimo kultūros ir švietimo draugijų dalyvis. Platino nacionalinės krypties laikraštį „Birutė“. 1895–1914 metais buvo Klaipėdos apskrities lietuvių deputatų į Vokietijos reichstagą ir Prūsijos landtagą rinkimų draugijos narys. Per karą carinė okupacinė valdžia J. Birškų buvo ištrėmusi į Sibirą. Grįžęs 1918 m. buvo deleguotas į Prūsų lietuvių tautos tarybą. 1923–1925 metais J. Birškus buvo Klaipėdos pirmosios direktorijos narys, Dirvupių valsčiaus viršaitis, Klaipėdos apskrities inspektorius, Klaipėdos apskr. tarybos, Žemės ūkio rūmų, Klaipėdos Šv. Jokūbo laukininkų bažnyčios tarybos, apskrities evangelikų liuteronų sinodo narys. Priklausė „Sandoros“ draugijos valdybai. 1928 m. už nuopelnus puoselėjant lietuvybę apdovanotas IV laipsnio Gedimino ordinu. Rinko lietuviškus leidinius, domėjosi senąja spauda. Jonas Birškus mirė Vilkmedžiuose 1959 m. Su žmona palaidoti Lūžų kaimo kapinaitėse.

Jono Birškaus sodyba | klaipedos-r.lt nuotr.

Buvęs gyvenamasis pastatas – tradicinės Rytprūsių mūrinės architektūros, 1 aukšto, su mansarda, dengtas dvišlaičiu stogu. Puošniame frontone pažymėta namo statybos data –(P)abudavotas 1911. Fasadai raudonų plytų, tinkuoti; angos su segmentinėmis sąramomis. Šoninių fasadų pastogėje – stačiakampiai langeliai; mansardos frontone yra apskritimo formos langelių. Spėjama, kad autentiška stogo danga buvo čerpės. Pastatas gausiai dekoruotas Rytprūsių turtingesnių sodybų gyvenamiesiems namams, visuomeniniams statiniams būdingais fasadų dekoro elementais: raudonų plytų karnizai, angų plytų sąramos ir kt. Mansardos sienoje tarp suporintų langų atlietas herbas su raidėmis J. B. skyde, manytina, yra sodybos savininko Jono Birškaus inicialai.

Jono Birškaus sodyba | klaipedos-r.lt nuotr.

Didžiąja dalimi sunykusi sodyba turi istorinę, memorialinę reikšmę kaip XIX a. pabaigos – XX a. I pusės Klaipėdos krašto žymaus visuomenės veikėjo, kultūrininko, bibliofilo Jono Birškaus (1870–1959) gyvenimo, veiklos vieta, galimai – jo tėviškė. Sodyba iki karo buvo savotišku Klaipėdos apylinkių lietuviškos kultūros skleidimo centru. 1911 m. statybos apgriuvęs, 1996 m. apdegęs gyvenamas namas yra ryškus Rytprūsių XIX a. II pusės – XX a. pradžios mūrinės architektūros tradicijų pavyzdys.