A.Butkus. Reikia dar vieno esto? (16)

Prof. Alvydas Butkus | Asmeninė nuotr.

Prof. Alvydas Butkus

Ne taip seniai Estijos susisiekimo ministras J. Partsas, piktindamasis Lietuvos politikų norais keisti žaidimo taisykles vidury žaidimo, pasakęs, jog Lietuvos Vyriausybėje esama kvailių.  Lietuvos Vyriausybė, aišku, užsigavo. Premjeras net buvo pavedęs URM vadovui išsikviesti pasiaiškinti Estijos ambasadorių, tačiau netrukus minėtasis estų ministras atsiprašė. Pagrįstai atsiprašė, nes sumelavo – mat kvailių esama ne tik Vyriausybėje. Ir nemažai.

Žiūrėjimas ponui į burną

Šis baudžiauninkiškas lietuvio įprotis ypač išryškėja, kai toks lietuvis prasibrauna į valdžią. Prisiminkim sulinkusių ministrų ar derybininkų elgesį užsieniuose. Prisiminkim, su kokiu sportiniu azartu seimūnai balsavo už Europos sąjungos (ES) konstituciją ne tik jos nesvarstę, bet netgi neskaitę. Norėjo būti pirmieji Europoje tai padarę. Liko pirmaisiais kvailiais Europoje, nes kitos šalys taip neskubėjo, kai kurios leido su ta konstitucija susipažinti visuomenei ir jos priėmimą spręsti referendumu. Konstitucija tąsyk taip ir nebuvo priimta. Prisiminkim, kaip drąsiai, tiesa, po karštų debatų, seimūnai  2008 m. balsavo už Kosovo nepriklausomybės pripažinimą, sudarę pretekstą Maskvos ir Varšuvos globojamiems lenkų autonomininkams vėl šantažuoti Lietuvą diskusijomis apie autonomijos (kuri de facto jau beveik įtvirtinta) galimybes. Ir dar prisiminkim, kokiomis sąlygomis vyko referendumas dėl Lietuvos stojimo į ES. Visuomenė nebuvo supažindinta su pačia sutartimi ir, aišku, nebuvo jokių diskusijų dėl atskirų įsipareigojimų, kurių kontroversija ėmė ryškėti vėliau. Dalyvavimas referedume buvo skatinamas alumi ir skalbikliais, o tai tikrai nepuošia paties referendumo (draudimas papirkinėti referendumo dalyvius atsirado įstatyme tik nuo 2008 m.). Neabejoju, kad į ES būtume įstoję ir be balsuotojų papirkinėjimo, be IAE aukos, o sutarties svarstymas visuomenėje būtų leidęs išsaugoti Lietuvai daugiau suvereniteto ir prisidėjęs prie visuomenės sutelkimo bei jos didesnės pilietinės brandos.

Dabartinė kai kurių teisininkų ir politikų isterija dėl būsimojo referendumo taip pat rodo atvirai deklaruojamą lietuvišką vasalitetą, teigiant ES įstatymų viršenybę prieš Lietuvos Konstituciją. Net SSRS sąlygomis estai 1988 m. turėjo drąsos deklaruoti Estijos įstatymų viršenybę prieš SSRS įstatymus. Ir prisiminkim Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos 1988 m. lapkričio 18 d. posėdį, kuriame Sąjūdis tikėjosi, kad analogišką žingsnį žengs ir Lietuva, kartu palaikydama Estiją. Tačiau taip neįvyko – AT deputatai, pagraudenti J. Paleckio, tada irgi laikėsi vasališko mentaliteto. Tiesa, visuomenei nuraminti buvo grąžintas Lietuvos Respublikos himnas bei vėliava, kas visiškai tenkino Maskvą, nes jos įstatymų viršenybės išlaikymas ir Estijos izoliavimas tada jai buvo kur kas svarbesnis nei vasalo simbolikos kaita.

Dabar buvęs Konstitucinio teismo (KT) narys prof. Vytautas Sinkevičius sako, jog tereikia 29 seimūnams skubiai kreiptis į šį teismą, kad tas referendumą dėl žemės nepardavimo užsieniečiams paskelbtų niekiniu. Tačiau kodėl tie 29 seimūnai neraginami kreiptis į KT išsiaiškinti, ar Lenko kortelės turėtojai, prisiekę lojalumą kitai valstybei, gali eiti Lietuvos valstybės tarnautojo pareigas ir net dalyvauti Lietuvos Seimo rinkimuose? Kur Lietuvos pareigūnų atkirtis Lenkų Lietuvoje rinkimų akcijos aktyvistų nežabotam šalies šmeižimui tiek Lietuvos žiniasklaidoje, tiek užsienio institucijose? Kur principinga Seimo koalicijos reakcija šalinti Lietuvos niekintojus iš koalicijos? Į kieno burną žiūrima?

Anekdotas „Lietuva – teisinė valstybė“

Kaip reikia laikytis įstatymų ir teismo sprendimų, visuomenei buvo pademonstruota 2012 m. gegužės 17 d. Garliavoje. Smurtas prieš beginklius žmones ir mergaitės išdraskymas iš globėjos namų čia „ne prie ko“ – svarbu, kad buvo įvykdytas teisingumas.

Tačiau Garliavos nelaimė yra tai, kad šis miestelis yra pakaunėj, o ne Vilniaus ar Šalčininkų rajone  – čia viskas būtų buvę kitaip. Mat šiuose rajonuose Lietuvos įstatymai ir teismo sprendimai negalioja. Čia net Lietuvos premjerą Algirdą Butkevičių šokiruoja ne ilgametis teismo sprendimo nevykdymas, o… baudos dydis už nevykdymą. Jis ko gero būtų skyręs mažesnę baudą, o gal ir visai neskyręs. Gediminas Kirkilas ta proga paantrino A. Butkevičiui, prisipažinęs, jog jam dabar gėda, kad jis lietuvis. Tiesą sakant, man irgi gėda, kad jis lietuvis. Ir kad būdamas Lietuvos pilietis, dar ir Seimo narys, taikstosi su Lietuvos įstatymų nesilaikymu Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, o tokiais savo pareiškimais netgi skatina jų nesilaikyti.

Man gėda, kad valdžios vyrai dėl savo neišprusimo tiki pasakomis apie lenkų autochtoniją Vilniaus bei Šalčininkų rajonuose, nors tai yra paneigę net lenkų mokslininkai. Kad jie tiki, jog dar Lietuvos TSR 1989 m. priimtasis Tautinių mažumų įstatymas leido valstybiniame registre esančius oficialius gatvėvardžius bei vietovardžius rašyti ir nevalstybine kalba. Kad šio įstatymo kai kurių punktų nepaneigė vėliau priimti Lietuvos Respublikos įstatymai, tarp jų ir 1995 m. priimtasis Valstybinės lietuvių kalbos įstatymas. Man gėda, kad jie tiki, jog standartiniu būdu gamintas lenteles privačių namų savininkai pasigaminę patys ir savo iniciatyva prisikalę, o vietiniai seniūnai nebeturį teisės tų lentelių nukabinti. Gėda, kad istoriniu Lietuvos daugiakultūriškumu teisinama dabartinė lenkiškosios monokultūros bei lenkų kalbos agresyvi sklaida pietryčių Lietuvoje ir ne tik ten gyvenančių lietuvių, bet ir kitų tautinių bendruomenių lenkinimas. Pagaliau man gėda, kad valstybines pareigas einantiems ir Lietuvos įstatymų nesugebantiems laikytis Vilniaus bei Šalčininkų rajonų pareigūnams netaikomas įstatymas, kuriuo tokie darbe nesusitvarkantys pareigūnai atleidžiami iš darbo be teisės keletą metų gauti valstybinę tarnybą.

Šalis nėra teisiškai saugi, jei įtariamieji ar liudininkai čia gali „užspringti žolės lapu ar skrandžio turiniu“, „prigerti pargriuvę kniūbsti į balą“, „išvykti į užsienį“ ir negrįžtamai dingti jame, jei pareigūnai gali „šlapindamiesi iškristi pro langą“ ir užsimušti „be smurto žymių“, jei internautai gali būti nubausti už duotą atkirtį virtualioje erdvėje nebaudžiamai skleidžiamam lenkiškajam ar rusiškajam šovinizmui. Nesistebėkim ir nesipiktinkim, kad apdairesni bėga iš tokios šalies. Ir neapsigaudinėkim – bėga ne tik dėl mažų algų.

Istorijos trypimas

Jokioje kaimyninėje šalyje nėra menkinama jos istorija – net Latvijoje ar Estijoje, kurių valstybingumas skaičiuojamas tik nuo 1918 m. Jokioje kaimyninėje šalyje Nepriklausomybės dienos šventinės eitynės nevadinamos nacionalistų ar neonacių paradu. Net tokių lapkričio 11 d. eitynių riaušininkams Varšuvoje neklijuojamos šios sovietinių politrukų vartotos etiketės. 2013 m. lapkričio 18 d. Rygoje buvo paminėta itin masiškai ir pakiliai – eitynėse su deglais dalyvavo keliolika tūkstančių žmonių, eitynių dalyvius Nepriklausomybės dienos proga prie Laisvės paminklo pasveikino Latvijos prezidentas A. Bėrzinis.

Lietuvoje viskas kitaip. Čia oficialioji Lietuvos istorija dažnai nurašinėjama nuo lenkiškų vadovėlių; jei ir mėginamas savarankiškiau interpretuoti koks istorinis įvykis, jo interpretuotė derinama prie lenkiškosios. Pasak prof. Broniaus Genzelio, jau net kandidatai į istorijos doktorantūrą atrinkinėjami stalininiu principu, skirstant juos į patikimus, t.y. sisteminius, ir nepatikimus, t.y. tuos, apie kuriuos gauta „konfidenciali informacija“, kad kandidatas yra „su nacionalistiniu kvapu“. Tad ir pačius mūsų istorikus jau galima skirstyti į Lietuvos istorikus (su „nacionalistiniu kvapu“) ir istorikus Lietuvoje (su „nelietuvišku kvapu“).

Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios eitynes, kuriose dalyvauja ir tautiškai nusiteikusios šeimos su vaikais, ir bolševikiniam režimui priešinęsi senoliai, Lietuvos sisteminė žiniasklaida pateikia bolševikiniu stiliumi – kaip „nacionalistų ir neonacių“ išsišokimą. Vilniuje Kovo 11-osios eitynės Gedimino prospektu jau antri metai oficialiai draudžiamos, todėl jų dalyviai pasijunta kaip sovietmečiu, kaip 1956 m. Vėlinių dieną spontaniški protestuotojai Vilniuje ir Kaune, 1972 m. gegužės mėn. kalantinių demonstrantai Kauno Laisvės alėjoje ar 1987 m. rugpjūčio 23 d. mitinguotojai prie A. Mickevičiaus paminklo Vilniuje. Todėl jau visai sisteminis atrodo kad ir toks „Delfio“ internauto komentaras (kalba netaisyta):

Paskutinis lietuvis 2011 12 14 19:51

As nekur nesikraustau, tiktai ramiai laukiu lietuvos sugrivimo ir galutines lietuvos kompromitacijos ir kasdien su dziaugsmu matau, kad tas arteja. Ramiai, be streso, isitikines kad lietuvos greitas zlugimas neisvengiamas, laukiu kaip cia ateis Lenki­jos valdzia. Baudziauninku valstybes nereikia uzkariauti, ji patys subyres.

Kaip sakė žinomas patriarchas, „kas gali paneigti?“

Tad ar lauksim, kol dar vienas estas pasakys, jog Lietuvoje karalius yra nuogas? O gal palauksim, kol taip pasakys ir latvis?

Kategorijos: Lietuvos repolonizacijai – ne!, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

16 komentarų

  1. medus:

    Ačiū autoriui, puikus straipsnis – taip ir yra, ir blogiau. Klausimas ką mes dėl to darysime? Kai valdžia seniai parsidavusi, lieka piliečiai – tie, kurie masto, kurie sąmoningi ir kuriems Lietuva dar nėra tik “kažkada buvusi”. Rinkimės vasario 9 d. į konferenciją “Valstybė – be melo”, aukime ir padėkime kitiems augti. Kartu mes galime daug – net tai, kas atrodo neįmanoma.

  2. Kemblys:

    Vikipedija rašo:
    ,,Alvydas Butkus (g. 1950 m. liepos 9 d. Kaune) – Lietuvos kalbininkas, baltistas, VDU Letonikos centro vadovas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius, asociacijos „Lietuvos ir Latvijos forumas” pirmininkas.”

    Nežinau kuo nusikalto lietuviški žodžiai tokiam neprilygstamam MOKSLININKUI? Gal reikia dėkoti už praturtintą lietuvių kalbą? Gal norėjo parodyti kiek Alvydas Butkus moka kitų kalbų žodžių – gabus vaikis?

    Prof. Alvydas Butkus:
    ,,azartu, pretekstą, diskusijomis, kontroversija , deklaruojamą, vasalitetą(?), suvereniteto, deklaruoti, analogišką, vasališko mentaliteto, izoliavimas, vasalo simbolikos, lojalumą, akcijos aktyvistų, principinga, koalicijos reakcija, pademonstruota, šokiruoja, autochtoniją(?), oficialius, iniciatyva, daugiakultūriškumu(?), monokultūros, agresyvi, šovinizmui, istorija, sovietinių politrukų, etiketės, oficialioji, interpretuotė(?), sovietmečiu, spontaniški protestuotojai, demonstrantai, mitinguotojai, internauto komentaras, sisteminis…”

    • Albinas Vaškevičius:

      Anonime Kembly, jau ne pirmą kartą Tau rašau, kad jeigu Tau nepatinka žodžiai esantys straipsnyje, tai siūlyk savo vartotinus žodžius vietoje kritikuojamų. Tokie anonimai kaip Tu savo veiksmais ir skatina patyčių bujojimą.

      • bartas:

        O aš manau, kad paslaptingas “Kemblys” teisus. Tūkstantį kartų teisus. Gerbiamas Albinai Vaškevičiau, nereikia įsižeisti ir tai vadinti patyčiomis. Mano klausimas. Ką mūsų šviesuomenė nori parodyti? Savo išskirtinumą, pakylėjimą į aukštesnę “laktą” ir ,kad mes apačioje, jaustumėm didesnę pagarbą šviesuoliams . Rankose, laikydami tarptautinių žodžių žodyną, kaip maldaknygę, skaitysim auksines mintis pagardintas svetimžodiais. Klaidingas kelias.
        Dar kartą prašau šviesuomenės. Savo rateliuose kalbėkit nors ir eskimų kalba, bet jei norite turėti palaikymą iš apačios , jau reikia kalbėti , rašyti be išsidirbinėjimų – lietuviškai.

      • Kemblys:

        Gerbiamas, Albinai,
        Ką pagalvotumėte radęs silkės kasnelių, macų gabaliukų ir kavos pupelių ŠALTIBARŠČIUOSE, užsakytuose viešo maitinimo įstaigoje? Ar būtų prasmė eiti paprotinti aukščiausio lygio virėją? Prof. Alvydas Butkus gauna algą iš mokesčių mokėtojų kišenės (t.y. ir mano) už kalbininko ‘darbą’.

        Alkas man siejasi su šventove, kuri skelbiasi: ,,Portalo http://www.alkas.lt tikslai: 2.Ugdyti gimtosios lietuvių kalbos kultūrą, skatinti domėjimąsi lietuvių ir kitomis baltų (latvių, prūsų) kalbomis.”.
        Alke atsakinga: ,,Daiva Vaiškūnienė
        Redaktorė, naujienos, bendrieji kultūros klausimai,
        kalba ir stilius
        +370 616 44596″.

        Daug kartų Alke, paprašytas, išverčiau svetimžodžius į lietuviškus žodžius pagal sakinių prasmę, taip, kaip suvokiau. Nė karto niekas tų ‘vertimų’ nesupeikė. Man labai keistas jūsų prašymas versti KALBININKO vartotus daugiaprasmius svetimžodžius.
        Man dar keisčiau, kad, nors beveik nevartoju svetimžodžių, mano pastabas, sprendžiant pagal jausmingus atsakus, laaaaabai gerai supranta TAUTININKAI, ROMUVIAI, ETNOLOGAI ir FOLKLORISTAI, kurie, puoselėdami tautiškas vertybes ir Tautos kūrybinį paveldą, bedieviškai bjauroja lietuvių kalbą.
        Visų keisčiausia, kad reikia saugoti kalbą nuo kalbininkų!

        • Albinas Vaškevičius:

          Anonime Kembly, Jūs rašote: „Daug kartų Alke, paprašytas, išverčiau svetimžodžius į lietuviškus žodžius pagal sakinių prasmę, taip, kaip suvokiau.“
          Tai taip ir darykite. Aš tai ir siūlau. Nepatinka – kritikuok, kritikuoji – siūlyk, siūlai – daryk, darai – atsakyk. Jūs sustojote ant pirmo žingsnio.
          Aš neabejoju, kad Alvydas Butkus puikiausiai žino pavartotų nelietuviškų žodžių lietuviškus atitikmenis, bet kalba pastoviai kinta ir dažnai buvusi žodžio prasmė laikui bėgant pasikeičia. Tada reikia vartoti kitą žodį, gal net ir tarptautinį, kad tiksliai išreikštum mintį.
          1973-iaisiais mano kalbos klaidas pradėjo taisyti kraštotyrininkai. Nuo tada ir aš tapęs kraštotyrininku taip pat taisau ir kitų žmonių kalbos klaidas, bet visada laikomės taisyklės „Kritikuoji – siūlyk.“ Kritikuodamas ir nesiūlydamas atrodote tik pasipūtęs (arogantiškas). Skliausteliuose įrašiau ne lietuvišką žodį, kurio prasmę tikriausiai daug kas geriau supranta nei lietuviško. Įžeidžianti kritika, dar naudojamas posakis žudanti kritika, sukelia tik susipriešinimą ir nenorą taisytis. Taip yra ne tik kalbos, bet ir visose kitose gyvenimo srityse.
          Tam kad kalba būtų švaresnė neužtenka vien tik kalbininkų pastangų – reikia kad visi pastebėtume kalbos klaidas ir siūlytume kaip jas ištaisyti.

          Linkiu sėkmės siūlant ir nesėkmės kritikuojant.

          • Kemblys:

            Gerbiamas, Albinai,
            Jūs rašote: ,, Aš neabejoju, kad Alvydas Butkus puikiausiai žino pavartotų nelietuviškų žodžių lietuviškus atitikmenis…”.

            Sakinio esmė – lietuviški žodžiai jums ir Alvydui Butkui tapo ATITIKMENIMIS visiems, visų kitų kalbų žodžiams lietuvių kalboje!

        • Julius:

          Kembly, ką tavo kalboje reiškia “etnologai”, “folkloristai”, “macai”, “kava”? Ir kaip su tuo susijęs straipsnio turinys?

    • Pasikiskiakopusteliaudamas:

      Kembly,
      Stai ka pasakysiu. Tavo veikla “Alke” primena “sunvote ant uzpakalio”! Ir gan didele….Bet kadangi ant uzpakalio, tai lyg ir pridengta, lyg ir nesimato (puiki vieta “vesejimui”). Skauda, vienok, smarkiai, o pasiguosti nera kam (vel gi, tas uzpakalis…). Nieko. Pakentesim! Anksciau ar veliau, tikiu, “pratruksi” (be vaistu pagalbos, suprantama)…Ir dar. Musuose tokius, nuolat “besikabinejancius bambeklius” kaip tu (Albinas Vaskevicius labai taikliai pati apibudino), vadina “Gaures piziais”. Kazin, kodel?

  3. kakadu:

    Manau,kad mūsų politikierems ir dešimt estų jau nepadėtu.Bet gal kokiam kembliui o gal teisingiau kabliui dar pamačitu.

  4. Vytautas:

    Lietuva sugrius,tai tik laiko klausimas.Su tokia valdzia ir zmoniu abejingumu Lietuvelej nera jokiu sansu isgyventi

  5. Autoriui:

    O kaip kitaip pavadinti jaunima, su skusta galva ir reksiancia “Lietuva lietuviams”? Ar tai ne nacionalistai ir nacistai? Jie “Mein Kampf” skaito kaip katalikas biblija. Del istoriku, tai irgi renka kaip autorius ir raso sistemingus nes nenori kad toks su nacionalistiniu kvapeliu, rektu ir gintu savo pozicija net neiisigilines i problema ir nepasiziurejes is kitos puses. O su nacionalistais taip ir buna, zino savo tiesa ir viskas. Toliau sovo nosies nemato…
    Del lenteliu ir Salcininku bei Vilniaus rajonu, tai Tamsta autoriui siulau pavaziuoti ir pasiziureti kaip ten zmones gyvena, kaip darzeliai yra statomi, kaip mokyklos renovuojamos, kaip stadionai nauji atidaromi, kaip keliai tiesiami ir tada pasakyti ar tikrai Tamstai geda del Tu rajonu. LLRA su savo saziningu ir doru darbu irode, kad moka ir nori dirbti visu Lietuvos zmoniu labui. O vis daugiau balsuojanciu lietuviu uz sia politine jega irodo, kad partija ir jos lideris Valdemar Tomasevski yra ne tik tautiniu mazumu partija o visu Lietuvos zmoniu partija.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: