Šeštadienis, 23 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

V. Rubavičius. Valdžia bijo ir baugina

Vytautas Rubavičius, www.tiesos.lt
2014 02 04 10:43
25
0
SHARES
Vytautas Rubavičius | Alkas.lt nuotr.

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt nuotr.

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt nuiotr.
Vytautas Rubavičius | Alkas.lt nuiotr.

Svarstant referendumo klausimą, dera suvokti vieną aiškų dalyką. Žmonės, kurie pasirašė dėl referendumo, nėra nei apgauti, kaip dažnai bandoma įtikinti, nei kažkuo susivilioję, nei siekiantys savų kažkokių tikslų – jie tiesiog norėjo pasirodyti, kad yra politiškai įgalūs.Klausimas čia esminis – apie politinį visuomenės įgalumą.

Visuomenės dalis pareiškė norą susigrąžinti iš jos atimtą politinę galią. Kitaip tariant, tą galią per referendumą atsiimti iš partinės nomenklatūrinės valdžios. Todėl tokia –žvėriška visų orientacijų valdžios žmonių neapykanta referendumo organizatoriams ir rėmėjams. Taip pat ir tai įgalumą atstatyti siekiančiai visuomenės daliai. Neapykanta kyla iš baimės, kad visuomenė vis dėlto pajėgs atsiimti valdžios. Juk tada jau teks su ja skaitytis.

Referendumui žlugdyti dirba institucijos, taip pat ir Konstitucinis teismas. Pastarasis jau senokai žygiuoja Konstitucijos iškonstitucinimo keliu ir iš esmės perima parlamentinės valdžios funkcijas. Jis pradeda nurodinėti, kokie būsimi sprendimai galimi ar negalimi. O juk Konstitucinis teismas neturi teisės nei aiškinti referendumo rengimo sąlygų, nei po to komentuoti rezultatų – tokia jo teisė nėra numatyta. Jisai vertina tik įstatymų ir kitų teisės aktų atitikimąKonstitucijai. O šis referendumas yra iš esmės konstitucinis aktas, kitaip tariant, patvirtinimas, jog valdžia – galutinė r pirminė valdžia – priklauso suverenui, kuris vadinamas lietuvių tauta.

Visi labai aiškiai matome – Tautos, suvereno galias šiuo metu uzurpuoja Konstitucinis teismas, kai kada Prezidentė, kai kada dar kiti aiškintojai, kurie nori – šiaip jau ne tik nori, bet ir deda pastangų – įteigti visuomenei, kad ji net negalinti rengti to referendumo, neva ir prieš europiečius nepatogu. Teisės žinovus ir politikus turėjo papiktinti kalbos apie VRK teisę vertinti referendumo iniciatyvos konstitucingumą. Tačiau nepapiktino. Jos pasirodė esančios labai tinkamos, nors yra niekinės. Net Konstitucinis Teismas neturi tokios galios referendumo atžvilgiu. Dabar aš net per žinias girdžiu, kad „šiandieną VRK spręs, ar referendumas atitinka Konstitucijai.“ Tokie teiginiai – visiškas Konstitucijos išbalansavimas, mūsų valstybės iškonstitucinimas. Tokią veiklą derėjo įvertinti Konstitucijos garantui – Prezidentei. Tačiau, matyt, ir ji su Tautos galių uzurpatoriais.

Nepaliaujamai gąsdinama galimomis ES sankcijomis, milijardų gražinimu. Jei referendumas nepritarsiąs pagreitintam žemės išparceliavimui. Visiški niekai. Europos Sąjungos politinis elitas visada gerbė visų šalių referendumų rezultatus. Tokios yra žaidimo taisyklės, nesvarbu, patiktų jiems tie referendumai ar nepatiktų. Po to prasideda įvairūs politiniai žaidimai – kito lygmens dėliojimai. Prisiminkime kad ir referendumus dėl Europos Konstitucijos. Ar kas nors iš Europos politinio elito pradėjo sankcijomis grasinti ir aiškinti, kaip čia vienos ar kitos šalies nepriėmus. Ne. Buvo susitarta labai greitai arba peržaisti referendumus, bet jau tam tikromis kitomis sąlygomis, arba pakeisti tą nepatinkantį dokumentą. Buvo priimta Lisabonos sutartis, ir tai yra kitas dokumentas, kitos juridinės galios. Nors ten daug kas ir išliko. Svarbiausia – vyko politinis žaidimas. Tas žaidimas vyksta ir dabar. Tik nelabai matomas. Jokios sutartys nėra amžinos. Čia ne Dievo įsakymai, kurie yra amžini ir nekeičiami. Susitikus ir sutarus įmanoma keisti įvairiausius dalykus. Ir kai mes pradedame kalbėti apie baudas, kokį vaizdinį tų Europos šalių klubo kuriame? Mes kuriame banditų vaizdinį. Be to, visada lieka klausimas: su kokiomis taisyklėmis buvo sutarta, kaip dėl jų buvo sutarta, ar visuomenė buvo pakankamai informuota? Ir kur besime, visur nepaprastai daug neaiškumų.

Europos Sąjungos politinis elitas mato, kaip pats gyvenimas ir naujos geopolitinės realijos keičia sričių turinį ir verčia ieškoti naujų išeičių. Vienas iš esminių dalykų yra grėsmės, kurios yra susijusios su vadinamąja kapitalo tėkmės laisve. Matome, kaip sunku ES susitvarkyti su bankais, kurie tapo pinigų gamyklomis ir sugebėjo nusimesti valstybinės priežiūros pančius. Jau pats metas imti svarstyti, kokias grėsmes, ir ypač mažoms tautoms, kelia kapitalo ir bankų sistemos laisvė.

Žemės klausimas visada yra gyvybiškai svarbus visose šalyse, ir politiniai elitai atsakingai sprendžia su žemės klausimais susijusias problemas. Žemė nėra besąlygiška nuosavybė. Žmogus nesukuria žemės. Žmogus jos nepagamina. Žemė nuosavybe paverčiama sąlygiškais juridiniais aktais. Visais laikais karai vyko dėl žemės, dėl joje esančių išteklių, dėl teritorijos suteikiamos strateginės padėties ir pan. Karai vyksta ir dabar. Tik neretai teritorijos užimamos nupirkus vietinius politinius elitus. Jokia rinka negali nustatyti žemės kainos, kadangi visos rinkos yra žmonių valdomos, o jų veikla – juridiškai reglamentuota. Rinkos yra žmogaus kūriniai, o žemė – ne. Žmonių daugėja, o žemės – ne. Kaip šitai įvertinti rinkos kaina?

Vienas pavyzdys, kuris rodo žemės rinkos liberalizavimo politikos pasekmes. Tai skandalas, kilęs Čekijoje, kai paaiškėjo, kad vienas vokietis, pardavė 40 ha žemės Vokietijoje, kad nusipirktų… 1200 ha žemės Čekijoje. Tai kiek Lietuvoje jis už tą sumą būtų galėjęs nusipirkti? Gal, 2400–2500 ha. Koks vokiečių būrelis galėtų supirkti visą Lietuvą? O koks rusų geopolitiškai mąstančių oligarchų, prisidengusių Vokietijoje registruotomis bendrovėmis ar Maltoje nusipirktomis pilietybėmis? Ar mes galime kalbėti apie visų ES narių lygias teises, laisvą kapitalo judėjimą, kai yra tokios pirkimo-pardavimo sąlygos?!

Referendume keliamas klausimas ne apie išstojimą iš ES. Atvirkščiai. Tai klausimas apie tam tikrų nuostatų keitimą visame klube išryškėjus naujoms gyvenimiškoms aplinkybėms. Tos gyvenimo aplinkybės keičiasi įvairiose srityse, jos susijusios su demografine situacija, kuri dėl globalizacijos yra esmingai pasikeitusi. Didžiulės demografinės krizės yra ištikusios ne vien Lietuvą. Kitas dalykas – kapitalo realijos. Kai svarstome ekonomikos dalykus ir laukiame investicijų, nekeliame sau klausimo, iš kur tas kapitalas ateina, kokios jis kilmės. Mes juk nežinome, koks kapitalas dominuoja didžiosiose firmose, korporacijose. Siekdami energetinio saugumo tiesiame jungtis į Švediją, bet mes nežinome, kokios korporacijos su kokiu kapitalu anoje pusėje stovi. Klasikinis ir akivaizdžiausias pavyzdys – mūsų atominės elektrinės uždarymas: bėgdami nuo Rusijos, mes patikėjome uždarymą ir atliekų tvarkymą dešimtmečiams… tiems patiems rusams – korporacijai, kuri buvo prisidengusi vokiečių vardu. Tad padorumo nepraradę politikai neturėtų bent jau mojuoti „Kremliaus“ vėliavėle. Demokratijos, savivaldos ir suvereno teisių reikalavimą laikyti Rusijos ir Kremliaus užmačiomis… Tai jau atviras tyčiojimasis iš valstybės ir demokratijos.

Dabartinės spekuliacinės finansų ekonomikos sąlygomis, kada pinigai spausdinami, tiems, kurie spausdina pinigus, galutinė kaina nesvarbi. Referendume svarbiausias dalykas yra žemės egzistencinės nelygstamos vertės suvokimas. Žemė, vanduo ir oras. Kova dėl žemės ir vandens nusavinimo vyksta jau senokai. Yra sluoksnių ir yra kapitalo, kurie šitai su malonumu padarys. Tiems, kurie spausdina kupiūras, kaina yra nesvarbu: galima prispausdinti, o po to devalvuoti. Žmonės gauna devalvuojamus pinigus. Juk dabartiniai pinigai su verte nėra niekaip susiję. Viskas yra labai sąlygiška. Žinome finansinius burbulus ir kuo baigiasi finansiniai burbulai. Nekilnojamo turto burbulas – pavyzdys. Nukenčia vidurinė ir žemiausioji klasė. Ir yra nedidelis sluoksnis žmonių, kurie nepaprastai iš to pasipelno. Bet butų vertė nei didėjo, nei mažėjo, tik kaina buvo dirbtinai sukeliama ar dirbtinai sumažinama. Tas pats ir su žeme. Paleidus žemę tarsi visai laisvai rinkai, atsiras tie, kuriems kaina nėra svarbu. Ir jie turės geopolitinių interesų. Jiems nereikalingos tautos – savųjų žemių šeimininkės.

Referendumo keliamas klausimas: ar mes, kaip lietuvių tauta ir Lietuvos visuomenė, savo žemėje gyvename ir gyvensime kaip šeimininkai ar kaip nuomininkai? Kokia begali būti tautos nuomininkės laisvė? Taip neatsakingai įteisindami žemės pardavimą užsieniečiams, nenumatydami net esminių saugiklių, Nesvarstydami svarbiausių savojo likimo klausimų mes sąmonėje tampame nuomininkais. Nes nesuvokiame būtinų laisvės sąlygų, kurių pagrindinė – sava tautos žemė. Žinoma, yra ir tautų nuomininkių. Tačiau tuomet kyla klausimas: ar tos tautos apskritai turi teisę vadintis valstybinėmis tautomis ir turėti savo valstybę, jei jos nesuvokia žemės reikšmės tai valstybei? Tad dabar vyksta kova už egzistencinę galimybę, dėl kurios neabejota imantis kurti Valstybę, – už galimybę būti šeimininkais savo gyvenamoje valstybėje, gyvenamoje teritorijoje.

Pastaruoju metu Europoje išaiškėjo ir dar vienas dalykas. Vykdant multikultūrinę politiką paaiškėjo, kad imigrantai nėra nusiteikę integruotis: vyko, vyksta ir vyks getoizacijos vyksmas. Diegiant atvirumo imigracijai, kitataučiams politiką jis nebuvo numatytas. Getoizacija įsigyjant žemę vyks daug sparčiau. Didelės valstybės su ja daugiau ar mažiau tvarkosi, ten daug žmonių ir teritorijos, ir finansų, ir supratimo, kas yra gyvenimas savoje žemėje. O mažose valstybėse, tokiose kaip Latvija, Lietuva, tas gali turėti tragiškų ir labai greitų padarinių. Netrukus didelės teritorijos gali būti išskirtos ir iš Lietuvos jurisdikcijos, ir apskritai iš Lietuvos žmonių gyvenamos erdvės. Ir tvarkytis su užsienio piliečio nuosavybe bus nepalyginamai sunkiau, nei su Lietuvos piliečiais.

Šiuo metu politinis elitas sprendžia klausimą, kieno rankomis sustabdyti referendumą, kas bus atsakingas už politinį stabdymo vyksmą. Akivaizdu – tas žmogus, ta organizacija įeis į Lietuvos istoriją ir kaip antikonstitucinio vyksmo vykdytoja, politinio elito aptarnautoja, ir kaip Lietuvos valstybės, lietuvių tautos sąmoningo pažeminimo organizatorė. Tai paliks didelių nuosėdų žmonių sąmonėje ir, tikėkimės, sukels tam tikro pasipriešinimo bangą. Matome, ką sukelia atviras valdžios nesiskaitymas su žmonėmis Ukrainoje.

Europos Sąjungos vystymosi patirtis rodo ką kita: ES yra visada linkusi tartis, kai mato tam tikrą valią, kai mato tam tikras grėsmes. Ir ES visada linkusi susitarti. Jei tik yra su kuo tartis.

Susiję straipsniai:

  1. V. Rubavičius. Referendumo baubas
  2. V. Rubavičius. Už jūsų ir mūsų laisvę
  3. V. Rubavičius. Rinkimų kodeksas – be realios savivaldos
  4. V. Rubavičius. Kultūrinė atmintis: lietuvybė ir Kitas (I)
  5. R. Karbauskis. Valdžia nekreipia dėmesio į atominės energetikos saugumo klausimus
  6. J. Panka. Kam priklauso Lietuva? Tautai ar landsbergiams?
  7. Konstitucijos kūrėja Zita Šličytė: Niekas negali nurodyti Tautai
  8. J. Dapšauskas. Gal visuomenė nenori referendumų? Ko panikuojama?
  9. D.Stancikas. Didžiausias pavojus Lietuvai – nebe Rusija
  10. Z.Vaišvilos spaudos konferencija: Lietuvа parduodama. Ginamės referendumu (tiesioginė transliacija, video)
  11. Z.Vaišvila: kodėl Seimas neskuba įgyvendinti tautos valios pareikštos referendume dėl VAE (video)
  12. J.Jasaitis. Pilietiškumo nuvertinimo iššūkis (I)
  13. L. Balčiūnaitė. Ar išsivaduosime iš Lietuvos baimės?
  14. V. Bartkus. Žemės referendumas laimi?!
  15. Spaudos konferencija: Savaitgalį galimai klastoti ar gadinti surinkti Referendumo paskelbimo piliečių parašai (video)
  16. J. Dapšauskas. Referendumų baubai. „Elito“ ar visuomenės demokratija?
  17. I.Vasinauskaitė. Diagnozė – rusofobija
  18. D. Stancikas. Ar žemės pardavimas taps rinkimų klausimu?
  19. Z.Vaišvilos spaudos konferencija: Dėl referendumo klausimo eigos VRK ir Seime (video)
  20. R.Slibinskas. VRK cinizmas peržengė ribas. Įspūdžiai iš VRK būstinės
  21. Z. Vaišvila: Aiškėja, kuo grįstas VRK sprendimas
  22. Z. Vaišvila: VRK pergudravo Pranciškų Šliužą (video)
  23. R. Karbauskis. Nenoras įskaityti piliečių parašų už referendumą – tyčiojamasis iš savęs ir pilietinės visuomenės
  24. Garsūs Lietuvos mokslininkai ir menininkai ragina vienytis ir apginti Tautos teisę į referendumą
  25. K. Juraitis. Geležinių kurpaičių kaina
  26. T.Baranauskas. Atsargiai! VRK nariai skleidžia prasimanymus apie Konstitucinio teismo sprendimą
  27. Konstitucijos ekspertas: surinkus parašus, nėra kur trauktis (video)
  28. Spaudos konferencija: VRK veiklos politizavimas (tiesioginė transliacija, video)
  29. Dienos klausimas: Kas svarbiau – piliečių valia ar įsipareigojimai ES? (video)
  30. D. Paukštė. Migracijos klišių spąstuose

Comments 25

  1. ARŪNS says:
    7 m. ago

    Prisiminkem puoras dešimčių senoma yvykius.Ar ne panaše bova? Ar nebova grasėnama sankcijuom,blokada,kranielių užsokiniejimo? Tik tada kranele bova kėtokei,dabar kranele yr subsidijas,išmuokas,parama.Žuodžio sąjungas skirtingas o metuoda tei patys.Koloboranta ėrgė tei patys…..

    Atsakyti
    • Unti says:
      7 m. ago

      Arūną, pirmiausią paveiziek, kas mums grasin. Tikrą dar ne ES. Grasin mūsų pačių valdžia, o anims ne grasinti reiktų, o tartis su ES, kap vykdyti žmuonių valią

      Atsakyti
      • ARŪNS says:
        7 m. ago

        Grasėn koloboranta.Galvuoji ES nežėna kas čia vykst? Dėltuo spiejo kad anėj nuor “saviškiu” ronkuom išsprėstė problema

        Atsakyti
  2. gintas says:
    7 m. ago

    Labai geras tekstas.

    Atsakyti
  3. Audronė says:
    7 m. ago

    O,kad taip tokie žmonės,kaip Vytautas Rubavičius ,galėtų Lietuvos valdyme dalyvauti..ir jų būtų dauguma 🙂

    Atsakyti
    • Ženklas says:
      7 m. ago

      Tada tave valdytų violetiniai marazmatikai. Žiūr. autoriaus veiklą Garliavos patvoryje.

      Atsakyti
    • mintis says:
      7 m. ago

      Pritariu Jums, Audrone.Tai vienas iš labiausiai gerbtinų žmonių Lietuvoje.

      Atsakyti
  4. Getas says:
    7 m. ago

    Jei žvelgti 21 a. akimis ir mąstyti, tai žemė neturėtų būti preke, o ji tik turėtų būti nuomojama. Tautininkai pasisako, kad žemė privalo būti valstybės ir Lietuvos piliečių, tačiau ateityje reikia grąžinti valstybei. Preke gali būti tik žmonių sukurti daiktai ir kt. įrengimai, o ne žemė ir gamtos turtai esantys joje.
    Kalbant dėk liberalų idėjų, tai jie yra didžiausi rasistai ir antitautininkai, nes naikina tautas ir rases, palaikydami ir propaguodami tautų ir rasių maišymąsi. O juk ši veikla yra prieštaraujanti prigimčiai, nes Dievas ar Gamta sukūrė įvairias rases ir tautas, todėl jų naikinimas laikytinas nusikaltimu.

    Atsakyti
  5. Naujienos says:
    7 m. ago

    Alkas galėtų paantrinti ekspertuose paskelbtą info – REFERENDUMAS BUS. “Kulicija” nutarė su Tauta cirkų nekrėsti.

    Atsakyti
  6. Geras says:
    7 m. ago

    Autorius atskleidžia tiesą, tik ar valdančioji dauguma ir opozicija išgirs??
    Jei sugebėjome surinkti parašus šmeižiami ir juodinami, tai tikrai atskiriame pelus nuo grūdų ir balsuodami.
    Ačiū išmintingiems vyrams, kurie padeda atskirti “kas yra kas”

    Atsakyti
  7. Saulius says:
    7 m. ago

    Teisingas zhmogus. Sprendziu ish priv.kar.tarn.(po univerkes) po 5-to kurso Kaliningrade. VU- matematikai ir fizikai. Linkejimai – ir toliau Taip!!!

    Atsakyti
  8. Kažin says:
    7 m. ago

    Teisiškai, tai čia autoriaus nusišnekėjimas arba demagogija – absoliuti. Antai, vedama prie to, kad, tarsi, referendumas turi būti laikomas esančiu už teisės santykių ribų, kaip žinome, esančių valstybės pamatu. Ir taip kalbama, kai apie jo reglamentavimą pasakyta, kad referendumo skelbimo ir vykdymo tvarką nustato įstatymai (Konst. 9 str.).
    Su Lietuvos valdžios veiksmų vertinimais visiškai sutinku, tačiau, kad žemė (sukultūrinta) ne žmogaus kūrinys, kad žmogus jos nepagamina, nesutinku. Tai vėlgi absoliuti demagogija.
    Gąsdinimasis dėl pasaulyje vykstančių procesų vos ne “pasaulio pabaiga” – aiškiai perdėtas. Kad pinigai tapo mokėjimo ženklais -priemone, o ne kažkokios tikrosios vertės matu, yra senokai aišku. Kažkaip nelabai įtikina, kad autorius galvotų taip, kaip rašo. Tai kurgi tokio susidvejinimo šuo pakastas, nejaugi nėra apie ką amžinesnio galvoti!… Vargu bau, toks rašymas – kažkas ne taip…

    Atsakyti
    • nekažin says:
      7 m. ago

      eitum jau miegot, raudonasis prapiesoriau, a? Niekam tavo atvirkstine teisine logika nebeindomi, negi nedaeina?

      Atsakyti
      • Kažin says:
        7 m. ago

        Kaip “nedaeina”, o pačiam tai “daėjo”…, ypač kas yra dėl “raudonumo”…

        Atsakyti
    • LosAngeles says:
      7 m. ago

      zmogus pagamina zeme????? Cia kas?… Tamsta rimtai?
      Ir visa tai kaltinant kita zmogu ‘absoliucia demagogija’… Nu jo, toli eisite.
      O gal as kazko nezinau, atsiprasau jei taip. Butu labai idomu paziureti kaip jus ‘pagaminate’ zeme.

      Atsakyti
      • N says:
        7 m. ago

        Jei žemė būtų pagamina, niekam jos nereikėtų supirkinėti. Pasigamintų tiek, kiek reikia. Taip, dirbama žemė konkrečioje vietoje gali būti sukurta iškirtus mišką, privežus dirvožemio iš kitur, nusausinus drėgnas teritorijas. Bet tai labai ribotos galimybės, brangios, o dirvožemio atvežimo atveju jį dar reikia iš kažkur ir paimti… Ne sukurti, o paimti jau esamą.

        Atsakyti
      • Kažin says:
        7 m. ago

        Neapsimetinėkte durneliu, kalba eina apie žemės ūkio, miškų ūkio žemę, o ne apie planetą Žemę…

        Atsakyti
        • N says:
          7 m. ago

          Tu pats apsimetinėji durnium. Kalbama ne apie planetą, o apie teritoriją ir dirvožemį. Jų nesukuria. Tegali stipresnis ir gudresnis atimti iš kitų.

          Atsakyti
          • Kažin says:
            7 m. ago

            Atrodo, – pats ne tik teisėje, bet ir žemdirbystėje – žalias… , kuriam net “dirvožemis” krenta iš dangaus…

          • N says:
            7 m. ago

            Tu ne tik žemdirbystėje, bet ir teisėje žalias. O žemdirbystės žinių turiu pakankamai – tiek darbas iš dalies su tuo susijęs, tiek ir sodas, daržas yra.

          • Kažin says:
            7 m. ago

            Tada kitoje svarbioje vietoje yra skylėta, kad viskas “išbėga”…

  9. pažanga says:
    7 m. ago

    Jau laisvės girdime garsus, —
    Mokėsime ją saugot!
    Mums vardas Landsbergio šviesus —
    Kaip tikro tėvo, draugo. Jo vardas plienas! Dievaži,
    Jam visa žemė lenkiasi, —
    Ta žemė nuostabiai graži,
    Siurbėles nutrenkusi. Ir sklinda apie jį plačiai
    Legendos po pasaulį:
    Galingi Landsbergio pečiai
    Laužia vartus į saulę.

    Atsakyti
    • :) says:
      7 m. ago

      🙂 🙂 🙂

      Atsakyti
      • mintis says:
        7 m. ago

        Ta odė vadui ,na literatūriška,tikrai.

        Atsakyti
  10. Liepa says:
    7 m. ago

    Miela malonu skaityti tokius straipsnius.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lietuvos etnografiniai regionai | EKGT nuotr.

K. Masiulis. Kokios Lietuvos regionų politikos norėtume

2021 01 22
Sanatorijos „Belorus“ darbuotojai  šaukiasi Lietuvos Prezidento pagalbos

Sanatorijos „Belorus“ darbuotojai šaukiasi Lietuvos Prezidento pagalbos

2021 01 20
Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

2021 01 18
M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

2021 01 15
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

2021 01 15
Kunigas R. Grigas. Prarasdami šventumo, išskirtinumo nuojautą, mes prarandam esminį žmogiško gyvenimo dėmenį

Č. Iškauskas. UNI-tazų problemos Seime

2021 01 10
Šuo, žiema | vmvt.lt nuotr.

Įsibėgėjant žiemai, svarbu tinkamai pasirūpinti gyvūnais

2021 01 08
Šiuolaikinio mokslininko paveikslas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Seimas pradėjo svarstymus dėl mokslininkų valstybinių pensijų

2021 01 07
Pieno gamintojams skirta 17 mln. eurų nacionalinės paramos

Norint pasinaudoti paskola – ką būtina žinoti

2021 01 07
Pastatytas pirmas senųjų vietovardžių išsaugojimui skirtas kelio ženklas

Pastatytas pirmas senųjų vietovardžių išsaugojimui skirtas kelio ženklas

2021 01 06
Rodyti daugiau

Naujienos

Kauno modernizmo architektūros paraiška pateikta UNESCO Pasaulio paveldo centrui
Architektūra

Kauno modernizmo architektūros paraiška pateikta UNESCO Pasaulio paveldo centrui

2021 01 23
EP siūlo užtikrinti teisę po darbo atsijungti nuo interneto
Gamta ir žmogus

EP siūlo užtikrinti teisę po darbo atsijungti nuo interneto

2021 01 23
Pokarvių mūšiui – 760
Baltų žemėse

Pokarvių mūšiui – 760

2021 01 22
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba | vvtat.lt logo
Lietuvoje

Vartotojų teisių apsaugą gyventojai vertina vis geriau

2021 01 22
Policijos reidas | policija.lt nuotr.
Lietuvoje

Už papildomą darbą pareigūnams numatyta 1 112,6 tūkst. eurų

2021 01 22
Lietuvos šiltnamio dujų emisijos vis dar auga
Gamta ir ekologija

Lietuvos šiltnamio dujų emisijos vis dar auga

2021 01 22
Petras Gražulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seime verda aistros dėl padėjėjų

2021 01 22
Egzaminų baimė. Kaip ją įveikti?
Lietuvoje

Abiturientams šiemet laikyti lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos nereikės

2021 01 22


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Astronomas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • Gal verta pažiūrėti apie Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
  • Suremkime galvas! apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Pajūrietis apie Seime verda aistros dėl padėjėjų

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kauno modernizmo architektūros paraiška pateikta UNESCO Pasaulio paveldo centrui
  • EP siūlo užtikrinti teisę po darbo atsijungti nuo interneto
  • Pokarvių mūšiui – 760
  • Vartotojų teisių apsaugą gyventojai vertina vis geriau

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2338; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1983; komentarų: 21
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1697; komentarų: 32
  • I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo peržiūrėta: 1418; komentarų: 4
  • Visuomenininkai toliau muša pavojaus varpais dėl Panevėžyje griaunamo kino teatro „Garsas“ (nuotraukos) peržiūrėta: 1326; komentarų: 1
  • A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę peržiūrėta: 1299; komentarų: 13

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

K. Masiulis. Kokios Lietuvos regionų politikos norėtume

by Kristina Aleknaitė
2021 01 22
10
Lietuvos etnografiniai regionai | EKGT nuotr.

Vilniaus mieste per 2020 m. dar padaugėjo gyventojų, dar 10 tūkst. naujų. Jau ne pirmi metai tokia tendencija. Jeigu pridėsime...

Skaityti toliau

Sanatorijos „Belorus“ darbuotojai šaukiasi Lietuvos Prezidento pagalbos

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 20
1
Sanatorijos „Belorus“ darbuotojai  šaukiasi Lietuvos Prezidento pagalbos

Druskininkuose veikianti neįgaliems vaikams iš Baltarusijos gydymo ir reabilitacijos paslaugas teikianti VšĮ sanatorija „Belorus“ Lietuvos Respublikos Prezidentui įteikė 371 sanatorijos...

Skaityti toliau

Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

by Ditė Česėkaitė
2021 01 18
0
Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

Lietuva išlieka 5-oje vietoje tarp Europos Sąjungos (ES) šalių pagal šalies gyventojų skiepijimo tempus, rodo Europoje veikiančio analizės centro „Politico“...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Astronomas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • Gal verta pažiūrėti apie Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
  • Suremkime galvas! apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Pajūrietis apie Seime verda aistros dėl padėjėjų
  • Beviltiškai žiopla apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Lietuvių kino kūrėjai dalyvaus mokymų programoje „Eurodoc“

Lietuvių kino kūrėjai dalyvaus mokymų programoje „Eurodoc“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai