Grabnyčios, Perkūno diena ir vaško žvakelė (8)

Liejamos žvakės | vstt.lt nuotr.

Liejamos žvakės | vstt.lt nuotr.

Šios dienos pavadinimas yra kildintinas iš gudiško žodžio gromnica, pažodžiui tai būtų – perkūninė. Senieji šios dienos lietuvių ir kitų Europos tautų papročiai taip pat patvirtina šios dienos ryšį su Perkūnu.

Žmonės šią dieną vadina Gramnyčiomis arba Grabnyčiomis. Dažnas dabar galvoja, kad tai kažkokiu būdu turi sietis su žodžiu grabas, tai yra karstas. Tačiau tai klaidinga garsinė sąsaja, nes šią dieną jokių reikalų su karstais niekas neturi ir niekada neturėjo, nebent tik kam mirus.

Tądien šventinama namų ugnis, aukojamos aukos dievaičiui Perkūnui, kad saugotų nuo gaisrų, ligų, piktos akies. Šventinamos ir graudulinės (nuo žodžio – griaudėti – t.y.  Perkūno) žvakės. Jos degamos prie mirštančiojo, per šermenis, mirties metines.

Kaimo žmonės tikėdavę, kad graudulinė žvakė atginanti ir perkūnijos grėsmę, todėl ją užžiebdavo ir statydavo ant lango arba krosnies prieždos, užslinkus audros debesims. Pradedant statyti trobą, gabaliuką žvakės paslėpdavo pirmojo vainiko sankirtoje kartu su šventomis žolelėmis. Bitininkai į naują avilį įdėdavo sukryžiavę du graudulinės gabaliukus – „kad velnias spiečiaus neišvestų“.

Suvalkiečiai grauduline net aitvarą, visokią naudą klėtin nešantį, mokėjo prisivilioti. Aitvaras nutupia ant puodynės, po kuria dega žvakė, – belieka lininę skepetą užmesti. Burtai su grauduline pasako, kas žmogaus laukia tais metais.

Būsimuosius metus, jų orus bei derlių atspėdavo ir pagal šios dienos orą. Jei diena saulėta, manydavo, kad užderės geras linų, bet prastas javų derlius. Pavasaris tada būsiąs ankstyvas, o vasara – su dažnomis perkūnijomis. Jei dar daug sniego ant stogų, vasarą būsiančios vešlios pievos ir daug gero šieno. Vėjuota Perkūno diena suvėlina pavasarį, ūkininkams gali pritrūkti pašaro. Jei nuo stogo karo ilgi varvekliai, tais metais geriau sėti ankstyvuosius miežius.

Tik vaikams šiukštu varveklius daužyti – antraip linai suguls. Grabnyčia – antrasis po Pusiaužiemio laiptelis pavasario link. Kaimo žmonių pasakymu: ir „gaidys po lašais nuo stogo jau gali atsigerti“, ir „gryčių nebereikia šildyti“, ir „duona po rėčiu nesušąla“.

***

Vasario 2 d., Perkūno dieną, 14 val. Daugėliškėje, Kelmės raj. Valdo Šniaukštos sodyboje, Kelmės Romuva kartu su folkloro ansambliu „Knituva“ švęs Perkūno dieną ir gamins  šventines graudulines žvakes.

„Maloniai kviečiame drauge atšvęsti Perkūno dieną, sustiprinti vienas kitą Žiemos siautulyje, pasigaminti šventinių žvakių iš natūralaus bičių vaško. Uždegsime ugnį Perkūnkalnyje, palydėsime Saulę nuo Daugėliškės alkos, susirinkę menėje gaminsime žvakes, pašventinsime jas linkėjimais ir lietuviškomis giesmėmis, kepsime bulvių plokštainį, vaišinsimės blaiviosiomis suneštinėmis vaišėmis, dainuosime, šoksime ir draugausime“, – kviečia Kelmės Romuvos vaidila Valdas Rutkūnas.

Šventės vieta ČIA.

Teirautis: 868 793385

Kategorijos: Kultūra, Kultūros paveldas, Šventės, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , .
alko-2-proc
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *