Z. Zinkevičius. Lenkiškai kalbantys lietuviai (65)

Prof. Zenonas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Prof. Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Juos vadiname įvairiai: tiesiog lenkais, Lietuvos lenkais, etniniais lenkais, Vilnijos autochtonais ir dar kitaip. Iš tikrųjų tai yra lenkiškai kalbantys lietuviai. Tokiais jie tapo čia pat, Lietuvoje. Nėra atsikėlę iš Lenkijos, nors anksčiau jų ideologai būtent taip ir aiškindavo. Kūrė teorijas apie masinę lenkų kolonizaciją Lietuvoje (iš tikrųjų tokios niekuomet nebuvo), apie kilmę iš belaisvių, kurių narsieji senovės lietuviai iš Lenkijos daug parsivarydavo.

Tie belaisviai esą ir sulenkino vietinius gyventojus. Bet taip niekur nėra buvę, užsilaikę svetimame krašte patys belaisviai nutausta.

Įsitikinus tokių aiškinimų absurdiškumu, pagaliau buvo liautasi šią lietuvių tautos dalį kildinti iš Lenkijos. Imta tvirtinti, kad tie „lenkai“ iš seno gyvena Lietuvoje. Kaip jie čia atsirado, apie tai vengiama kalbėti. Lietuviška jų kilmė nutylima. Tokią kilmę laikoma žeminančia. Juk iki tautinio atgimimo lietuviškai yra kalbėję tik valstiečiai baudžiauninkai. Apie tai, kad senovėje lietuviškai kalbėjo ne tik baudžiauninkai, bet ir diduomenė, vengiama net užsiminti. Lygiai taip pat nutylima, jog ir „poniškoji“ lenkų kalba Lenkijoje buvo vartojama ne tik diduomenės, bet ir valstiečių baudžiauninkų. Taigi abiejų kalbų – lietuvių ir lenkų – statusas savo valstybėse praeityje iš tikrųjų yra buvęs vienodas.

Iš to, kas pasakyta, matyti, kad pravartu detaliau aptarti lenkiškai kalbančių lietuvių sąvoką ir turinį, taip pat visa tai, kas su jais susiję.

Kas slypi sąvokoje lenkiškai kalbantys lietuviai?

Taip vadiname gausią savo tautos dalį, gyvenančią ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Ypač daug lenkiškai kalbančių lietuvių yra Pietryčių Lietuvoje, vadinamajame Vilniaus krašte. Jie atsirado įvairiais laikais, dalis dar senojoje Lietuvos valstybėje, ypač po Liublino unijos. Anksčiausiai lenkiškai ėmė kalbėti diduomenė. Vėliau ji tai daryti vertė savo pavaldinius. Kadangi valstybės piliečiais anuomet buvo laikomi tik kilmingieji, tai jų vartojama lenkų kalba buvo traktuojama kaip visos šalies Tarp lenkiškai kalbančių lietuvių praeityje yra buvę (iš dalies ir dabar yra) daug žymių žmonių. Prisiminkime Adomą Mickevičių ir jo amžininkus, to meto Lietuvos šviesuolius. Jie didžiavosi savo tėvyne Lietuva, tačiau nedaug tesidomėjo protėvių kalba, kurios jau nebelaikė savąja. Tai matyti, pavyzdžiui, iš Adomo Mickevičiaus lietuviško autografo, kurį yra ištyręs šių eilučių autorius, žr. Baltistica, XIX(1), 1983, 74–90 (perspausdinta: Zigmas Zinkevičius Rinktiniai straipsniai, II 312–333).

Lietuviai valstiečiai lenkiškai kalbėti išmoko daug vėliau negu diduomenė. Lenkų kalbininkė Halina Turska, tyrusi lenkų kalbos atsiradimą Lietuvoje, nustatė, kad artimos Vilniaus apylinkės prie lenkų kalbos perėjo tik devynioliktojo amžiaus paskutiniame ketvirtyje. Daugelyje Pietryčių Lietuvos vietovių lenkų kalba buvo prievarta įdiegta tarpukario okupacijos metu, taip pat bolševikų valdymo laikais, vykdant stalininę polonizaciją. Ilgą laiką vykęs kalbų keitimas, visoks jų maišymasis, žmonėse nuslopino tautinį jausmą, jie ėmė net tautybę painioti su tikyba. Iš čia atsirado vietinio (tuteišio) sąvoka, savotiškas tautybės pakaitalas.

Dabar dori lenkiškai kalbančių lietuvių šviesuoliai neneigia savo lietuviškos kilmės, stengiasi geriau pramokti protėvių kalbą, nevengia jos vartoti. Toks yra, pavyzdžiui, Nobelio premijos laureatas Česlovas Milošas, kuris, be kita ko, kartais net pasirašydavo nesulenkinta pavarde Milašius. Jo tolimas giminaitis Oskaras Milašius, su kuriuo Česlovas kažkiek palaikė ryšius, buvo grįžęs prie protėvių kalbos ir lietuvių tautybės.

Tačiau tarp lenkakalbių lietuvių atsirado ir tokių, kurie pridarė Lietuvai labai daug žalos. Prisiminkime maršalą Juzefą Pilsudskį (pavardė nuo Pilsūdai – vietovės Žemaitijoje, iš kur kilo Pilsudskių giminė, turėjusi Giniotų pavardę, kurią vartojo ir pats J. Pilsudskis) ir jo parankinį generolą Polszczyzna litewska (lietuviška lenkų kalba) – taip Lenkijoje vadinama lenkakalbių lietuvių kalba. Ji išlaikė gausybę lietuvių kalbos elementų, kurie apima visus kalbos klodus: fonetiką, gramatiką ir žodyną. Tą kalbą yra nemaža tyręs ir šių eilučių autorius.

Iš šios kalbos, o ne Lenkijoje vartojamos, plūdo į lietuvių kalbą polonizmai ir kitokios svetimybės. Dar ir dėl to ji yra mums įdomi ir verta. Lenkų dialektologai šios kalbos nelaiko savo tarme (taip kartais ją pavadina tik neišprusę žmonės, neišskiriant nei lietuvių), nesieja jos su jokia lenkų kalbos tarme. Tarp jų nėra nieko bendra.

Vilnius – Lietuvos, ne Lenkijos, sostinė. Lenkai Vilniaus niekuomet savo sostine nėra laikę. Vilniaus kraštą Pilsudskis ir jo pasekėjai vadino Litwa Środkowa (Vidurinė Lietuva, ne Vidurinė Lenkija). Jie kūrė dar Rytinę (dabartinės Gudijos teritorijoje) ir Vakarinę (arba Kauno) Lietuvas, bet nėra nei mažiausio abejojimo, kad lenkų kalba Lietuvoje yra atneštinė, turinti, kaip minėta, labai daug lietuvių kalbos elementų.

Dabar plačiai besireiškianti, Valdemaro Tamoševskio vadovaujama, Lenkų rinkimo akcija yra traktuotina kaip antilietuviška organizacija, sukurta kenkti Lietuvos valstybei. Ji šmeižia tą valstybę ir lietuvių tautą, skleidžia demagogiškas, nieko bendra su Lietuvos ir Lenkijos valstybių istorija neturinčias mintis, kelia Lietuvoje sąmyšį ir tuo didina lietuvių ir lenkų nesantaiką. Visi, kas šią organizaciją palaiko, kenkia Lietuvai, neišskiriant nė tokių, iš pirmo žvilgsnio atrodančių nekaltų tvirtinimų, kaip istoriko Alfredo Bumblausko skleidžiama nuomonė, esą dr. Jonas Basanavičius tautinio atgimimo laikais yra padaręs mums žalą, nukreipdamas atgimimą tautine, o ne tokia linkme, kokios norėjo lenkai.

Be lenkiškai kalbančių lietuvių, yra ir tokių, kurie kalba gudiškai (baltarusiškai). Jų, kaip ir lenkiškai kalbančiųjų, labai daug. Pati gudų kalba – rytų slavų kilmės. Su rytų slavais lietuviai praeityje turėjo glaudžius santykius. Šių slavų kilmės buvo ir senojoje Lietuvos valstybėje vartota raštinių (kanceliarinė) kalba, sukurta Lietuvos valstybės piliečių savosios valstybės reikalui ir vartota tol, kol ji tai valstybei buvo reikalinga. Tos raštinių kalbos šnekamuoju variantu ėjo ano meto gyvoji rytų slavų kalba, iš kurios ilgainiui išsirutuliojo dabartinė gudų (baltarusių) kalba.

Mažojoje, arba Prūsų, Lietuvoje buvo vokiškai kalbančių lietuvių. Praeityje jie sudarė didelę vietinių gyventojų daugumą. Esama kažkiek jų ir dabar Vokietijoje bei kitose vokiečių kalbą vartojančiose šalyse.

Dėl XVIII amžiaus pabaigoje pradėtos vykdyti prievartinės germanizacijos, lietuvių kalbos ir apskritai lietuvių persekiojimo atsirado tarp mažlietuvių tautybės pakaitalas šišioniškis, atitinkantis Rytų Lietuvos tuteišį. JAV gyvena daug angliškai kalbančių lietuvių. Esama jų ir Anglijoj, taip pat kitose anglakalbėse valstybėse. Romaniškomis kalbomis kalbančių lietuvių yra Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje (nedaug) ir Pietų Amerikos šalyje, daugiausia Argentinoje (ispanų) ir Brazilijoje (portugalų). Tą patį reikia pasakyti ir apie kitas šalis, kuriose yra daugiau ar mažiau tų šalių kalbomis šnekančių lietuvių, tarp jų ir labai žymių žmonių, garsių mokslininkų. Minėtinas semiotikas mokslo kūrėjas Algirdas Julius Greimas, su kuriuo šių eilučių autoriui teko daug bendrauti.

Paryžiuje Algirdas Julius Greimas paprastai kalbėdavo prancūziškai, o parvažiavęs į Lietuvą – tuoj pat tapdavo šimtaprocentiniu lietuviu. Rusijoje liko nemaža rusų kalbą vartojančių lietuvių, Latvijoje – kažkiek kalbančių latviškai, Estijoje – estiškai (nedaug). Priešingą reiškinį – lietuviškai kalbančių nelietuvių – nėra daug. Lietuvoje tokių pasitaiko tarp rusų, vokiečių, latvių, karaimų, totorių ir kitų. Viso to, kas pasakyta, negalima išleisti iš akių tiriant lietuvių ir kitų tautų istoriją. Į tai ir norima atkreipti šio straipsnio skaitytojų dėmesį.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvos repolonizacijai – ne!, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , .
Screenshot_2020-08-04 Redaguoti puslapį ‹ Alkas lt — WordPress

65 komentarai

  1. bartas:

    Na , kad ir tūkstantį kartų Garbusis Z. Žinkevičius parašytų, atrodo, visiems žinomą Tiesą, bet mūsų “politikieriams ” tai nemotai. Vardan savo išlikimo susidės ir su velniu.
    Šlykštūs baudžiauninkai.

  2. Giedrius:

    …”tegu saulė Lietuvos”
    ir Punske nušvinta,
    mat kaip tai giedi renginyje himną (Lietuvos)
    Punske: ir visą mintį, po 1989 m. LTSR AT akibrokšto
    su žosžiu “Lietuvoj”, užuot 1938 m. Lietuvos kostitucija iki/po
    giedoto “saulė Lietuvos” ir PUNSKUI nušvietus vsa kudirkiškąją gaida.
    Svarbu.

    O anglakalbystė, svetur,- lietuvių, latvių, lenkų, – Anglijose, Norge ar Airijose su JAV
    anglų skaitlingumo (tautinio) negausina, kaip ir rusakalbystė Sibire ar kinakalbystė
    Azijoje. Ne čia yra p a d a r i n i o priežastingumo ištakos (bet yra), tenka matyt-girdėt
    t i n g i n č i u s nuo Liublino unijos Lietuvos lietuvius, ar Gudijos, Lenkijos ar pačios Lietuvėlės
    žemėse (dar neatlaisvintose įstatymiškai išpardavimui 🙂 ) lietuviškai – giminiškai kalbėt vengiančius.
    Svarbu.

    Bus nauji Seimo (neeiliniai) rinkimai, bus ir ramiau: su dar dar ir dar būsima valdžia, Gudijoj,
    Lenkijoj, ir pačioj Lietuvoj (kur nelaimėlio žemaičio Juozapuko maršalo pri-kLYSTA) mokyklas
    lietuviškas-valstybines sustiprinti. Svarbu

  3. dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com:

    Labai grazus straipsnis… tikro mokslininko profesionalo. Galiu tiktai patvirtinti ka raso gerb. Zinkevicius. Mano zmona pasakojo, kad jos tevas, nuo Moletu, Trundiskiu kaimo, nekalbejo lietuviskai, o kalbejo lenkiskai?, o jo pavarde buvo ANTANAS VIžINIS! Lietuviskesnes pavardes sugalvoti ko gero neimanoma. Taigi buvo lietuvis kalbejes lenkiskai? ar kitaip, kaip cia ir apraso gerb. mokslininkas.
    Toksai reiskinys, kai lietuvis kalba kita kalba yra ne tik Lietuvoje. Airiai daugumoje kalba angliskai, taciau jie save anglais neskaito, visada laiko aukstai iskele AIRIJOS garbe! ir laiko save AIRIAIS isdidziai!

  4. Pasiteiravimas:

    Kada profesorius Zigmas Zinkevičius tapo Zenonu? Negirdėta-neregėta…

  5. noname:

    tai tešneka lenkiskai, kaip nori, ką tai žeidžia…

  6. mamutas:

    pataisykite straipsnyje profesoriaus Zinkeviciaus varda!!!

  7. Vytas:

    Ačiū autoriui už bpuikų straipsnį.

    • Zundas:

      Pats laikas būtų parašyti apie visokius angliškus pavadinimus ir reklamas.Kodėl pvz.paypostas, o ne pašto skyrius(ar kaip ten..)Lietuviai nesupranta, bet turi taikstytis su tokiais faktais kas žingsnis:(.Ir niekas nekelia vėjo, niekas nesipiktina.Paprasčiausiai nepastebi.Profesoriams tikriausiai ,,nelygis”. Kaip ir ,,nelygis” prisidėti prie pagrindinių pilietinių iniciatyvų, studentų tarpe skleisti pilietiškumo ir viešojo intereso idėjas…

  8. Nepiktas tautininkas:

    Ne visai sutinki su straipsnio autoriumi. Tautybę kildinti pagal žmogaus kilmę buvo būdinga iki 19 – ojo amžiaus pradžios. Šiuolaikiniu supratimu žmogaus tautybę nulemia kokia kalba jis mąsto ir kalba jo kultūra ir tik po to žmogaus kilmė. Taigi nutautėjęs lietuvis jau nėra lietuvis – geriausiu atveju galima vertinti tik “blogu lietuviu”. Tačiau manau, kad reikia būti tolerantiškiems (atlaidiems) ir tokiems “blogiems lietuviams”.

  9. lyvis:

    Labai siauras straipsnis. Lenkai atėjo per Jotvingius tai vyko krikščionybės laikais. Dabar pereiname į vandenio era ir žemės energetinis laukas verčia grįžti prie ištakų. Lenkai bus nušluoti žemės energetinio lauko kas ir dabar vyksta išsivadavimas iš engėjų pasaulyje. Netikslumas su tuteišiais tai jokie lenkai o vietiniai trakai. Šitie sulenkėję lietuviai paprasčiausi Lietuvos gagaūzai. lyvis

    • Naujas:

      Pats protingai rašai apie vandenio erą, žemės energetinio lauko kitimą, bet … tuteišiai – “vietiniai trakai” – čia tai geras… Reikia mokėti tokias nesąmones susigalvoti… Ir kaip tai žmoguje dera. Šiaip gal nieko nuostabaus, žinant, kad pats pavojų Lietuvai matai vien tik tariamame komunizme, Rusijoje ir vos ne kiekviename žmoguje matai stribą.

      • lyvis:

        Įdomiai priimi mano mintis Naujas. Tikriausiai turi sąsajų su stribais. Čia jau tavo bėdos jei dar buvai ateistu tai ir pas kunigą nėra kaip nueiti kad gautum išrišimą.. lyvis

        • Naujas:

          Kaip ir rašiau: “Lyviui” aplinkui vieni stribai. Čia jau netoli baltų arklių matymo. O kalbant rimčiau, norėčiau “Lyvio” paklausti: kaip pats suvoki sąvoką “stribai”, na gerai, išplėskim, pridėkim dar tokią sąvoką kaip “komunistas? Be pykčio ir labai rimtai norėčiau paklausti paties: kokia prasmė vartoti tokias sąvokas, jei jos apima viską, kas pačiam nepatinka? Aš stribas, Vaiškūnas stribas, Panka stribas, Putinas stribas – kokią visa tai turi prasmę? Aš suprantu, kad tamstai “stribai” tarkim tie rodos 200 tūkstančių buvusių TSKP narių Lietuvoje. Bet sakykim paprasti eiliniai sovietmečiu gyvenę lietuviai (darbininkai, paprasti eiliniai kolūkiiečiai, mokytojai, tarnautojai), kurie nebuvo partijos nariai, tačiau taip pat nedalyvavę ir jokiame pasipriešinime sovietiniam režimui, o dabar, pagyvenę dešimtį metelių Europos sąjungoje ir nematantys didelio skirtumo tarp anuometinės SSR ir ES, kas jie tamstai – taip pat stribai? Tiesiog norėčiau, kad pats ramiai, be pykčio man atsakytum. Bet kur ten stribui pats atsakysi… Stribas aišku nevertas ramaus, kultūringo atsakymo…

          • Sėlis:

            Veltui dar stengiates protingai su juo diskutuoti, rimtai jam jau balti arkliai laksto. Per bukas jis suprantamai zmoniu kalba atsakineti, vis kazkokios uzuominos ir iki galo nepasakytos mintys. Dar visai neseniai jis teige, kad jokios lietuviu tautos NERA, o yra kursiu, zemaiciu, dzuku, zemgaliu ir t.t. TAUTOS, kaip ir stai, tuteisiai – nutautejusiu ‘traku’ tauta. 😀 Argi ne juokinga? As su tuo nesutikau, tai jis mane aplojo stribu. 😀

            • lyvis:

              Pas pati Sėli daug iškraipumų. Paskaityk Dubonį lietuviai buvo kariai o tai nėra tauta. Tuteišiai yra Trakų tauta t y trakai tai nėra nutautėję tuteišiai. Pats nesugebi suprasti ką kitas sako ar sąmoningai iškraipai matyt taip esi apmokytas. Deja ar ppats gali pasakyti kas tokie buvo Sėliai taip save pasivadinęs. lyvis,

              • Sėlis:

                Didziausi kliedesiai. Jus pats esate apmokytas senos geros ‘technikos’ “skaldyk ir valdyk”, puciate i ta pacia antilietuviska dudele, kaip ir jedinstvininkai, lenkomanai, kremliniai. As esu uz vieninga lietuviu tauta, o jus dirbtinai skaldote i kazkokius jau seniai neegzistuojancius ‘trakus’, ziemgalius, kursius. O seliai buvo mums gimininga baltu gentis, kuriu kalba, deja, isnyko, liko tik tarme ir zmones, isilieje i lietuviu tauta. Kad ir kaip tau, antilietuviskam mankurtui, tas pasakymas nepatiktu. NERA jokiu kursiu, ziemgaliu ir seliu TAUTU, nes tokiu niekada ir nebuvo, buvo tik GENTYS.

                • lyvis:

                  Draugas Sėli be praeities nėra ateities arba kitaip nežinojimas įstatimų neatleidžia nuo atsakomybės. Mažiau vartok nelietuviškus žodžius kad ir diskusija dar norėčiau paklausti čia mes bendraujame lietuvių kalba nieko panašaus tai suvalkiečių kalba. Paties mintys tai atkartojimas istoriko Baranausko svaičiojimai. Pasirodo netgi sėlių nėra bet jug pats pasivadini sėliu. Žmogus be praeities inkubatoriuje išvestas. lyvis

                  • Sėlis:

                    As jums ne draugas. Parodykite, kur as neigiau, kad egzistavo seliai, ziemgaliai, kursiai ir t.t.? As tik rasiau, kad jie buvo ne tautos, o dar tik gentys. Bet tai jau praeitis. Dabar ju nebera! Ba-ba! Yra tik lietuviai zemaiciai bei aukstaiciai, kalbantys ivairiomis lietuviu kalbos tarmemis, bet ne skirtingomis kalbomis, kaip antilietuviski elementai megsta pliauksti.

                    • lyvis:

                      Tautos ar gentys tai susitarimo reikalas. Ir jie nekalbėjo lietuvių kalbos tarmėmis, nes mes kalbame ne lietuvių kalba o suvalkiečių reiškia lietuviai nebuvo tauta o tik gentis. Silpnas savo praeities žinovas o dediesi prorusišku patriotu. lyvis

          • lyvis:

            Stribai tie kurie balsuoja už antivalstybines partijas ir tų partijų nariai tai socdemai, paksistai, agurkiniai ar užtenka tau nariu jie jug sąmoningai tai daro kenkdami valstybei, o jug tai eiliniai darbo žmonės kaip pats sakai. Tai tiek trumpai. lyvis

  10. kaunietis:

    Jei tie zmones Lietuviai, tai kodel ten darzeliai lenkiski? mokyklos lenkiskos? velevos lenkijos? Spalvos lenkiskos? Ir lenko kora kiseneje. Čia tokia nutautinimo politika?

  11. Tautininkas:

    Lenkijos FB puslapis, kuriame Reikalaujama Lenkijos KARINIO įsikišimo Ukrainoje. Pagal juos pusę Ukrainos tai Lenkija?

    https://www.facebook.com/pages/Żądamy-polskiej-interwencji-zbrojnej-na-Ukrainie-PS-nie-chcemy-wojny/198227307052297

  12. Sėlis:

    Lyvi klyvi, liaukis spanges. Mes kalbame bendrine lietuviu kalba, sunorminta suvalkieciu TARMES pagrindu, o ne kazkokios atskiros suvalkieciu “kalbos”. Kalba nuo tarmes (dialekto) skirti sugebi, ar nelabai? Tai kas cia is musu “prorusiskas”? As nesiekiu skaldyti lietuviu tautos i daugybe gabalu, o tu taip. Tai kam tokiems sitokie skaldymai pasitarnauja? Ogi kremliniams, lenkomanams. Anie irgi iki apsis…imo putoja, kad jokiu lietuviu nera, o tik zmudinai ir pns.

    • lyvis:

      Visa bėda ta kad žemės energetinis laukas reikalauja kad eitume prie ištakų taip prasideda vandenio era. Pats neigdamas praeitį kad ir tuos pačius sėlius iššauki sukrėtimus. Lenkai, rusai yra tų žemių okupantai todėl jie be ateities. O paties norėčiau paklausti kodėl mes kalbame sunorminta suvalkiečiu pagrindu lietuvių kalba ar ne tiksliau būtų pasakyti mes kalbame sunorminta suvalkiečių kalba ir tai būtų be jokio melo ir tavo išvedžiojimu. Šitie visokie išvedžiotojai kaip Z Vaišvila jų snargliavimas betikslis. Ateitis praeityje ir jokie rusiški miglų pūtėjai beviltiškoje busenoje rusiški rubliai jų negelbėja. lyvis

      • Naujas:

        Vergiškas viso dabartinio elito (ypač konservatorių) politikos gynimas, nepaisant to, kad ji mums kainavo 600 – 700 tūkst. lietuvių, debiliškas kartojimas, kad visas pavojus tik iš Rusijos (nors akivaizdu, kad šiuo metu mums nė kiek ne mažesnį pavojų kelia Lenkija, kuri vykdo gerai koordinuotą Vilniaus krašto polonizacijos politiką), lietuvių skaldymas, nepritariančius Europos sąjungos politikai įvardijant stribais, rodo, kad tamsta, “Lyvi”, esi arba visiškas analfabetas geopolitikos srityje arba gerai apmokomas provokatorius.

      • Naujas:

        Šiaip, be abejo, būtų įdomu nustatyti bent vieno iš tokių, besireiškiančių kad ir tame pačiame “Alke” tapatybę. Spėju, išryškėtų įdomūs dalykėliai.

  13. Kažin:

    Gal čia Zinkevičiaus “lenkiškai kalbančių lietuvių” pavadinimas galėjo tikti sovietmečiui, kai jie Lenkijos vėliava ir herbu viešai nesišvaistė. Tačiau dabar, kai jie mojuoja Lenkijos, o ne Lietuvos, vėliava ir herbu, vadinti ir laikyti juos “lenkiškai kalbančiais lietuviais” neišeina.
    Be to, Zinkevičius nepamini ir svarbiausio krikšionybės plėtimo, bažnyčios istorinio vaidmens lietuvių ir jų genčių suslavėjimui, sulenkėjimui. Žinant, kad viduramžiais valstybė buvo krikščionybė, o krikščionybė -valstybė, tai jų įtakos istoriniams procesams nematymas daro samprotavimus menkaverčiais. Ką šiuo atveju ir turime.
    Pagal tai sprendžiu, kad iš esmės čia yra Zinkevičiaus rašyta dar sovietiniais laikais, o Alke pateiktas tik šiek tiek paredaguotas tekstas, šiuolaikinių tyrinėjimų šviesoje pateiktos mintys nėra peržiūrėtos.
    Dėl to kalbamų dalykų supratimas daro gerokai senstelėjusio, netgi sovietiškai savicenzūruoto įspūdį, o politiškai jis yra ir klaidinantis – siekiantis įamžinti, kaip neišvengiamybę, Lenkijos status qwo Lietuvoje…

  14. kaip visad puikiai ir taikliai:

    rašo akad. Zigmas Zinkevičius. Deja, labai daug Alką skaitančių ir iš “inteligentijos” palaiko tokį sorošistą “visuomenininką” D.Kuolį, kuris būtent ir viską padarė bei pasiekė (ir dabar daug darantį niekšingų darbų), kad akademikas būtų PAŠALINTAS iš Švietimo Ministerių prieš 20 metų. Apie tai, nevienąsyk yra sakęs pokalbiuose.
    Kiek teko man ginčytis su keletą “kultūrininkų”- tai jie taip įtikėję į tą sorošistą, tą “pilietinės” visuomenės kūrėją, lietuvių kultūros ir istorijos niekintoją.
    O juk akad. Z.Zinkevičius siekė atlietuvinti šį kraštą, net buvo pradėta speciali programa lietuvių k. filologams ir mokytojams kurtis Pietryčių Lietuvoje.
    Esu dalyvavęs vienoje “diskusijoje” ŽTSI- tai net koktu darėsi nuo tos D.Kuolio skleidžiamos paniekos, žeminimo, niekinimo Lietuvai (ypač Nepriklausomybės siekėjams), didiems žmonėms- Basanavičiui, Kudirkai, rašytojams, kalbai ir t.t.

  15. LosAngeles:

    Autorius teisingai ivardino problema- tai sulenkeje lietuviai, daznai patys to nesuvokiantys. Pasisakymuose kaip kas minejo tikras istorijas, zinau ir as tokiu, kada graziausios lietuviskos pavardes savininkas kalba lenkiskai… Ypatinga reiksme cia suvaidino tarpukaris. Tuo metu zmones buvo tikraja to zodzio prasme lenkinami, vyko labai intensyvi krasto polonizacija. Negi niekas is valdzios taip ir neatkreips i tai demesio? I tarpukario okupacija, ir labai sustiprejusi krasto priverstini lenkinima tuo laikotarpiu

    • N:

      Jei valdžia 24 metus būtų vykdžiusi atlenkinimo politiką, tai jau būtų antra karta užaugusi atlenkintų. Aišku, jie dar kalbėtų lenkiškai, laikytų save lenkais, bet būtų Lietuvos, o ne Lenkijos patriotais.

  16. leitis:

    Gerbiu profesorių už jo tyrinėjimus ir pastangas palaikyti lietuvybę. Tačiau jeigu “lenkiškai kalbantys lietuviai” save vadina lenkais, tai jie ir yra lenkai. Jei patys to nenori, lietuviais būti jų nepriversime. Čia tik asmeninio apsisprendimo reikalas…

  17. Pilietis:

    Vilniaus krašte lenkų pagal 1897m surašymą buvo 8,17%(P.Klimas. Iš mano atsiminimų Vilnius.1990 p.210),o 1916m surašyme dauguma Vilniaus katalikų buvo užrašyti lenkais (P.Klimas. Iš mano atsiminimų Vilnius 1990 p.81), buvo naudojami grasinimai, prievarta – taip iki 20 amžiaus pradžios jų šaknys lietuviškos ir tai patvirtina profesoriaus teiginius.Tada be lietuvių daug buvo gudų, kurie irgi per 1916m surašymą tapo lenkais

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: