KT sprendimas nudžiugino R.Pakso šalininkus ir žemės referendumo priešininkus (158)

Konservatorių vadai džiūgauja | Alkas.lt koliažas

Konservatorių vadai džiūgauja | Alkas.lt koliažas

Sausio 24 d. Konstitucinis teismas (KT) paskelbė nutarimą išaiškinantį, kad Sei­mo ko­mi­te­tai ar ki­ti struk­tū­ri­niai pa­da­li­niai bei at­ski­ri Sei­mo na­riai „ne­tu­ri tei­sės pa­teik­ti Sei­mui svars­ty­ti Kons­ti­tu­ci­jos kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to, ku­ris iš es­mės skir­tų­si nuo to, ku­rį pa­tei­kė to­kią tei­sę tu­rin­tis su­bjek­tas“. KT priminė, kad su­ma­ny­mą keis­ti ar pa­pil­dy­ti Kons­ti­tu­ci­ją tu­ri tei­sę pa­teik­ti Sei­mui ne ma­žes­nė kaip ket­vir­ta­da­lio vi­sų Sei­mo na­rių gru­pė ar­ba ne ma­žiau kaip 300 tūkst. rin­kė­jų.

Dėl šių procedūrinių dalykų išaiškinimo į KT buvo kreiptasi po to, kai buvo suabejota procedūromis dėl šiuo metu dar nepriimtos Konstitucijos 74 straipsnio pataisos, kuri leistų kandidatuoti rinkimuose per apkaltą pašalintiems asmenims. Kadangi kreiptis į KT dėl dar nepriimtos Konstitucijos pataisos Seimas negalėjo, tai išsiaiškinti procedūras buvo nuspręsta teikiant KT paklausimą dėl anksčiau panašiomis aplinkybėmis pakeisto straipsnio 125-ojo Konstitucijos straipsnio.  Mat 2006 m. balandžio mėnesį Seimas balsavimu priėmė Konstitucijos 125 straipsnio pataisą, ku­ria pa­nai­ki­no iš­im­ti­nę Lie­tu­vos ban­ko tei­sę į pi­ni­gų emi­si­ją, tačiau tai padarė vadovaudamasis ne šį straipsnį pakeisti pasiūliusios didelės grupės Seimo narių pasiūlyta Konstitucijos straipsnio redakcija, o Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto gerokai pakeista.

Dėl to 2013 m. lapkričio 7 d. ir buvo kreiptasi į KT prašant išaiškinti, ar gali Seimas Konstitucijos straipsnį keisti kitaip nei buvo pasiūlę atitinkamo pakeitimo iniciatoriai. ar galima keisti Konstituciją kitaip nei siūlė pakeitimo iniciatoriai.

KT pri­pa­ži­no, kad 2006 me­tais pri­im­ta Kons­ti­tu­ci­jos 125 straips­nio pa­tai­sa, ku­ria pa­nai­ki­na­ma iš­im­ti­nė Lie­tu­vos ban­ko tei­sė į pi­ni­gų emi­si­ją, pa­gal pri­ėmi­mo tvar­ką prieš­ta­rau­ja Kons­ti­tu­ci­jai nes Konstitucijos pakeitimo iniciatoriais gali būti ne mažiau kaip ketvirtadalis Seimo narių arba ne mažiau kaip 300 000 rinkėjų.

„Tai reiškia, kad Seimas turi paisyti to, kaip Konstituciją keisti siūlo tokio pakeitimo iniciatoriai. Pateiktasis Konstitucijos pakeitimo tekstas gali būti tik redaguojamas, bet nekeičiamas iš esmės. Jeigu Seimo komitetas arba komisija pasiūlo esmingai pakeisti pasiūlytąją Konstitucijos pataisą, tai traktuotina kaip nauja pataisa, kuri reikalauja surinkti bent ketvirtadalį Seimo narių arba 300.000 rinkėjų parašų“, – pabrėžė KT.

Šis KT nutarimas pradžiugino nušalintojo prezidento Rolando Pakso šalininkus nes pirmą kartą pernai rudenį balsuota dėl tokios redakcijos, kuri buvo kitokia, nei pasiūlytoji iniciatorių. Tad pavasarį Seimas bus priverstas iš naujo pradėti Konstitucijos pataisos, palankios R.Paksui, priėmimo procedūrą.

Tačiau KT išaiškindamas klausimą dėl 125-ojo Konstitucijos straipsnio leido sau pasisakyti ir bendresniais  klausimais dėl kurių jokio paklausimo nebuvo.  O būtent – KT paskelbė, kad Lietuvoje negali būti priimamos tokios Konstitucijos pataisos, kuriomis būtų paneigti Lietuvos įsipareigojimai Europos Sąjungai (ES), nes tai būtų antikonstituciška.

„Referendumu nepanaikinus konstitucinių Lietuvos narystės ES pagrindų, įtvirtintų Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 1, 2 straipsniuose, negali būti daromos tokios Konstitucijos pataisos, kuriomis būtų paneigti Lietuvos narystės ES įsipareigojimai“, – pareiškė KT.

Būtent šį KT pareiškimą netruko pasigauti didžiausi referendumo dėl žemės nepardavimo užsieniečiams priešininkai – TS-LKD jaunieji ir senieji konservatoriai.

Sausio 25 d. vykusiame konservatorių tarybos posėdyje aršūs referendumo priešininkai ir Lietuvos žemių išpardavimo užsieniečiams šalininkai Vytautas Landsbergis ir Andrius Kubilius netruko apsidžiaugti, kad toks konstitucinio teismo pasisakymas esą užkerta kelią ir referendumo dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams iniciatyvai.

„Galų gale referendumo klasta yra įvardinta, kad tai yra referendumas prieš mūsų buvimą Europos Sąjungoje ir tegul dabar ten ponas Pranciškus Šliužas su Algirdu Paleckiu ir su Juliumi Panka ginčijasi su Konstituciniu Teismu, kad jie už Europos Sąjungą“, – piktdžiugiškus V.Landsbergio žodžius cituoja portalas delfi.lt.

Konservatorių pirmininkas Andrius Kubilius pareiškė, kad po šio KT sprendimo Konstitucijos pataisa dėl žemės nepardavimo Europos Sąjungos piliečiams referendume gali būti svarstoma tik kartu su išstojimo iš Europos Sąjungos pataisa…

Papildyta:

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas (VRK) Zenonas Vaigauskas taip pat puolė komentuoti minėtą KT sprendimą. Priminęs, kad VRK visuomet abejojo  tokios referendumo iniciatyvos teisėtumu, vis tik turėjo pripažinti, kad ne VRK galioje atšaukti Tautos reikalaujamo referendumo iniciatyvą:

„VRK sprendimus jau yra priėmusi. Parašus mes tikriname. Jei jie bus juos surinkę, tai ne mūsų komisijai teks spręsti, ar referendumas gali įvykti. Mes turime savo darbą pabaigti, o toliau viskas bus Seimo valioje“, – teigė jis portalui 15min.lt.

Tačiau, atrodo Z.Vaigauskas taip ir liko nesupratęs kokiu klausimu ir ką sausio 24 d. išaiškino KT, nes leidosi į samprotavimus, kad referendumo iniciatyvai pasiekus Seimą, tas, esą, galės  referendumo iniciatorių referendumui pasiūlytų klusimų skaičių išplėsti ir prijungt dar vieną  klausimą – ar Lietuva nori išstoti iš ES:

„Seimas gali suformuluoti tą trūkstamą klausimą, ar išstojame iš ES. Tai būtų teoriškai paprasčiausias sprendimas. Jei pritariame išstojimui iš ES, tada automatiškai įsigalioja ir draudimas parduoti žemę“, – portalui 15min.lt pareiškė, visiškai susipainiojęs KT išaiškinimuose.

VRK narys, pagal profesiją teisininkas, deleguotas TS-LKD, Valdas Benkunskas pademonstravo dar skandalingesnį nesiorientavimą tiek KT nutarimo esmėje, tiek ir VRK kompetencijų supratime. V.Benkunskas, užmiršęs, kad VRK nesuteikta teisė vertinti referendumui iškeltų iniciatyvų atitikimo Konstitucijai, pareiškė esąs įsitikinęs, kad VRK turinti stabdyti visus parašų tikslinimo darbus, nes „nes registruota referendumo iniciatyva yra antikonstitucinė“.  Jis pažadėjo kitą savaitę VRK posėdyje kelti klausimą dėl antikonstitucininės referendumo iniciatyvos stabdymo.

Dar daugiau, V.Benkunskas, pasijutęs teisus tarp teisiausių, ėmėsi grūmoti referendumo iniciatoriams, kad VRK vėl pasitelks rašto ekspertus, kad išbrokuotų ir patikslintus parašus…

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Pilietinė visuomenė, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , .

158 komentarai

  1. QQ:

    Nėra kito pasirinkimo kaip tik sugriauti Europos sąjungą. Britai sako arba ES reformuojasi arba, mes paliekam ES.

  2. Inga Baranauskienė:

    Landsbergis įsivaizduoja, kad Lietuva – ne Ukraina, ir pas mus niekas nesugebėtų nei barikadų statyti, nei Molotovo kokteiliais pasimėtyti. Išdrąsėjo valdžiukė po 2012 m. gegužės 19 d. Tik va, neleidžiant nuleisti garo teisėtomis priemonėmis, galiausiai viskas vis tiek baigiasi revoliucija. Kad tik netektų anūkėliui mokėti už senelio pasipūtėliškumą.

  3. Perkūno paukštis:

    Besižegnojantys klastingieji kryžiuočių darbo tęsėjai gatavi “išpirdolinti” Lietuvą.

    • Amelija:

      Rutkauskai, aš Tave siūlau vyriausiuoju kriviu vietoj Trinkūno, nes esi nepalenkiamas, nepalaužiamas, neperkalbamas, kietuolis kovoje su miesto valdžia ir apskritai – esi garsus Kaune. O kas yra Kaunas, tai teguk vilniečiai paklausinėja.

  4. faktas:

    Referendumo iniciatoriai gali nesibaiminti, kad seimas lieps rengti referendumą su formuluote “dėl išstojimo iš ES” – Briuselio ponai to neleis, nes tai labai kirstų per ES prestižą. Valdžiagyviai gali nebent išvis neleisti rengti jokio (netgi dėl parašų iki 100 tūkst sumažinimo, kadangi tai pagrindinis juos “pjaunantis” klausimas). Bet čia jau būtų visiškas mūsų taip vadinamos valdžios (iš tikrųjų viso labo tarnų) spjūvis tikrajai valdžiai (Tautai) į veidą, už ką Tauta turi pilną teisę savo tarnus pašalinti nuo tarnybos, o delsiančius pasišalinti – pašalinti fiziškai.

    • Nagi:

      Mes nenorime ES, mes norime Kremliaus Putkino ir Gavnopromo, o į prezidentus Zigmą Vaišvilą arba Liną Baslį. faktas. ar ne fakte?

      • faktas:

        Tuoj Rusijoje laimės liberalai. Tada Rusija įstos į ES ir tokie, kaip tu, liberastai su konservatpalaikiais tame nematys nieko blogo (juk demokratija) bei pradės gasdinti kitais baubais: Kinija, pasauliniu islamo terorizmu, marsiečiais…

        • N:

          Kas Rusijoje laimės tai dar neaišku. Liberastai ten seniai jau valdžioje, bet Putinas juos vis lamdo. Greitai pamatysime, ar Putinas iš tiesų ką nors gali. Dabar yra šansas pradėti atkurti TSRS – paimti Ukrainą.

    • Arūnas:

      tai jau vieną kartą buvo Gorbačiovo pasakyta: iš sojuzo galima išstoti tik su sojuzo sutikimu. Taip ir čia. Lietuvoje beveik kaip ir UK yra dviejų rūmų parlamentas :)- Seimas (kur narystė įgyjama per visuotinius rinkimus, pirkimus ir balsų skaičiavimą) ir Aukštieji rūmai- KT (kur patenka pagal nuopelnus). Ir kaip nusipelniusiųjų rūmai pasakė, taip ir bus. Žinoma iki kol jie patys bus…

  5. prašalaitis:

    KT jau seniai tapo dvasių namais, todėl jų aiškinimais gali guostis nuzombinti konservatoriai. Jie mat griebėsi paskutinio šiaudo – pagąsdinti žmones KT. Visos sutartys dėl inkorporavimo į ESRS yra niekinės, nes valdžiamulkiai jų net neskaitę,nemąstę,nesiderėję, pasirašė kaip ir daugelį kitų. Negerbiamas kuprotas niekšelis iš viso yra absoliutus nulis Lietuvai, nes veidmainiškai suokdamas apie nepriklausomybę, laižydamas metropolijos didžponiams batus, su visa valdžiamulkių šutve nutempė Lietuvą į naują okupaciją. Kas šitam memzeriui yra Lietuvos žemė? Jo gentis buvo ir bus klajokliai – palūkininkai, kuriems žemė yra tik pasipelnymo šaltinis. Negi ta idiotų partija mano, kad žmonės būtinai nori to, ko nori jie? Būtent buvimo ESRS ir turėti eurorublį?

    • mintis:

      dėl žemės, kai buvo daromas Konstitucijos pakeitimas prieš stojimą trūko net seimo narių balsų?Komentaruose buvo.Tai gal tas pakeitimas negalioja?

      • manau:

        kad jeigu jau taip, tai tada…iš naujo kelti klausimą ar teisėtai buvo įstota į ES.Ar tai buvo Tautos valia ar tik gaujų organizuota kelių dienų akcija alui ir milteliams.Neskaitant tylaus Konstitucijos iškraipymo ir besąlygiško visų sąlygų pasirašymo greituoju būdu.

  6. Doc. (Vilniaus universitetas):

    Seniai pas jus nesilankiau 🙂
    Užsukau trumpam – pasidžiaukt KT sprendimu.
    Esame ES nariai, tad įsipareigojimų turime laikytis! Tad jei kas nepatinka – rinkit parašus dėl išstojimo iš ES 🙂
    P.s., surinkti gal ir pavyks, bet atsakymas referendume garantuotai bus neigiamas. Kitaip ir būti negali. Jei Lietuva išstotų iš ES, tai visas jaunimas per kokius metus iš jos emigruotų… Garantuotai – tuo net neabejojiu. Žinoma, ir asmeniškai aš tikrai neužsibūčiau. Esu ES pilietis – tad ir gyvenčiau ES.

  7. Sunsnukiu gauja:

    mordas atsipenejo, iraude, visi pilvus uzverte. Tai apsove liaudi. Isisiepe iki ausu sulindo i smelio dezes ir pesioja neuzmirstuoliu lapelius – pavyks, nepavyks. Bukit prakeikti tautos kriaugeriai. Toks abzorumas atsirugs, kai Dievulis susuks i kamuoli visus. Galesit visi sutartinai giedoti – kas man is to turto, kai neber garbes.

  8. Nagi:

    Ale ir bolševikų Alke prisiveisė daug.

  9. Atgalinis pranešimas: T.Baranauskas. Atsargiai! VRK nariai skleidžia prasimanymus apie Konstitucinio teismo sprendimą | Alkas.lt

  10. gintas:

    Į ES sodomijos ir multikulto rojų mus tempia Landsbergis, Kubilius, Butkevičius, ir Toji Fyfa. Lietuvos nepriklausomybės gynėjus jie jau traktuoja kaip ES išdavikus, nes jie jau yra prisiekę ES vasalai.

    • Amelija:

      O pats kur taikai? Į Rusijos glėbį?

      • Perkūno paukštis:

        Matyt sukta esi, kad suktai klausinėji.

        • Amelija:

          Ne suktai, nuoširdžiai. Aš Tave pažįstu, juk abu Kaune gyvenam.

          • Inga Baranauskienė:

            Kodėl jau taip iškart į Rusijos? Jungtinė Karalystė jau svarsto išstojimą iš ES visu rimtumu – gal prie jos prisijungsim, juolab kad, vienai šaliai parodžius pavyzdį, iš karto atsirastų ir daugiau sekėjų. Dar yra Vengrija. Yra ir daugiau potencialių sąjungininkų – pvz. Ukraina. Ji, aišku, vargana, bet sudarius bloką su ja ir kitomis centrinės Europos valstybėmis, nuo Rusijos apsisaugotume daug patikimiau, negu NATO, iš kurios, beje, mes irgi neišstojame. O Europos Sąjunga – kas? Merkel net Janukovičiui sankcijų neišdrįso įvesti, o ji – geriausia, kas yra ES, nes tokie padarai kaip Rompėjus ar Barozu apskritai nesiskaito. Žodžiu, mums su ES užtektų ir asociacijos sutarties, o federacija mus pražudys, nes grėsmės akivaizdoje Briuselio išminčiai atiduos mus Rusijai nesiderėdami.

  11. Dar yra:

    reikalavimas sumažinti paršų skaičių referendumams rengti.

  12. Perkūno paukštis:

    Akivaizdu, kad kryžiuočiai demokratai toliau siekia valdyti Lietuvą – su kupriuku muzikantu priešakyje.

  13. Nepolitikas:

    „Sausio 25 d. vykusiame konservatorių tarybos (…) netruko apsidžiaugti, kad toks konstitucinio teismo pasisakymas esą užkerta kelią ir referendumo dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams iniciatyvai.“ – o be reikalo, NIEKAS negali „užkirsti“ kelią bet kokiam referendumui. Priėmus(jeigu dauguma piliečių pritars), taip ir bus Konstitucijoje. Jeigu ES nesutiks su tokio sprendimo, Seimas privalo keisti 150 str. O vėliau skelbti referendumą dėl išstojimo iš ES.

    • M.Šileika:

      Tai kad konservatoriams ne džiaugtis, o raudoti reikėjo, nes KT pažymėjo, kad pagal Konstitucijos 147 straipsnio 1 dalį ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų turi išimtinę teisę keisti ar papildyti Konstituciją ir , kad jokiems kitiems subjektams pagal Konstituciją tokia teisė nesuteikta, taigi Seimo komitetai ar kiti struktūriniai padaliniai, atskiri Seimo nariai neturi teisės pateikti Seimui svarstyti Konstitucijos keitimo įstatymo projekto, kuris iš esmės skirtųsi nuo to, kurį pateikė tokią teisę turinti Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų.
      Taigi, konservatorių išmesta ,,antis susprogo,, !

  14. Kažin:

    Pagal KT įstatymą jo nutarimo išaiškinimai atgal negalioja. Referendumo dėl žemės inicijavimo procedūra ir parašai jam organizuoti buvo surinkti iki KT nutarimo paskelbimo, todėl šio referendumo orgnizavimo procedūrų atžvilgiu skelbiamas KT išaiškinimas negalėtų būti taikomas.
    Taigi, ar ne per anksti džiūgauja Landsbergis su Kubiliumi.

  15. Kaip visada:

    Tuoj koncervatoriai su savo elitiniu nuners i afrikietisku maru sergancio parso suda. Kaip visada meluoja, dezinformuoja visiems, susireiksmine melagiai. Labai gerai. kad dar syki parode kiauliskus snukius. T. Baranausko straipsnis, paskaitykit. Is desines prie sito straipsnio. Ar ne todel pirmadieni Kubilius leks i Ukraina, o nepuls gelbeti zemes is tautos? Apsijuoke eilini karta. Ar mirazuose su dvasiomis vel rusus pamate?

    • Amelija:

      Nesinervinkit, referendumas bus. Gal birželį, gal rugpjūtį, bet tikrai bus. Tauta išsakys savo nuomonę – žinoma, jei ateis balsuoti.

      • Aciu Amelija.:

        Ateis zmones, tikrai ateis. Manau per prezidentinius debatus bus keliamas sis klausimas tiesiogiai per TV. Proga uzgirsti didesniai auditorijai. Sianakt ramiau miegosiu.

      • Perkūno paukštis:

        Tau kortos taip rodo ?

      • faktas:

        Tai rodo kaip jievrasajūzinės kūrvelkos bijo Tautos valios – viską padaryti kad jai kenkti.

      • mintis:

        Amelija,atkelk referendumo datą į 04 mėn,iki 05 01 dienos, vėliausiai su prezidento rinkimų pirmu tūru.Prašau,būk gerutė:)

        • Amelija:

          Brangieji, aš ne kokia nors ragana ir ne stebukladarė, bet garantuoju: referendumas įvyks. Nepritariu, nedalyvausiu, bet gerbiu savo valstybę, kuri turi duoti teisę pasisakyti VISIEMS. Tai mano Lietuva, ir joje neturi būti kvailų apribojimų ar trukdžių.

          • Albas:

            Amelija, pinda, pati seniau rašei kad gadinai parašus ir dar pagalbininkų turėjai, o dabar rašai . Tai užuodei kad subinė svyla ir taktiką keiti – susna tu parsiduodanti, emigruok kartu su docentu, jam jau tokios mintys kyla.

          • mintis:

            Kaip gražu,Amelija,kai Jūsų širdelėje gerumas rado vietelę ir skleidžias.Net šilčiau daros.:|)

            • Amelija:

              Nesimeilinkit, aš už realią demokratiją, kai galima agituoti už, prieš ar susilaikyti. Surinkot parašus – valio. Dabar žiūrėsim, kas bus toliau. Bus referendumas – bus ir agitacija. Paveiki ar nepaveiki – kitas klausimas. Bet KIEKVIENAS ES pilietis turi pripažinti demokratines procedūras, tame tarpe ir teisę į referendumą. Tai yra normalu, ir nėra ko čia ieškoti gerumo ar negerumo. Ateis laikas – balsuosim.

      • gaudy:

        Bus ar ne bus referendumas tai jau antraeilis klausimas , nes paaiškėjo, kad Kostitucijos 47 str. tebegalioja sena redakcija. Taigi dabar valdžiagyviams, kad pridengti savo nusikaltimą, net naudinga surengti referendumą. Todėl matyt ir pakeitei plokštelę. Klausimas kitas, kaip bus toliau su tais kurie organizavo šitą sąmokslą. Pataisa tai nepriimta, o jie (valdžiapilviai) traktuoja, kad priimta… Taigi lieka Tautai taikyti Konstitucijos 3 str. 2-os dalies nuostatas. Taigi padėtis daug geresnė nei atrodo… ir visti mus saugo aukščiausias. Net jei referendumas neįvyks jau mes laimėjom… tik ką darys aukščiausio lygio nusikaltėliai.
        Turėjo už pataisą balsuoti nemažiau 94 seimo narių, o už pakeitimą balsavo tik 60 seimo narių.
        Štai antro balsavimo rezultatai dėl Konstitucijos 47 str. pakeitimo:
        Seimo posėdis Nr. 353 (2003 03 20, rytinis)
        Darbotvarkės klausimas
        Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų Konstitucinio įstatymo pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS (nauja redakcija) (Nr. IXP-1119(3SP)) ; priėmimas
        (dokumento tekstas, susiję dokumentai)
        Pranešėjas (-ai): Aloyzas Sakalas
        Svarstymo eiga
        11:48:33 Kalbėjo Gintaras Steponavičius

        11:52:28 Kalbėjo Irena Šiaulienė

        11:55:56 Kalbėjo Vytautas Landsbergis

        11:57:05 Kalbėjo Bronius Bradauskas

        11:58:25 Įvyko registracija (užsiregistravo 116)

        11:58:25 Įvyko balsavimas dėl įstatymo priėmimo; pritarta (už 90, prieš 17, susilaikė 6)
        Tai pasirodo seimaklyniai išsidūrė, o pani admsius ant BK užsiruopštė,. Padarytas nusikaltimas.

        • gaudy:

          Pataisau klaidasTurėjo už pataisą balsuoti nemažiau 94 seimo narių, o už pakeitimą balsavo tik 90 seimo narių.

        • N:

          Valdžia tai visomis išgalėmis slėps. O jei reikės, tai KT paaiškins, kad viskas teisėta.

          • gaudy:

            tada taikysim Konstitucijos 3 str. 2 d. Ir pasiėmę baslius papraščiausiai išvaikysim štai ir viskas.

            • N:

              Kaip manai, kam Lietuvos valdžia įstūmė Lietuvą į NATO? Nuo Rusijos apsaugoti? Ne! Apsisaugoti nuo savo piliečių, kurie neapsikentę galėtų jėga nuversti režimą. Savo kariuomene ir jėgos struktūromis valdžia pasitikėti negali, nes šios su didele tikimybe palaikytų tautą ar nesikištų.

              • gaudy:

                tai pagal tave reikia užsimaut kibirą ant galvos ir …nieko nežinau nieko namačiau, ne mano pupos ne mano daržas. Tegu valdžiagyviai daro ką nori, reikia daryti ką privalu padaryti, o kaip išeis taip ir bus, viskas Dievo valioj. Tik veikiant galima kažką pasiekt.. ar pavyks ar ne, bet sau visada galėsi pasakyti, padariau viską kas nuo manęs priklauso…o ne deleguoti kažkam ir už kampo komentuot…

                • N:

                  Reikia protingai rinktis veikimo priemones, o ne šokinėti su lazdomis. Nors aš irgi būčiau už tokias priemones, tačiau objektyviai vertinant realybę, šios priemonės nebus veiksmingos.

                  • gaudy:

                    o kokios tavo nuomone yra protingos priemonės. Kartais gali būti pasirinkimas ar vergaut ir mirti vergu ar žūt laisvu… rinktis kiekvienam teks asmeniškai.
                    Jei galvoji, kad nato strimgalviais puls čia kariuomenę įvedinėti… aš taip nemanau. Visų pirma tie Tautos brutalūs veiksmai pieš savo valdžiagyvius, o ne prieš nato. Nebent valdžios tarakonai išprovuokotų konfliktą su rusija…tada taip

                    • N:

                      Tuščiai mirti šokant su lazdomis prieš NATO kareivius yra ta priemonė, kuria reikia kovoti už laisvę? Taip, NATO įves kariuomenę ir numalšins jėga, nesvarbu, po dienos ar po mėnesio. Nes NATO ir ES tenkina dabartinis režimas. Nes nauja valdžia būtinai turės būti už greitą ir vienašališką pasitraukimą iš ES ir NATO, priešingu atveju iš viso nėra jokios prasmės kovoti. Suprask pagaliau, kad suverenitetą ir nepriklausomybę galima atgauti tik pasitraukiant iš šių organizacijų. O tai tiesiogiai kerta per globalistų interesus ir planus ir jie panaudos net ir jėgą, siekdami atstatyti buvusią tvarką.

                    • gaudy:

                      “Tuščiai mirti šokant su lazdomis prieš NATO kareivius yra ta priemonė, kuria reikia kovoti už laisvę?”
                      Na tikrai čia jau labai sureikšmini valdžiagyvius. … Vienintelis galimas valdžiagyvių veiksmas tai konflikto su rusija provokavimas. Ir tai dar nera garantijos, kad nato įsikištų. Vien tam kad būtų priimtas sprendimas nato, turi įvykti posėdis ir turi nato valstybės vienbalsiai pritarti bei Lietuva turi paprašyti pagalbos. O sakyk dėl ko strimgalviais reiktų ištot iš eurosąjūzo… manau šito kaip tik nereikia daryti.. ji pati sugrius, pavyzdys Vengrija ir ką įvedė kariuomenę…

                    • gaudy:

                      labai fatališkas požiūrism ir tik vienas sprendimas, vienakryptis, nesėkmė garantuota iš kart… o žinant sėkmingo veikimo dėsnius galima pasakyti, kad sėkmingai veikia tik tie asmenys ar grupės asmenų tik tada, susikuria mažiausiai tris veikimo planus, o dar geriau penkis ar daugiau ir atmetimo būdu išsirenka geriausią…sėkmė beveik visada garantuota. Tas šaukimas tik išstoti ne savalaikis, kai ateis tam laikas tai bus padaryta. O tavo pasisakymai labiau panašėja į valdžiagyvių norų įgarsinimą nei realybę. Manau valdžiagyviai labai nori, kad mes taip mąstytume kaip įvardijai ir iš anksto bijotume, net pajudėti, nes gali nato pajėgas ale įvesti.

                    • N:

                      Vengrijoje su lazdomis prieš valdžia nešokinėjo. Dar kartą kartoju, kad kai reikės įvesti NATO kariuomenę, tai ji ir bus įvesta. Esant ar nesant visų šalių pritarimų. O jie, manau, kad bus. Galiausiai gali būti panaudotos kokis nors privačios armijos iš JAV. Žodžiu, pasipriešinimas jėga šiuo metu yra beprasmis ir iššauks tik dar didesnę priespaudą ir teisių suvaržymus. Valdžiai to labai norisi, tik nėra preteksto. Negi jį taip kvailai reikia duoti???

  16. prašalaitis:

    Kas yra Lietuva šiandien?
    Lietuva – tai laimingi žmonės, gyvenantys pasiturinčiai, sočiai ir prasmingai? Ne. Tai šimtai tūkstančių žmonių, balansuojantys ant išgyvenimo ribos.
    Lietuva – tai šiuolaikinė išsivysčiusi ekonomika? Ne. Tai ekonominė pirk pigiai-parduok brangiai griuvena.
    Lietuva – tai efektyvi valstybė? Ne. Tai degradavęs neoliberalus, su sovietinės sistemos elementais valdymas.
    Lietuva – tai stipri valstybė pasaulio arenoje? Ne. Tai teritorija, kurios negerbia ir nepaiso netgi artimiausi kaimynai.
    Lietuva – tai harmoninga visuomenė? Ne. Tai suskaldytas nesibaigiančiose politinėse rietenose sociumas, kurio bandymai susivienyti kultūriškai, tautiškai ar istoriškai yra užgniaužiami liberaltrockistinių fundamentalistų propagandos.
    Lietuva – tai aukšta kultūra? Ne. Tai saujelė vietinės reikšmės tautiškai sąžiningų intelektualų ir kūrėjų, kurie neatitikdami postmoderniųjų falo-vaginos kriterijų yra išvadinami persenusiais ir nukvakusiais kremlinais, agentais ir pirdžiais.
    Lietuva visuomet yra niekieno teritorija, kurioje gerai jaučiasi politkriminalinės gaujos ir kurioje amžinai vyksta Rytų ir Vakarų grumtynės. Lietuva jau yra “mirties” zona, kur taikiems gyventojams sudarytos gyvenimo sąlygos varo juos vergauti metropolijai. Ką darysime su tokia Lietuva? Ko reikia, kad šita koma baigtusi? Apie ką tie idiotai konservatoriai dar kliedi, kokias dvasias gaudo KT?

    • Amelija:

      O ką daryt man, jei gyvenu pasiturinčiai? Jei nė vienas giminaitis nėra emigravęs, jei visi iš savo darbo išmaitina šeimas, perka naujus automobilius ir vargo nemato? Keikt ES ir NATO? Nėra mūsų giminėje nei kriminalinių nusikaltėlių, nei buvusių komunistų ar KGB agentų – atėjo mūsų laikas, laisvė, nepriklausomybė. Lipdukus “Balsavau už ES”, užklijuotus ant arbatos puodukų, paliekam anūkams kaip sveiko proto įrodymą. O jie savo ruožtu tęsia Vieningos ir Didelės Lietuvos idėją. Su Č. Milošu, S. Giedraičiu, Z. Bzezinskiu. Ir mūsų Popiežiumi Jonu Pauliumi II, kurio motina buvo Prezidento K. Griniaus pusseserė.
      Ko man keikt Lietuvą, jei ji pateisino ir viršijo mano lūkesčius? Ačiū signatarams, ačiū visiems, vardan jos dirbusiems, ačiū mano tėvams – politiniams kaliniams, Vorkutoje kalėjusiam dėdei, 1941 vasarą ištremtai tetos šeimai. Ko jie siekė – mes turim. Laisvi, linksmi, laimingi. Laukiu Vasario 16-osios su dideliu visos šeimos baliumi, pradedamu Himnu, trispalve ant stalo, po sietynu, su trijų spalvų žvakėmis ant valgomojo stalo, už kurio šiemet susės dvylika žmonių – kaip tada, kai gyvi tebebuvo tėvai…

      Baikit niurzgėję, euroskeptikai ir referendumininkai, taip laisvai, gerai, pasiturinčiai Lietuva dar niekada negyveno, džiaukimės ir linksminkimės Valstybės švenčių proga, o šiaip jau švęskime ne gimtadienius, kaip kokie rusai, o varduves, šeimų jubiliejus, palydėdami juos šv. Mišiomis savo parapijoje.

      Atsiprašau, jau ėmiau pamokslauti… Kas priims, ačiū, kas pasipiktins – atsiprašau.

      • Naujas:

        Taip gerai dar negyveno… 700 tūkst lietuvių, kurių vaikai jau dabar nebekalba lietuviškai, už sienos, o poniutei viskas tvarkoj (“taip gerai Lietuva dar negyveno”). Išgama.

      • prašalaitis:

        Apšerkšniję mūsų žiemos, balta balta kur dairais. Ilgas pasakas mažiemus seka pirkioj vakarais…:) O siužetas gi pasakos, koks įtemptas, o veikėjai – supermenai – Bzezinskis, Milošas, Jonas Paulius, o ką reiškia “Vieningos ir Didelės Lietuvos idėja” es federacijoje…Stipru…Sakyčiau net labai stipru, net per stipru, kad būtų įtikinama. Tamstele, ar pats tikite savo pasakomis? Bajeristas…:)

      • Dalė:

        Amelija, klausiate, ką jums daryti, kad gyvenate pasiturinčiai?
        Kaip krikščionė krikščionei sakau – eikite, išdalinkite viską vargšams (o tokių nemažai pas mus) ir laimėsite Dievo karalystę 🙂

        • Amelija:

          Dalinu. Remiu Carito valgyklą ir turiu du elgetas, kuriuos išlaikau, suteikdama maistą ir švarą. Nemanau, kad dėl to laimėsiu Viešpaties karalystę, bet tie du vargšai yra mano draugai – pusprotė mergina ir jaunas nuo tėvų pabėgęs Antanėlis, kuris man meluoja į akis, o aš jam ieškau darbo… Gal esu kvaila, naivi, bet kitaip negaliu. Tai irgi mano artimieji…

      • Saidas:

        Sprendžiant iš jūsų apyrašo tamsta tikrai gyvenate be rūpesčių, džiaugsmingai ir puikiai.Į priežastis kaip to pasiekėte nesigilinsime.Tik va, atsakykite ponia kaip jūs (jeigu esate normalus žmogus)galite nematyti-negirdėti to kad skursta vos ne kas trečias lietuvis?O kaip jums leidžia giedrai nusiteikti tokios žinios kad vaikai visą dieną būna nevalgę nušiurusiose mokyklose kur mokytojai gauna išmaldas,o ne algas?O kad dviejų asmenų jauna šeima su vaikučiais rytais prausiasi vienu vandeniu,o vakarais šviesą nutaria iki vasaros deginti tik viename kambaryje, nes jiems neužtenka 2000algos pragyvenimui?Daug dar galėčiau vardinti baisių faktų..bet tiek to.Tokiai džiūgaujančiai poniai, be galo palaikančiai vialdžiažmogius, dabartinę padėtį šalyje, manau nepadarys įspūdžio NE JOS PAČIOS RŪPESČIAI IR KITŲ SUNKI KASDIENYBĖ.

      • N:

        Ateis laikas, ir bus pasidomėta, kokiais būdais pasiekėte pasiturintį gyvenimą…

      • M.Šileika:

        … taip laisvai, gerai, pasiturinčiai Lietuva dar niekada negyveno…!
        Aš jau 9 metai po užsienius trankausi, kad pragyvenimui uždirbčiau savo šeimai, kad mano vaikai galėtu lankyti mokyklą Lietuvoje, pats nematydamas kaip jie auga ir taip trečdalis mano giminės išsibarstę po šitą EU federaciją, – kaip tik, tai sutraukai liežuvis apsiverčia ?

        • Amelija:

          Nepergyvenk – kaltas esi pats. Lietuvoje yra daugybė paklausių specialybių už gerą atlyginimą – nereikia nosies labai aukštai kelti. Ar žinai, kiek šiandien uždirba kvalifikuotas vėdinimo sistemų specialistas, šilumininkas, netgi tinkuotojas? Pasidomėk, nereikės jokių užsienių. Žinoma, baigusiam aukštąjį mokslą “žema” eiti į profkę persikvalifikuoti, bet mano namus aptarnaujantis santechnikas Michailas ir dujininkas Rimas nė negalvoja apie jokius užsienius: jie turi už ką gyventi Lietuvoje su savo vaikais ir net ligotomis uošvėmis.

  17. Prusas:

    konservuoti sunzmogiai visiskai suidijotejo, o landzbergi seniai reikejo po velena pakisti, nes jis smirdes ir siks ant Lietuvos kol gyvas bus ir dar kelis menesius po nudvesimo

  18. Jeigu KT pasakė, - A, - tai tegul pasako ir,- B.:

    Pagal tokį KT reikalo aiškinimą atsiranda būtinybė pasigilinti giliau.

    I SKIRSNIS
    LIETUVOS VALSTYBĖ

    1 straipsnis
    Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika.

    2 straipsnis
    Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai.

    3 straipsnis
    Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių.
    Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.

    4 straipsnis
    Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus.

    LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS ĮSTATYMAS
    DĖL LIETUVOS VALSTYBĖS

    Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba,

    atsižvelgdama į tai, kad daugiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų, turinčių aktyviąją rinkimų teisę, 1991 m. vasario 9 d. per visuotinę apklausą (plebiscitą) slaptu balsavimu pasisakė už tai, kad „Lietuvos valstybė būtų nepriklausoma demokratinė respublika“,

    pažymėdama, kad šiuo suvereninių galių ir valios pareiškimu Lietuvos tauta vėl patvirtino savo nekintamą nuostatą dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės,

    suprasdama plebiscito rezultatus kaip visuotinį pasiryžimą stiprinti ir ginti Lietuvos nepriklausomybę bei kurti demokratinę respubliką ir

    vykdydama Lietuvos tautos valią,

    priima ir iškilmingai skelbia šį įstatymą.

    1 straipsnis.

    Teiginys „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“ yra Lietuvos Respublikos konstitucinė norma ir pamatinis valstybės principas.

    2 straipsnis.

    Šio įstatymo pirmajame straipsnyje suformuluota konstitucinė norma ir pamatinis valstybės principas gali būti pakeisti tik Lietuvos tautos visuotinės apklausos (plebiscito) būdu, jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos piliečių, turinčių aktyviąją rinkimų teisę.

    LIETUVOS RESPUBLIKOS
    AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS
    V. LANDSBERGIS

    LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS AKTAS
    DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NARYSTĖS EUROPOS SĄJUNGOJE

    pažymėdamas, kad Europos Sąjunga gerbia savo valstybių narių nacionalinį tapatumą ir konstitucines tradicijas,

    1. Lietuvos Respublika, būdama Europos Sąjungos valstybe nare, dalijasi ar patiki Europos Sąjungai valstybės institucijų kompetenciją sutartyse, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, numatytose srityse ir tiek, kad kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis bendrai vykdytų narystės įsipareigojimus šiose srityse, taip pat naudotųsi narystės teisėmis.

    2. Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus.

    Kur KT buvo iki šiol ir sėkmingai randasi ten ir toliau?

    I SKIRSNIS
    LIETUVOS VALSTYBĖ

    7 straipsnis
    Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai.
    Galioja tik paskelbti įstatymai.
    Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.

  19. Tai gal:

    Tai gal Lietuvos įsipareigojimai stojant Į ES, prieštaravo Lietuvos konstitucijai. Tuomet kaip…?

  20. DIONYZAS:

    Paaiškėjo kas yra tikrėji Lietuvos griovėjai-Tauta turi priešintis visomis galiomis suteiktomis LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS.

  21. Jeigu KT pasakė, - A, - tai tegul pasako ir,- B.:

    p.s.
    Nepaisant to, kad už stojimą į ES nebalsavo tam būtini trys ketvirtadaliai balso teisę turinčių piliečių, vis dar išlieka prieštaravimai
    I SKIRSNIS
    LIETUVOS VALSTYBĖ
    ir
    LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS AKTAS
    DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NARYSTĖS EUROPOS SĄJUNGOJE
    Todėl. Vadovaudamasis nuoseklumo principu, pasilieku sau teisę vadovautis ankstesnėmis, vis dar nepanaikintomis, Konstitucijos nuostatomis.

    • Getautas:

      ES aktai dabar Lietuvoje taikomi remiantis ne stojimo sutartimi, bet Lisabonos konvencija, kuri iš esmės pakeitė Lietuvos buvimo ES sąlygas, kurios buvo patvirtintos stojimo referendumu. Lisabonos konvenciją Seimas patvirtino neskaitęs. Tad juridiškai dabar Lietuvoje ir likusioje ES, išskyrus Airiją, kurioje referendumas dėl Lisabonos konvencijos įvyko, tokia padėtis, kad gali būti abejojama, bet kurio ES akto Lietuvos teritorijoje galiojimo teisėtumu. Bet kurio referendumo sprendimai turi didesnę juridinę galią už Seimo sprendimus. Tad referendumo dėl žemės nepardavimo užsieniečiams sprendimai tikrai gali prieštarauti stojimo į ES sutarčiai. Tačiau, bet kuri sutartis negali būti sudaroma neribotam terminui, o jei sudaroma neribotam terminui, vistiek turi būti numatytos sąlygos, kurioms esant ji baigiasi. Šiuo atveju – sutartyje stojimo į ES yra ar turėjo būti numatytos išstojimo iš ES sąlygos. Turėtų būti numatytos ir pasekmės to, jei viena šalių nevykdo savo įsipareigojimų. Bet šiuo atveju, įtariu to nėra numatyta, arba viskas aptarta labai neapibrėžtai. Tad ES reakcija į Lietuvos sutarties sąlygų nesilaikymą visiškai neaiški – nuo visiško nekreipimo į tai dėmesio iki kai kurių ekonominių sankcijų taikymo. Be to, stojimo į ES sutartyje Lietuva nėra įsipareigojusi parduoti užsieniečiams savo žemės. Lietuva įsipareigojo tik užtikrinti laisvą kapitalo judėjimą. Kapitalo apibrėžimas: visos priemonės, būtinos pelnui uždirbti, išskyrus žemę ir darbo jėgą. Tad, mes tik įsipareigojome užtikrinti laisvą pinigų ir gamybos priemonių judėjimą.

      • Getautas:

        Bet kuri sutartis gali bet kada būti keičiama abipusiu šalių susitarimu. Labai dažnai sutartyse numatomos šių sutarčių keitimo sąlygos – nuamtoma, kokioms aplinkybėms pasikeitus, kaip bus keičiamos sutarties sąlygos. Lietuvai nusprendus nevykdyti kai kurių sutarties su ES punktų turėtų būti deramasi dėl stojimo į ES sutarties kai kurių punktų pakeitimo. Tačiau, kaip rašiau anksčiau, Lietuva, stodama į ES, neįsipareigojo parduoti žemės užsieniečiams.

        • N:

          Kodėl skleidi dezinfomaciją. Lietuva įsipareigojo parduoti žemę užsienieičiams. Dar daugiau – jokių saugiklių (neva, kad užsieniečiai nesupirkinėtų), apie kuriuos pezėjo politikai, pagal sutartį negali būti.

          “Nepaisant įsipareigojimų pagal Sutartis, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, septynerius metus nuo įstojimo dienos Lietuva gali toliau taikyti šio Akto pasirašymo metu galiojančiuose jos teisės aktuose nustatytas taisykles, reglamentuojančias valstybių narių piliečių ir bendrovių, įkurtų pagal kitos valstybės narės įstatymus, kurios nėra įsteigtos, neįregistruotos ir neturi vietinio filialo ar atstovybės Lietuvoje, žemės ūkio paskirties žemės ir miškų įsigijimą. Valstybės narės piliečiui įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę ir miškus bet kuriuo atveju negali būti taikomos mažiau palankios sąlygos nei tos, kurios buvo Stojimo sutarties pasirašymo dieną, arba griežtesnės sąlygos nei trečiosios šalies nacionaliniam subjektui.”

          • Getautas:

            Vadinasi, 7 metus galioja draudimas užsieniečiams pirkti Lietuvos žemę. Praėjus 7 metams Lietuvos piliečiai turi nuspręsti, ar pratęsti šį darudimą 10, 50, 100 metų, ar ne.

            • N:

              Ne, sekanti pastraipa, kurios neįdėjau, kalba apie pratęsima dar 3 metams. Jis jau išnaudotas. Taip, Lietuvos piliečiai turi teisę pratęsti, tam ir rengiamas referendumas, bet parsidavę Briuseliui visaip stengiasi, kad jis neįvyktų.

          • Prusas:

            betgi jie nedurni ir supranta, kad pagal LR Konstitucija tokios sutarties niekas neturejo teises pasirasyti be atskiro tam surengto Referendumo, tad ir pasirasyta Sutartis yra negaliojanti, galiojantis yra tik pats istojimas be jokiu salygu

        • Jeigu KT pasakė, - A, - tai tegul pasako ir,- B.:

          Kalba eina apie atsirandančius prieštaravmus pačioje Konstitucijoje.

          • mintis:

            gal neieškokit sliekų ant esfalto giedrą dieną.Nereikėjo išgrabalioti 2003 Konstitucijos 47 straipsnį net nebalsavus už tai reikiamam skaičiui seimo narių ir neatsirastų velnniavos.Patys sujaukė galimai ir neteisėtai jei terūko net 3 semo narių balsų,dabar aiškint bando apie prieštaravimus.Jaučiasi ,kaip katinas į miltus pridėjęs.

            • Jeigu KT pasakė, - A, - tai tegul pasako ir,- B.:

              Sliekai išlenda ant asfalto po lietaus. O jūs manote jei tų trijų balsų būtų netrūkę velniavos būtų mažiau?
              Nesupratau minties kam taikoma,-“Patys sujaukė galimai ir neteisėtai jei terūko net 3 semo narių balsų,dabar aiškint bando apie prieštaravimus”. Ar teisingai suprantu jog man? Tokiu atveju pasiklydote.

      • Jeigu KT pasakė, - A, - tai tegul pasako ir,- B.:

        Tai nekeičia reikalo esmės. Aš vadovaujuosi pirminėmis, nepanaikintomis, Konstitucijos nuostatomis. O jeigu tai prieštarauja ar stojimo sutarčiai, ar Lisabonos, ar dar kam nors, tai tegul man atleidžia eurooptimistai, mano požiūriu viskas kas prieštarauja Konstitucijai neturi galios. Ir šiuo atveju nesvarbi kieno tai nuomonė, ar tai būtų KT ar dar kieno. Jeigu prieštaravimai atsiranda dėl Konstitucijos papildymų privalu vadovautis pirminėmis nuostatomis atmetant papildymus.

      • Getautas:

        Priimdama Lisabonos konvenciją ES pažeidė beveik visus Lietuvos stojimo į ES sutarties punktus. Tai kodėl Lietuva turėtų nepriekaištingai laikytis šios sutarties?

    • Saidas:

      Liuks!Tiesiai į dešimtuką !

  22. bartas:

    na gerai visi pakalbėjot , kaip jums atrodo protingai. Dabar , man- kaimiečiui , paaiškinkit, jeigu mūsų anūkams ES pasidarys nepatraukli, nuostolinga, pavojinga. Išeiti įmanoma , ar vėl “na vieki splatyla vielikaja ES”.
    Kas atsakys ? Nuo Lansbergio atsikabinkit, jam dzin. Jis baigia savo kelią.

    • Jeigu KT pasakė, - A, - tai tegul pasako ir,- B.:

      Na, tada tavo anūkam reikės tik atrasti, kad pagal 7. Konstitucijos straipsnį Lietuvos narystė ES yra negaliojanti. Aišku, Briuselis purkštaus. Tokiu atveju jiems bus galima priminti:

      LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS AKTAS
      DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NARYSTĖS EUROPOS SĄJUNGOJE

      pažymėdamas, kad Europos Sąjunga gerbia savo valstybių narių nacionalinį tapatumą ir konstitucines tradicijas,

      • bartas:

        Netikiu. Iš cccp irgi buvo galima išeiti. Pasisekė tik per stebūklą. Nes Rasija paskendo savame “blūde”. O ir mūsiškių užmušė nedaug. Oi atsiprašau. Nepriskaičiavau tremties ir partizanų žūčių. Įdomu, kiek “Eu” užmuš mūsiškių, kai bėgsim nuo jų.

        • N:

          ES irgi paskęs savo šūde ir grius. Aišku, prie to gali prisidėti ir geopolitinės katastrofos. Kas dėl Lietuvos, tai mus iš ES gali “išvaduoti” ir Rusija. Pažiūrėkite, kaip baigsis Ukrainos įvykiai. Tai tik kelių savaičių klausimas. Rusija dabar turi gerą šansą pradėti žemių surinkimą.

          • Nagi:

            Tai į bedugnę ritasi Alkas, dabar jau atvirai ragina Lietuvą išstoti iš ES ir prisijungti prie putininės Rusijos. Nematau skirtumo tarp Vaškūno Alko, Padleckio fronto, ar tomoševskio jiedinstvos, jų norai tapatūs, išplėšti Lietuvą iš Europos ir ją grąžinti Rusijai, šito siekia visos Alko šiukšlės čia antilietuviškus komentarus rašančius. Geras bolševikas būna geru tik po to kai yra miręs.

            • Jeigu KT pasakė, - A, - tai tegul pasako ir,- B.:

              juokingas jūs, bandydamas vieno komentatoriaus nuomonę prikergti visiems ne jūsų skonio mėgėjams.

            • mintis:

              savo “bolše” ir “navikus”ne tuo adresu svaidot, paskui jie ne ten patekę grįžta pas tamstą bumerangu:)

            • Perkūno paukštis:

              Žiūrint pagal dar nemirusių Emi grantų skaičių, tai Lietuva akivaizdžiai nori prisijungti prie Endglend.
              CHA

            • Amelija:

              Nesirita Alkas į jokią bedugnę. Keliolika ekstremistų čia lieja savo nuoskaudas, o VSD atstovas Mališauskas tvarkingai registruoja visų jų pasisakymus pagal IP. Alkas labai reikalingas ir svarbus Lietuvai, kad būtų nustatyti galimi riaušių kėlėjai, aktyvūs ES priešininkai, ksenofobai ir nacionalsocialistai. Nereikia manyti, kad mūsų VSD miega. Tik laiko klausimas, kada bus nustatyti valstybės priešai, kada jie sulauks sankcijų. Alko administracija sulauktų VSD palaikymo, skelbdama rašančiųjų IP viešinimo, komentatorių registracijos ir t. t., nes tokia antivalstybinė agitacija, kuri publikuojama komentaruose, anaiptol nepateisina Alko “žodžio laisvės”.

          • Naujas:

            Įdomiai pats rašinėjat. Atrodytų, tarsi iš tiesų norit, kad Rusija prisijungtų ir Lietuvą kaip “savo žemę”. Buvau geresnės nuominės apie jus. Mano gi pozicija labai paprasta: reikia naudotis visais, kurie mums naudingi, tam, kad sustiprinti savo tautą. Kadangi buvimas Vakarų struktūrose gręsia tautos sunykimu (į Vakarus emigravo apie 600 – 700 tūkst. lietuvių, kuriųvaikai jau dabar nebemoka lietuviškai ir aivaizdu, kad jie ir jų vaikai nebegrįš) šiuo metu (pabrėžiu, šiuo metu) reikia palaikyti tuos, kurie kongrontuoja su Vakarais, taigi, Rusiją. Kaip bus ateityje, pamatysim. Ateitis nenuspėjama. Gal Kinija ims pirmu smuiku groti, gal Indija sustiprės ir t.t. ir t.t. Rusija gal subyrės ir pan. Mums svarbiausia tebūna mūsų tautos likimas. Bent jau man asmeniškai į visą kita nusispjauti.

          • Naujas:

            Čia buvo reakcija į “N” pasisakymą.

            • N:

              Mano atsakymas – tik dabar susiklosčiusios geopolitinės situacijos komentaras. Taigi parašiau, kad gali “išvaduoti”. Manau aišku, ką reiškia kabutės? O su Rusija bet kokiu atveju reikia geresnių santykių.

  23. ugnis:

    DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 47 STRAIPSNIO GALIOJIMO

    Lietuvoje šiuo metu įsisiūbavus prieštaringoms ir tautą skaldančioms nuomonėms dėl žemės pardavimo užsieniečiams, iškyla būtinybė grįžti prie galiojančios Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir patikrinti jos 47 straipsnio pakeitimo 2003 metais teisėtumą:

    LRK 148 straipsnis: Įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių.

    Už LR Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimą 2003 m. kovo 20 dieną balsavo tik 90 LR Seimo narių, todėl pakeitimo projektas turėjo būti nepriimtas ir atidėtas 12 mėnesių, kaip kad nurodyta tame pat LR Konstitucijos 148 straipsnyje. Kadangi to nebuvo padaryta, pakeitimas yra neteisėtas ir dabar tebegalioja Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurios 47 straipsniu draudžiamas Lietuvos žemės pardavimas užsieniečiams, paliekant išlygą tik Lietuvos akredituotoms užsienio valstybių ambasadoms:

    LRK 47 straipsnis: žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei. […] žemės sklypai nuosavybės teise įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali priklausyti užsienio valstybei—jos diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti.

    Sambūrio „Patirtis“ nariai įsitikinę, kad ne mažiau kaip dviejų trečdalių reikalavimu LR Konstitucijoje išreikšta apsauga nuo lengvabūdiško jos keitimo, pasinaudojant proga, kai ne visi LR Seimo nariai yra arba ne visi iš 141 gali dalyvauti, balsuojant svarbiausiais konstituciniais klausimais. Tačiau ir interpretuojant kitaip, skaičiuojant tik nuo 137 tuo metu buvusių LR Seimo narių, net ir apvalinant trupmeną į didesniąją pusę, vis tiek ir geriausiu atveju LR Konstitucijai pakeisti pritrūko ne mažiau kaip dviejų keitimui pritariančių LR Seimo narių.

    Sambūris „Patirtis“, siekdamas išvengti tautos supriešinimo, artėjant referendumui, prašo Jūsų, gerbiama LR Seimo Pirmininke, patikrinimo ir teisinių išvadų dėl LR Konstitucijos 47 straipsnio galiojimo Lietuvos Respublikos suverenumo ir teritorinio vientisumo klausimu.

    Sambūrio „Patirtis“ pavedimu:
    pirmininkas dr. Romas Pakalnis
    atsakingasis sekretorius Albinas Jasiūnas

    • gaudy:

      va čia tai bomba…o kas pasirašė šią pataisą. Čia prezidentas turėjo grąžinti pataisą seimui, pakartotiniam svartymui pagal Konstitucijos pataisoms nustatytas procedūras. Na o jei to nepadarė vadinasi dalyvavo sąmoksle ir sulaužė priesaiką, padarė sunkų valstybinį nusikaltimą.

      • gaudy:

        Papildau
        š tai tie rezultatai:
        Seimo posėdis Nr. 353 (2003 03 20, rytinis)
        Darbotvarkės klausimas
        Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų Konstitucinio įstatymo pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS (nauja redakcija) (Nr. IXP-1119(3SP)) ; priėmimas
        (dokumento tekstas, susiję dokumentai)
        Pranešėjas (-ai): Aloyzas Sakalas
        Svarstymo eiga
        11:48:33 Kalbėjo Gintaras Steponavičius

        11:52:28 Kalbėjo Irena Šiaulienė

        11:55:56 Kalbėjo Vytautas Landsbergis

        11:57:05 Kalbėjo Bronius Bradauskas

        11:58:25 Įvyko registracija (užsiregistravo 116)

        11:58:25 Įvyko balsavimas dėl įstatymo priėmimo; pritarta (už 90, prieš 17, susilaikė 6)
        Tai pasirodo seimaklyniai išsidūrė, o pani admsius ant BK užsiruopštė,. Padarytas nusikaltimas.

    • Prusas:

      nesvarbu ar galioja ar negalioja, bet siuo Referendumu bus pasakyta kad Referendumu priimtos Konstitucijos pataisos ar papildymai gali buti pakeisti tik kitu Referendumu, pataisoms paprasta visu balsavimo teise turinciu pilieciu dauguma, o papildymams 3/4…taigi tuo paciu uzkirs kelia Seimui veliau vel griebtis keisti si straipsni del Zemes

  24. Liepa:

    Mintis bendradarbiauti su tais, kurie nepasiduoda bandos jausmui -Vengrija, UK, kitais – visai racionali. Imponuoja islandų elgesys. Turim iš ko mokytis. Konservatoriai, skelbę aukštas idėjas, patapo kažkokia anomalija – užteršė ne tik savo lizdą, bet ir visą aplinką.Lietuvai išparduot žemes pražūtinga. Tai neginčyjama.

  25. Amelijai:

    Smagu, kad Jums ir Jūsų giminei pasisekė. Deja, tokių kaip Jūs – mažuma. Mano aplinkos žmonės – mokytojai, policininkai,medicinos darbuotojai – deja, iš savo atlyginimų sėkmingai skursta. Jei ne skudurynai, būtų visai riesta. Naujas automobilis, nauji baldai, kelionė – iš fantastikos srities. Ar tai normalu? Beje, nerūkom, negeriam, narkotikų nevartojam.

    • Amelija:

      Ačiū už palaikymą. Mūsų šeimoje irgi tik trys verslininkai, kiti – valstybės karjeros tarnautojai, vienas politikas. Gyvename ne pertekliuje, bet laimingi, sotūs, linksmi. Gal mūsų sėkmės paslaptis – laisva Lietuva. Jei turėčiau laiko ir vietos, parašyčiau. kaip prieškariu VISKĄ – iki Fordo ir Philips radijo neskaitant modernių namų turėję mano tėvai tapo kaliniais, o mes – po Stalino mirties gimę jų vaikai – liaudies priešais.

      Protingų tėvų vaikai kvaili nebūna. Tą matau ir savo anūkuose. Ačiū Dievui, esame eurofanatai, NATO šalininkai, Maidano rėmėjai. Ar jauti, žmogau, koks džiaugsmas apima sielą? Nuo 1675 metų esame Lietuvoje, ir niekada jos neišdavėme.

      • N:

        Tarpukaryje Fordą ir Philips radiją bei modernius namus galėjo turėti tik tie, kas išnaudojo kitus arba buvo prisisiurbę prie valstybės. Taip kad nėra ko čia didžiuotis. Nes mano proseniai tokius kaip jūs išlaikė savo sunkiu darbu.

        • Amelija:

          Tikra teisybė. Paprotine teise (gyveno Užnemunėje) mano seneliai turėjo dvi daržininkų šeimas, kurios už savo naudojamą žemės sklypą turėjo atidirbti nustatytą dienų skaičių ponų žemėje (daržininkų pavardės Vyšniauskai ir Karsokai). Jie turėjo savo namelius, gyveno iš savo darbo. Tai buvo Napoleono teisės palikimas, galiojęs Suvalkijoje.

          Taip, mano giminės buvo Suvalkijos kolonizatoriai XVII amžiuje, bet atkuriant Lietuvos valstybę jie buvo aršūs litvomanai, išauginę savo vaikus patriotais, komunizmo priešininkais ir partizanų rėmėjais.

          Už tai jie sulaukė sovietų kalėjimo.

          Bet kas, besiilgintis sovietmečio ir giriantis SSRS laikus, yra asmeninis mano priešas, tikiuosi – ir mano valstybės Lietuvos Respublikos priešas. Tokius niekšus priduoti VSD, KAM II departamentui ir pan. yra kiekvieno lietuvio pareiga. Jos aš laikausi ir laikysiuosi, nes mano valstybė – mano namai, mano gerovė, mano laisvė.

  26. gaudy:

    Štai tie rezultatai:
    Seimo posėdis Nr. 353 (2003 03 20, rytinis)
    Darbotvarkės klausimas
    Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų Konstitucinio įstatymo pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS (nauja redakcija) (Nr. IXP-1119(3SP)) ; priėmimas
    (dokumento tekstas, susiję dokumentai)
    Pranešėjas (-ai): Aloyzas Sakalas
    Svarstymo eiga
    11:48:33 Kalbėjo Gintaras Steponavičius

    11:52:28 Kalbėjo Irena Šiaulienė

    11:55:56 Kalbėjo Vytautas Landsbergis

    11:57:05 Kalbėjo Bronius Bradauskas

    11:58:25 Įvyko registracija (užsiregistravo 116)

    11:58:25 Įvyko balsavimas dėl įstatymo priėmimo; pritarta (už 90, prieš 17, susilaikė 6)
    Tai pasirodo seimaklyniai išsidūrė, o pani admsius ant BK užsiruopštė,. Padarytas nusikaltimas.

  27. Žmogus:

    Paleista RIEBI ANTIS dėl referendumo neteisėtumo. Referendumai neįeina į KONSTITUCINIO TEISMO vertinimo kompetenciją

  28. tautietis:

    konservatoriai ir vrk pasiklydo Lietuvos Konstitucijoje,varkšai eiško palankių įstatymų,bet neranda,tai galima tik užjausti

  29. paaiškėjo išdavikai:

    Galutinai paaiškėjo didžiausi priešai, kurie nori, kad valstybė liktų be žemės.
    Patys dirba kitoms valstybėms ir dar šmeižia dorus žmones.
    Geriau paklaustų Konstitucinio teismo kaip nukabinti lenkiškus gatvių pavadinimus, tai būtų didesnė nauda valstybei.

  30. Ar nepersikels Maidanas i Lietuva,jai bus tyciojamasi is LR konstitucijos.

    • Arnas:

      Nemanau. Tikiose akcijose paprastai dalyvauja jaunimas. O LT studentams jau keip reikiant praplautos smegenys. Kiek jų prisidėjo prie pastarųjų kelių metų protestų akcijų Lietuvoje? Nebent tik vienetai – retenybė. Kiek studentų rinko parašus, kiek jų pasirašė už Referendumą? Taip pat tik vienetai.
      Aš pats esu studentas ir situaciją žinau 🙁 Sakoma, jog viltis visada gyva. Bet, studentiškoje aplinkoje ją išlaikyti nėra taip paprasta. Sunku pasakyti, kiek iš viso Lietuvos studentai politiškai yra aktyvūs. Bet jei “aktyvizuotusi” – tai įtariu, kad stotų tikrai ne tautininkų pusėn.

  31. h:

    Jaunimas jaunimui nelygu. Studentijai – europropesorių smegenėlės praplautos, tačiau vyresniųjų klasių moksleiviai, ypač provoncijoje dar auklėjami patriotine ir tautine dvasia. Kilus naujai tautos atgimimo bangai, žmonių gretos augs, jei nebus pasiduota sisteminiam ,,skaldyk ir valdyk, mechanizmui, kuris atskleidė parodė Šliužo-Vaišvilos požiūrio skirtumą dėl tolesnio veikmų plano.

    • mintis:

      žemės vardu yra įrašas LNK Jakilaičio laidos kur Pranciškus,Karbauskis ir ūkinikų sąjungos pirmininkas labai šauniai kovėsi už Lietuvos Žemę,Tautos teisę spręsti svarbiausius klausimus.Šaunuolis Pranciškus,titras Lietuvos Ąžuolas ir visi trys kalbėjo logiškai,aiškiai,išmintingai ir tiksliai.E Masiulio,net gaila buvo koks jis ten vargšelis buvo , kaip apipešiotas žvirbliukas:)
      -Pagarba jiems-gynusiems Lietuvos Žemę ir Tautos teises.Dar sako,kad Tautai trūks to ar to,o jie parodė ,kad išmintis Tautoje ir gyvena.

  32. priminimas:

    protingi tautiečiai jau surado ir paskelbė konstitucinio teismo pagrindinę klaidą ir nekompetencijos požymius dėl žemės nuosavybės klausimo , o būtent : 2003.kovo 20 balsavimas seime dėl konstitucijos 47 str. pakeitimo nepavyko ir neatitiko pagrindinio įstaymo ( nesurinko reikalaujamų 2/3 seimo narių balsų ) , todėl senoji konstitucijos redakcija tebegalioja .

  33. Myliu nemyliu (laimės valandos):

    Čia tik nuovados dėl referendumo “Už Lietuvos valstybės galioje likusio (žr. šį KT p r i p a ž i n i m ą)
    Lietuvos banko piniginio vieneto LITO leidimo į apyvartą (emisijos) v a l d y m o ir galimo keitimo kita,
    n e v a l d o m a Lietuvos banko valdybos, – pinigine išraiška, – pvz. euru, rubliu, doleriu ar grivna”.
    Nuovados
    dėl išvadų
    TOKIOS,
    – kad pačiam J. Sabatauskui grubiai pažeidus KT 125 str. keitime Seimo NARIO PRIESAIKĄ,
    ir sykiu su požiopliu tuomečiu Prezidentu (gal yra dar atmenančių kas juo buvo) bei jo komanda
    iki pat 2014-01-25 mulkinusiu visą Lietuvą, pats J.Sabatauskas tyčia-netyčia prisiprašė savąją
    žioplystę patvirtinti, ir pripažinimą iš KT gavus, kad esąs visiškas mulkis, žioplys, ir netgi galbūt
    kenkėjas (pagal anuomečio 125 KT str. keitimo iniciatorių dėl Lito valdymo galių “išėmimą” iš
    LB valdybos į eurovaldybą kaitos), – savą tęstinumo pagrindimą dėl tinkamumo dirbti teisėtu Tautos
    atstovu Lietuvos Seime turi pasitikrinti, t. y. paprašyti jo veikos ir galimos žalos Lietuvai įvertinimo.
    Kol kas be Generalinės prokuratūros, ar kito Lietuvos Valstybės įstatymais bei Konstitucijoja
    numatyto pareigūno veikos padarinių tyrimo (pvz. specialia, naujai perrinkto Seimo, nes kur tau
    su tokiais Aukščiausiųjų sprendimų Valstybėje galią turinčio Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimu
    atskleistais n i e k a d ė j a i s toliau besistumdysi Eurosojūziniuose prieangiuose, užangiuose ar
    kt. …angiuose), kol iki naujųjų išankstinių Lietuvos Seimo rinkimų gegužės-birželio mėn. klausimą
    spręs dėl šioje AFEROJE dalyvavusių “poli”-tikų tinkamumo eiti pareigas prisiekus Lietuvai, tam kam
    ir priklauso spręsti… o kam visgi DABAR priklauso šias painiavas-raizgalynes at-pančioti…
    IKI BŪSIMŲ SEIMO RINKIMŲ – išankstinių, 2014 gegužės-birželio mėn.
    Jau tik tokia sąlyga,
    pagrečiui su galmu referendumu apie Lietuvos piniginio vieneto LITO galių tėstinumą –
    1.
    – Palikti
    2.
    – Panaikinti (keičiant į…)

    Nuovadų pagrindas k i e k i a i balsų (po vieną, kas sau)
    žr.
    iš lapkričio 7 d. Seimo stenogramos:
    “Da­bar dėl ki­tų pa­siū­ly­mų. Yra pa­siū­ly­mas iš­brauk­ti. Dar­bo­tvarkės 1-2 klau­si­mas, nu­ta­ri­mo „Dėl krei­pi­mo­si į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą“ pro­jek­tas Nr. XIIP-1167. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, čia mes tu­rė­tu­me la­bai rim­tai pa­gal­voti, nes nė­ra Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­dos šiuo klau­si­mu. Jei­gu mes jį pa­lie­ka­me, tai pa­ban­do­me nu­kel­ti į vė­les­nį lai­ką. Ar ben­dru su­ta­ri­mu ga­li­me su­tar­ti? (Bal­sai sa­lė­je) Ma­nau, kad į po­pie­ti­nį po­sė­dį. (Bal­sai sa­lė­je) Jei­gu bus iš­va­dos. Ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ta. (Bal­sai sa­lė­je) Jau yra iš­va­dos. Ta­da ap­si­spren­džiam. Jei­gu yra iš­va­dos, ar ga­li­me su­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu, kad pa­lie­ka­me šį klau­simą dar­bo­tvarkėje? Bal­suo­ja­me. Kvie­čiu vi­sus bal­suo­ti. Kas už tai, kad pa­lie­ka­me šį dar­bo­tvar­kės klau­si­mą dar­bo­tvarkėje, bal­suo­ja už, kas ma­no ki­taip, bal­suo­ja prieš ar­ba su­si­lai­ko. (Triukš­mas sa­lė­je)

    Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 52, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 32. Tai­gi dar­bo­tvarkėje šis nu­ta­ri­mo pro­jek­tas yra pa­lik­tas.

    Da­bar ki­tas pa­siū­ly­mas. Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­to pir­mi­nin­kė ger­bia­mo­ji A. Pit­rė­nie­nė pa­siū­lė iš re­zer­vi­nių klau­si­mų įtrauk­ti į ry­ti­nį po­sė­dį klau­si­mą, su­si­ju­sį su pro­jek­tu Nr. XIIP-881. Ger­bia­mo­ji Aud­ro­ne, jei­gu mes tvar­kin­gai ju­dė­si­me, tą klau­si­mą įtrauk­si­me į ry­ti­nį po­sė­dį. Pa­ban­dy­sim. (Bal­sai sa­lė­je) Ar­ba prieš Vy­riau­sy­bės va­lan­dą mes jį įtrauk­sim. Ar jūs su­tin­ka­te su to­kiu kom­pro­mi­si­niu va­rian­tu? Jei­gu Sei­mo na­riai su­tin­ka, tik at­si­ra­dus pir­mai ga­li­my­bei iš kar­to įtrau­kia­me ir svars­to­me šį klau­si­mą. Ge­rai? Aš ma­nau, kad mums pa­vyks pa­da­ry­ti iki po­pie­ti­nio po­sė­džio. Ge­rai? Ar ge­rai, ar tiks­liai fik­suo­ja­me? Bet jei­gu tiks­liai fik­suo­si­me, mes ne­ga­li­me ši­taip, ga­li­me ne­spė­ti. Pra­ne­šė­jas yra mi­nist­ras. Ar jūs su­de­rin­si­te su mi­nist­ru? Su­de­rin­si­te. Ge­rai, ta­da ry­ti­nia­me po­sė­dy­je. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu, kad ry­ti­nia­me po­sė­dy­je pa­nag­ri­nė­tu­me šį klau­si­mą? Pri­ta­ria­me ben­dru su­ta­ri­mu, pas­ku­ti­nis klau­si­mas ry­ti­nia­me po­sė­dy­je. Rei­kia su­de­rin­ti su mi­nist­ru. Ačiū. Pri­tar­ta. Ačiū už su­pra­ti­mą. Dau­giau pa­sta­bų ir pa­siū­ly­mų dėl dar­bo­tvarkės nė­ra. Gal­būt… Dar, ma­tau, ger­bia­ma­sis K. Star­ke­vi­čius. Pra­šom, ko­le­ga.

    K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, klau­si­mas dėl ben­dro­sios že­mės ūkio po­li­ti­kos. Nu­ta­ri­mas bu­vo pa­teik­tas dar rug­sė­jo mė­ne­sį, pa­reng­tas ir bu­vo nu­ma­ty­ta svars­ty­ti spa­lio mė­ne­sį. Trau­kiant į dar­bo­tvarkę, su­da­rant šios sa­vai­tės dar­bo­tvarkę, aš Pir­mi­nin­kės pra­šiau, bu­vo įtrauk­tas į re­zer­vą. Da­bar dar ati­dė­tas į re­zer­vą. Vis dėl­to spa­lio mė­nuo ir lap­kri­tis, gal pa­svars­to­me šian­dien, ten ne toks su­dė­tin­gas. Čia yra ir pozi­ci­jos, ir opo­zi­ci­jos, dau­ge­lio Sei­mo na­rių pa­reng­­tas.

    PIRMININKAS. Dė­ko­ju, ko­le­ga, jums už pa­sta­bas. Aš ma­nau, kad šios die­nos dar­bo­tvarkėje mes tik­rai ne­tu­ri­me jo­kių ga­li­my­bių. Aš pa­pra­šy­čiau, kad ir jū­sų frak­ci­jos se­niū­nas, ger­bia­ma­sis Ka­zi­mie­rai, kad Se­niū­nų su­ei­gos me­tu pa­siū­ly­tų įtrauk­ti šį klau­si­mą. Tie­siog ga­li­ma ir raš­tu nuo frak­ci­jos įtrauk­ti. Ir ar­ti­miau­siu me­tu mes ga­li­me pa­svars­ty­ti. (Bal­sas sa­lė­je) Jis yra iš­brauk­tas iš re­zer­vo, tie­siog ga­lė­jo­te pa­pra­šy­ti, kad jis bū­tų pa­lik­tas šios die­nos dar­bo­tvarkėje. Aš ma­nau, kad ne­bus di­de­lių pro­ble­mų, ir ar­ti­miau­siuo­se po­sė­džiuo­se mes pa­ten­kin­si­me mū­sų ko­le­gų pra­šy­mą. Vi­si pa­siū­ly­mai, vi­sos pa­sta­bos, ku­rios bu­vo pa­teik­tos Sei­mo na­rių, yra ap­svars­ty­tos. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti su vi­som pa­sta­bom ir pa­siū­ly­mais šios die­nos dar­bo­tvarkei? Ar no­ri­te bal­suo­ti? Pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu šios die­nos dar­bo­tvarkei.

    10.12 val.

    Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl krei­pi­mo­si į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą su pra­šy­mu iš­tir­ti, ar Kon­sti­tu­ci­jos 125 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas pa­gal Kon­sti­tu­ci­jo­je nu­sta­ty­tą pri­ėmi­mo tvar­ką ne­pri­eš­ta­rau­ja Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jai“ pro­jek­tas Nr. XIIP-1167 (pa­tei­ki­mas)

    Pir­ma­sis dar­bo­tvarkės 1-2 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl krei­pi­mo­si į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą su pra­šy­mu iš­tir­ti, ar Kon­sti­tu­ci­jos 125 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas pa­gal Kon­sti­tu­ci­jo­je nu­sta­ty­tą pri­ėmi­mo tvar­ką ne­pri­eš­ta­rau­ja Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jai“ pro­jek­tas Nr. XIIP-1167. Pra­ne­šė­jas ger­bia­ma­sis J. Sa­ba­taus­kas, Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas. Kvie­čia­me į tri­bū­ną. Ger­bia­ma­sis pir­mi­nin­ke…

    J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ini­cia­ty­va kreip­tis į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą dėl vie­nos iš Kon­sti­tu­ci­jos pa­tai­sų at­si­ra­do po to, kai Sei­me mes ne taip se­niai bal­sa­vo­me dėl Kon­sti­tu­ci­jos 74 straips­nio pa­tai­sos. Pir­mo­jo bal­sa­vi­mo me­tu per pri­ėmi­mo sta­di­ją bu­vo pri­tar­ta ir at­si­ra­do vie­šai iš­reikš­tų abe­jo­nių, kad Kon­sti­tu­ci­jos 147 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­ti kon­kre­tūs Kon­sti­tu­ci­jos kei­ti­mo ini­cia­ty­vos sub­jek­tai, reiš­kia, kad svars­tant Kon­sti­tu­ci­ją Sei­me jis ne­ga­li bū­ti kei­čia­mas. Taip iš­ei­na, kad, pa­gal kri­ti­kų nuo­mo­nę, jis tu­ri bū­ti bal­suo­ja­mas tik to­kios re­dak­ci­jos, dėl ku­rios krei­pė­si ket­vir­ta­da­lis Sei­mo na­rių. To­dėl nė­ra ki­to bū­do, kaip pa­tik­rin­ti, ar tai ne­pa­žei­džia Kon­sti­tu­ci­jos pa­gal svars­ty­mo ir pri­ėmi­mo tvar­ką, tik kreip­tis į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą. Bet šis Kon­sti­tu­ci­jos pa­tai­sų pro­jek­tas dar nė­ra ga­lu­ti­nai pri­im­tas, dar lau­kia ant­ra­sis bal­sa­vi­mas. Va­di­na­si, yra ga­li­my­bė tik­rin­ti tik ki­tas Kon­sti­tu­ci­jos pa­tai­sas, ku­rios bu­vo pri­im­tos anks­čiau. Bū­tent ši pa­tai­sa, dėl ku­rios da­bar yra ini­cia­ty­va kreip­tis į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą, pa­si­kei­tė ga­na žen­kliai, pra­de­dant nuo to, kad vi­siš­kai ki­to­kia re­dak­ci­ja at­si­ra­do pri­ėmi­mo me­tu, ne­gu bu­vo, kai bu­vo iš­reikš­ta ini­cia­ty­va ket­vir­ta­da­lio Sei­mo na­rių.

    Re­mia­ma­si tuo, kad Kon­sti­tu­ci­jos 69 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­ta, kad įsta­ty­mai Sei­me pri­ima­mi lai­kan­tis įsta­ty­mo nu­sta­ty­tos pro­ce­dū­ros. Kon­sti­tu­ci­jos 69 straips­nio 1 da­lis yra su­si­ju­si su Kon­sti­tu­ci­jos 76 straips­niu, ku­ria­me pa­sa­ky­ta, kad Sei­mo struk­tū­rą ir dar­bo tvar­ką nu­sta­to Sei­mo sta­tu­tas ir Sei­mo sta­tu­tas tu­ri įsta­ty­mo ga­lią. Sei­mo dar­bo tvar­kos įsta­ty­mas ap­ima ir įsta­ty­mų lei­dy­bos pro­ce­dū­ros reg­la­men­ta­vi­mą, ir tai bu­vo nag­ri­nė­ta Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo 2000 m. spa­lio 8 d. pa­skelb­ta­me nu­ta­ri­me, 2002 m. sau­sio 14 d. nu­ta­ri­me. Aiš­kin­da­mas Kon­sti­tu­ci­jos 69 straips­nio 1 da­lies nuo­sta­tą kar­tu su Kon­sti­tu­ci­jos 76 straips­nio nuo­sta­ta, Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas yra kon­sta­ta­vęs, kad abi šios nuo­sta­tos reiš­kia, jog įsta­ty­mo pri­ėmi­mo tvar­ka ga­li bū­ti re­gu­liuo­ja­ma Sei­mo sta­tu­tu, taip pat ki­tais įsta­ty­mais. Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo 2001 m., 2002 m. nu­ta­ri­mai. Sei­mo pa­rei­ga lai­ky­tis Sei­mo sta­tu­te api­brėž­tų įsta­ty­mų pri­ėmi­mo tai­syk­lių ne tik ga­li, bet ir tu­ri bū­ti ver­ti­na­ma kaip kon­sti­tu­ci­nė pa­rei­ga, nes ją le­mia nuo­sta­ta, įtvir­tin­ta Kon­sti­tu­ci­jos 69 straips­nio 1 da­ly­je. Tai yra Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo 1993, 2000 ir 2002 m. nu­ta­ri­mai. Sei­mas, nu­sta­ty­da­mas įsta­ty­mų pri­ėmi­mo tvar­ką, tu­ri pai­sy­ti Kon­sti­tu­ci­jos nor­mų ir prin­ci­pų. Kon­sti­tu­ci­jos 147 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­ta, kad su­ma­ny­mą keis­ti ar pa­pil­dy­ti Kon­sti­tu­ci­ją tu­ri tei­sę ket­vir­ta­da­lis Sei­mo na­rių ar 300 tūkst. Lie­tu­vos rin­kė­jų, ne ma­žiau kaip 300 tūkst. rin­kė­jų, o Kon­sti­tu­ci­jos 148 straips­nio 3 da­ly­je nu­sta­ty­ta, kad Kon­sti­tu­ci­jos pa­tai­sos dėl ki­tų, tai yra ne dėl pir­mo­jo ir ke­tu­rio­lik­to­jo skir­snių, kur iš­im­ti­nai tik re­fe­ren­du­mu ga­li­ma keis­ti, tu­ri bū­ti svars­to­mos ir dėl jų bal­suo­ja­ma Sei­me du kar­tus. Tarp šių bal­sa­vi­mų tu­ri bū­ti da­ro­ma ne ma­žes­nė kaip tri­jų mė­ne­sių per­trau­ka ir lai­ko­ma pri­im­ta, jei­gu už pa­tai­sų pro­jek­tą bal­sa­vo ne ma­žiau kaip du treč­da­liai vi­sų Sei­mo na­rių.

    Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas taip pat yra pa­si­sa­kęs, kad Sei­mas, leis­da­mas tei­sės ak­tus, tu­ri žiū­rė­ti, kad jie vie­nas ki­tam ne­pri­eš­ta­rau­tų, ir ci­tuo­ju: „Sei­mas, at­sto­vau­da­mas Tau­tai, kaip įsta­ty­mų ir ki­tų tei­sės ak­tų lei­dė­jas yra sa­va­ran­kiš­kas tiek, kiek jo ga­lių ne­ri­bo­ja Kon­sti­tu­ci­ja bei įsta­ty­mai. Ne­gin­čy­ti­na Sei­mo pre­ro­ga­ty­va yra pri­im­ti, pa­keis­ti, pa­pil­dy­ti bei pri­pa­žin­ti ne­te­ku­siais ga­lios ga­lio­jan­čius įsta­ty­mus ir po­įsta­ty­mi­nius ak­tus, ta­čiau tik lai­kan­tis Kon­sti­tu­ci­jo­je nu­sta­ty­tos tvar­kos ir vi­suo­ti­nai pri­pa­žin­tų tei­sės ak­tų su­de­ri­na­mu­mo prin­ci­po.“ Įver­ti­nęs vi­sa tai, tei­kiu Sei­mui krei­pi­mo­si pro­jek­tą dėl Kon­sti­tu­ci­jos 125 straips­nio, ku­rio ini­cia­ty­vos me­tu bu­vo pa­teik­ta ini­cia­ty­va, kad pi­ni­gų emi­si­jos tei­sę dėl 2 da­lies tu­ri Lie­tu­vos ban­kas, o ga­lu­ti­nė iš­raiš­ka – 2 da­lis, ši­ta ini­cia­ty­va bu­vo vi­sai iš­brauk­ta, at­si­ra­do toks teks­tas, pa­pil­dant 3 da­lį to­kiais žo­džiais: „Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos pir­mi­nin­ko tei­si­nį sta­tu­są bei at­lei­di­mo pa­grin­dus.“ Vi­sa ta da­lis skam­bė­tų taip: „Lie­tu­vos ban­ko or­ga­ni­za­vi­mo ir veik­los tvar­ką, taip pat įga­lio­ji­mus ir ban­ko val­dy­bos pir­mi­nin­ko tei­si­nį sta­tu­są bei at­lei­di­mo pa­grin­dus nu­sta­to įsta­ty­mas.“ Ki­taip sa­kant, pa­si­pil­dė tik ta nuo­sta­ta, ku­ri ir taip bu­vo iki šiol įsta­ty­me. To­dėl nė­ra ki­to bū­do pa­tik­rin­ti, ar pro­ce­dū­ra pa­žeis­ta, svars­tant ir pri­imant Kon­sti­tu­ci­jos pa­tai­sas, kaip kreip­tis į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą. Ačiū.

    PIRMININKAS. Dė­ko­ju ko­mi­te­to pir­mi­nin­kui, jū­sų no­ri pa­klaus­ti du Sei­mo na­riai. Pir­ma­sis klau­sia V. Gap­šys.

    V. GAPŠYS (DPF). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. No­rė­jau pa­klaus­ti pra­ne­šė­jo. Aš su­pran­tu, iš kur ki­lo tas mū­sų smal­su­mas su­ži­no­ti tą tvar­ką ir vi­sa ki­ta. Ar jūs esa­te įver­ti­nę, ar pa­si­žiū­rė­jo­te, jei­gu Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas pa­sa­ky­tų, kad prieš­ta­ra­vo, kiek Kon­sti­tu­ci­jos straips­nių mums rei­kė­tų pa­keis­ti iš nau­jo? Nes tur­būt ne ši­tas vie­nas bu­vo keis­tas, to straips­nio pa­kei­ti­mus rei­kė­tų au­to­ma­tiš­kai pri­im­ti iš nau­jo. Kiek dar Kon­sti­tu­ci­jos straips­nių rei­kė­tų vėl at­gal pa­keis­ti ir su­tvar­ky­ti, jei­gu Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas pri­pa­žin­tų, kad tai prieš­ta­rau­ja Kon­sti­tu­ci­jai pa­gal pri­ėmi­mo tvar­ką?

    J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ma­to­te, ne­aiš­ku, kaip pa­sa­kys Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas. Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas ki­tą sy­kį įver­ti­nęs, kad pro­ce­dū­ra ga­li bū­ti pa­žeis­ta, pa­vyz­džiui, dok­tri­nos pas­ku­ti­niai po­ky­čiai, pa­vyz­džiui, dėl biu­dže­to pri­ėmi­mo, yra to­kie, kad pro­ce­dū­ros bu­vo pa­žeis­tos, bet tie pa­žei­di­mai ne­bu­vo to­kie es­mi­niai, kad bū­tų ga­li­ma ver­tin­ti, kad pats įsta­ty­mas prieš­ta­rau­ja Kon­sti­tu­ci­jai pa­gal pri­ėmi­mo ir svars­ty­mo tvar­ką. Jei­gu to­kių straips­nių, ku­rie bu­vo kei­čia­mi pa­si­kei­tus pir­mi­nei ini­cia­ty­vai ir ga­lu­ti­nei re­dak­ci­jai, iš de­vy­nių ini­cia­ty­vų – kas an­tra, tai yra kas an­tra ini­cia­ty­va bu­vo žo­dis žo­din tas pats, kas bu­vo pir­mi­nė­je ini­cia­ty­vo­je. Ki­tuo­se pa­si­kei­ti­mų bu­vo, bet gal­būt jie ne­bu­vo to­kie žen­klūs kaip šia­me straips­ny­je, kur vi­siš­kai pa­si­kei­tė teks­tas pa­pil­dant kai ku­riais žo­džiais ar są­vo­ko­mis.

    Bet tai ne­reiš­kia, kad jei­gu Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas pri­pa­žin­tų kon­kre­čios pa­tai­sos prieš­ta­ra­vi­mą pa­gal pro­ce­dū­rą, kad ki­tos pa­tai­sos taip pat ne­tek­tų ga­lios, dėl jų taip pat rei­kė­tų kreip­tis. Aš vi­siš­kai esu įsi­ti­ki­nęs, kad re­mian­tis tuo, ką aš anks­čiau iš­dės­čiau, ir ta dok­tri­na, ku­ri jau yra nu­sta­ty­ta Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo, vis dėl­to Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas yra pa­sa­kęs, kad Sei­mo kon­sti­tu­ci­nė pa­rei­ga va­do­vau­tis Sei­mo sta­tu­tu ir jo nu­sta­ty­ta tvar­ka, to­dėl ki­tos tvar­kos kaip Sta­tu­te dau­giau nė­ra. Iš to, ką aš prieš tai kal­bė­jau apie aiš­kias Kon­sti­tu­ci­jos nuo­ro­das…

    PIRMININKAS. Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. Pa­klaus­ti no­ri ko­le­ga K. Ma­siu­lis. Pra­šom.

    K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš fak­tiš­kai ne dėl to įsta­ty­mo, bet no­riu jū­sų pa­klaus­ti. Ar ne per daug mes krei­pia­mės į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą? Gal mes pa­tys pa­jė­gūs at­sa­ky­ti į dau­ge­lį klau­si­mų? Jūs tei­si­nin­kai, jei­gu ky­la abe­jo­nių, ma­tyt, jūs tu­ri­te ko­kią nors nuo­mo­nę. Ar tik­rai mes be jo ne­ga­li­me iš­si­vers­ti ir taip daž­nai ap­krau­na­me jį gal to­kiu per daž­nu dar­bu?

    J. SABATAUSKAS (LSDPF). Šio­je ka­den­ci­jo­je dar nė kar­to ne­bu­vo krei­pi­mo­si. Tai ne taip, kaip pra­ei­to­je ka­den­ci­jo­je, kai į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą bu­vo krei­pia­ma­si Sei­mo kur kas daž­niau. Ma­to­te, kai bu­vo vie­šai iš­sa­ky­tos abe­jo­nės ir jū­sų frak­ci­jai įver­ti­nus pa­reiš­ki­mą, kad, jū­sų įsi­ti­ki­ni­mu, yra pa­žeis­ta pro­ce­dū­ra, nė­ra ki­to bū­do, kaip pa­tik­rin­ti pro­ce­dū­ros ati­ti­ki­mą, ar Sei­mo nu­sta­ty­ta pro­ce­dū­ra ati­tin­ka Kon­sti­tu­ci­jos nu­sta­ty­tą tvar­ką, ar ne. Aš ne­ma­tau ki­to bū­do, kaip pa­tik­rin­ti, ar Sei­mo sta­tu­tas, šiuo at­ve­ju nu­sta­ty­ta pro­ce­dū­ra, kei­čiant tuos Kon­sti­tu­ci­jos straips­nius, ku­riuos ga­li keis­ti Sei­mas, yra tvar­kin­ga, ne­pri­eš­ta­rau­jan­ti Kon­sti­tuci­jai.

    PIRMININKAS. Dė­ko­ju ko­mi­te­to pir­mi­nin­kui. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Dė­ko­ju jums. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, kaip su­pran­tu, mo­ty­vai už ir prieš. Mo­ty­vai už – P. Gra­žu­lis. Pra­šom.

    P. GRAŽULIS (TTF). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, aš ma­nau, kad ši­tą pro­ce­dū­rą vie­naip ar ki­taip rei­kia baig­ti. Jūs ži­no­te, kad yra žmo­gaus tei­sių spren­di­mas, ži­no­te, kad bu­vo teik­ta daug įvai­riau­sių ini­cia­ty­vų ir vis at­si­ran­da kaž­ko­kių kliū­čių. Šiuo me­tu, aš ma­nau, vie­nin­te­lis ke­lias, kad iš­si­aiš­kin­tu­me, ar ši pro­ce­dū­ra, dėl ku­rios su­abe­jo­jo bu­vęs Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­kas E. Kū­ris, prieš­ta­rau­ja Kon­sti­tu­ci­jai, yra vie­nin­te­lis ke­lias kreip­tis į pa­tį Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą.

    Kaip ži­no­te ir kaip kal­bė­jo Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas J. Sa­ba­taus­kas, to­kių pro­ce­dū­ri­nių pa­žei­di­mų bu­vo la­bai ne­ma­žai pri­imant. Ir, kaip ži­no­te, Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas iš­aiš­ki­no, kad tai pa­ties įsta­ty­mo pri­ėmi­mo es­mės ne­kei­čia. Ži­no­ma, to­kių pro­ce­dū­rų pa­žei­di­mų ne­tu­rė­tų bū­ti, bet jei­gu įsta­ty­mas pri­im­tas, tai pro­ce­dū­ra nė­ra aukš­čiau už įsta­ty­mo tu­ri­nį.

    Ti­ki­mės, kad Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas grei­tai duos at­sa­ky­mą ir mes ga­lė­si­me ženg­ti pas­ku­ti­nį žings­nį bal­suodami an­trą kar­tą dėl šios Kon­sti­tu­ci­jos pa­tai­sos pri­ėmi­mo. Ačiū vi­siems, ku­rie pa­rem­si­te bal­suo­da­mi.

    PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, pa­tei­ki­mo me­tu ga­li bū­ti iš­sa­ky­ta tik vie­na nuo­mo­nė už. Nuo­mo­nės prieš mes ne­ma­tė­me.

    Aš ma­tau, kad Sei­mo Pir­mi­nin­kė sto­vi dėl ypa­tin­gos sku­bos tvar­kos. Ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke, dėl ypa­tin­gos sku­bos, pra­šom, jū­sų nuo­mo­nė.

    L. GRAUŽINIENĖ. Aš gar­biam Sei­mui dėl šio nu­ta­ri­mo pro­jek­to tei­kiu ypa­tin­gą sku­bą.

    PIRMININKAS. Ačiū. Pir­miau­sia mums vis tiek rei­kės bal­suo­ti ir pri­im­ti po pa­tei­ki­mo šį nu­ta­ri­mo pro­jek­tą. Kvie­čiu bal­suo­ti. Kas už tai, kad po pa­tei­ki­mo pri­tar­tu­me nu­ta­ri­mo pro­jek­tui Nr. XIIP-1167, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te. (Bal­sai sa­lė­je)

    Už – 78, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 14. Po pa­tei­ki­mo nu­ta­ri­mo pro­jek­tui pri­tar­ta.

    Kaip jūs gir­dė­jo­te, Sei­mo Pir­mi­nin­kė siū­lė ypa­tin­gą sku­bą. Pa­gal Sta­tu­to 164 straips­nį… Tie­sa, dar rei­kia bal­suo­ti. Kas pri­ta­ria­te ypa­tin­gai sku­bai, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te. (Bal­sai sa­lė­je) Pa­ci­tuo­sim, pa­ci­tuo­sim. Per­ei­si­me vi­sas pro­ce­dū­ras.

    Už – 78, prieš – 1, su­si­lai­kė 15. Ypa­tin­gai sku­bai yra pri­tar­ta.

    Da­bar ci­tuo­ju 164 straips­nio 4 punk­tą: „Svar­s­tant pro­jek­tą ypa­tin­gos sku­bos tvar­ka 155 straips­nio rei­ka­la­vi­mai ne­tai­ko­mi ir pri­ėmi­mo pro­ce­dū­ra po pa­tei­ki­mo ga­li bū­ti pra­dė­ta ne anks­čiau kaip po 3 va­lan­dų per­trau­kos. Per šią per­trau­ką raš­tu pa­tei­kia­mos įsta­ty­mų lei­dy­bos ini­cia­ty­vos tei­sę tu­rin­čių as­me­nų pa­tai­sos, Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­da dėl jų ir pro­jek­tas su­re­da­guo­ja­mas Do­ku­men­tų sky­riu­je. Įsta­ty­mų lei­dy­bos ini­cia­ty­vos tei­sę tu­rin­čių as­me­nų pa­tai­sos raš­tu pa­tei­kia­mos li­kus ne ma­žiau kaip vie­nai va­lan­dai iki pro­jek­to pri­ėmi­mo pra­džios.“

    Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, yra ga­li­my­bė 3 va­lan­das jums teik­ti įvai­rius pa­siū­ly­mus. Fak­tiš­kai 2 va­lan­das, nes per vie­ną va­lan­dą tu­ri pa­si­žiū­rė­ti jū­sų pa­siū­ly­mus.

    Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas. Ar pa­pil­do­mų ko­mi­te­tų, no­rin­čių svars­ty­ti šį nu­ta­ri­mo pro­jek­tą, nė­ra? Nė­ra.

    Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ma­nau, kad ši­tą klau­si­mą rei­kė­tų įtrauk­ti pir­muo­ju nu­me­riu į po­pie­ti­nį po­sė­dį, bet ten yra opo­zi­ci­jos dar­bo­tvarkė. Ar­ba ta­da pas­ku­ti­nį klau­si­mą, jei­gu mes tu­rė­si­me, bet ga­li bū­ti ne­pra­ėju­sios trys va­lan­dos dėl pas­ku­ti­nio klau­si­mo ry­ti­nės dar­bo­tvarkės. Tai, aš ma­nau, gal vis dėl­to pir­muo­ju klau­si­mu po­pie­ti­nės dar­bo­tvar­kės, na ką, pa­dir­bė­si­me il­giau, jei­gu rei­kės. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū. Pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

    10.30 val.”

    Ką gi,
    “…tegu saulė Lietuvos…”
    lėtai, vangiai, tačiau tvirtai pargrįžtanti į t.p. žioplai (požiopliai) nukeistą
    iki pat 1940 m. Lietuvos užkariavimo galią turėjusį Lietuvos valstybės Himną,
    šių
    “už – 52, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 32”
    deramai nepasipriešinusių Saulei Jos vardan tieSOS,
    savaime ir sudėsto (su-dėlioja) būsimų išankstinių Seimo rinkimų datą.
    Juk,
    net stenograma rodo – Lietuvoje laiku ir vietoje, visai
    netikėtai ima ir ypatinga skuba Valstybinę santvarką
    sutvarko, išlaiko ir palaiko s p r e n d i m a i s, šiuo atveju
    regint P. Gražulio su K. Masiuliu nuoraiškas tarp, – “et išsiverskime” bei “et kreipkimės:
    amžina dvikova – MYLĖTI AR BIJOTI, kodėl.. TS’KP-inis bijąs (ko, – kaip ir valios raiškos “už žemę”),
    o kitas iš to pat žioplo (ar žioplių) Seimo ne, ir dirba, griūna, klumpa kelia.
    Čia labiausiai (lapkričio 7 d.) laimėjusi pati Seimo pirmininkė.

    Ir dabar “Kiek dar Kon­sti­tu­ci­jos straips­nių rei­kė­tų vėl at­gal pa­keis­ti ir su­tvar­ky­ti, jei­gu Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas pri­pa­žin­tų, kad tai prieš­ta­rau­ja Kon­sti­tu­ci­jai pa­gal pri­ėmi­mo tvar­ką?”
    abejonei seima viešai išsakytai pasitvirtinus,
    ką mes galime apie tuos – “aukščiausiuosius” pasakyti, kurie v i s i š k a i ŽIOPLAI
    už kažkokį kitokį, svetimą piniginį ženklą – eurą, rublį, grivną su/be zloto p a s i s a k ą.

    Nejau be šio žioplo (žioplių) Seimo
    ir Prezidentūroje,
    ir Vyriausybėje
    abelnai (be išlygų) apsižioplinę visi???
    Įdomu, ar tokį teisėtą KT kirtį dėl išlikusios ir n e p a n a i k i n t o s Lietuvos banko IŠIMTINĖS ir
    nedalomos, nedalijamos bei nedeleguojamos teisės į pinigų emisiją Lietuvoje, piniginiu vienetu LITAS,
    išlaikys, atrems bei pasitaisys nuolankiu atsiprašymu Vadovai (mūsų):
    Prezidentė ir Ministras Pirmininkas?

    • Myliu nemyliu (laimės valandos):

      Apie tas v a l a n d as, – laimės,
      paildymas-išnaša (laimĖs ar lAimės), kas ir kaip; dabr, šiandien ir
      su tavimi?
      “Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, yra ga­li­my­bė 3 va­lan­das jums teik­ti įvai­rius pa­siū­ly­mus. Fak­tiš­kai 2 va­lan­das, nes per vie­ną va­lan­dą tu­ri pa­si­žiū­rė­ti jū­sų pa­siū­ly­mus.

      Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas. Ar pa­pil­do­mų ko­mi­te­tų, no­rin­čių svars­ty­ti šį nu­ta­ri­mo pro­jek­tą, nė­ra? Nė­ra.

      Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ma­nau, kad ši­tą klau­si­mą rei­kė­tų įtrauk­ti pir­muo­ju nu­me­riu į po­pie­ti­nį po­sė­dį, bet ten yra opo­zi­ci­jos dar­bo­tvarkė. Ar­ba ta­da pas­ku­ti­nį klau­si­mą, jei­gu mes tu­rė­si­me, bet ga­li bū­ti ne­pra­ėju­sios trys va­lan­dos dėl pas­ku­ti­nio klau­si­mo ry­ti­nės dar­bo­tvarkės. Tai, aš ma­nau, gal vis dėl­to pir­muo­ju klau­si­mu po­pie­ti­nės dar­bo­tvar­kės, na ką, pa­dir­bė­si­me il­giau, jei­gu rei­kės. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū. Pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

      10.30 val.”

      Ką gi,
      “…tegu saulė Lietuvos…”

  34. Prusas:

    is Amelijos seilejimosi matyti, kad visa sita betvarke yra tycia padaryta…ir kova vyksta tarp vagiu (parazitu) ir apvogtuju (pavergtuju)…kur Amelija atstovauja vagiu (parazitu) luomui ir mentalitetui

  35. Atgalinis pranešimas: Nepaisydama 300 000 piliečių parašų, VRK bandys nutraukti referendumo iniciatyvą (tiesioginė transliacija) | Alkas.lt

  36. Atgalinis pranešimas: VRK nenutraukė Referendumo paskelbimo (video) | Alkas.lt

  37. Atgalinis pranešimas: Tautininkai ragina priešintis valstybės nusavinimui | Alkas.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: