Baigia užšalti Lietuvos ežerai ir upės (1)

rawsilkandsaffron.com nuotr.

rawsilkandsaffron.com nuotr.

Spaudžiant šalčiui, per paskutines 5–6 dienas užšalo beveik visi Lietuvos ežerai. Kol kas ledas nesukaustė tik giliausių Tauragnų, Metelių, Dusios ežerų, nes jų gelmėse sukaupta daug šilumos, kuri, vykstant vandens apytakai, patenka į paviršių ir neleidžia sustingti ledui.

Didesniems plotu, tačiau seklesniems vandens telkiniams (pvz., Kauno HE tvenkinys, Kuršių marios) užšalti nesutrukdė ir stiprokas vėjas, kuris paprastai kliudo ledo dangos susidarymui. Ledo storis ežeruose yra labai nevienodas, nes jam didelę įtaką daro ir skirtingas sniego storis – ten,kur jauną ledą apsnigo, jo sluoksnis plonesnis. Storiausiu ledu pasidengė Molėtų, Zarasų, Rokiškio rajonų ežerai, kur ir sniego mažiau, ir temperatūra žemesnė.

Visas ežeras neužšąla vienu metu: pirmiausia užšąla negilios pakrančių vietos, vėliau užuovėjoje esančios įlankos ir pagaliau visa akvatorija, todėl tame pačiame ežere ledo dangos storis įvairiose vietose skiriasi 2–3 cm. Ypač į tai reikėtų atkreipti dėmesį, kol ledas dar plonas.

Šiuo metu upės tik pradeda užšalti, nes trukdo vandens tėkmė. Pirmiausia užšąla upės ar jų ruožai, kuriuose srovės greitis mažiausias. Jose pirmiausia susidaro ižas, o jo gniužulams tarpusavyje sulipus ir sušalus, susidaro ledo danga. Kad tai įvyktų, ižas turi užimti beveik visą upės vagą. Sausio 21 d. Neryje ties Vilniumi ižas apėmė 85 proc. vagos, sausio 22 d. ryte jo sumažėjo iki 65 proc., nes aukščiau Vilniaus, Baltarusijos pasienyje, naktį jis jau sušalo į ledą, todėl ižo atplaukia mažiau. Anksčiausiai, sausio 20 d., užšalo 35 km ilgio Nemuno žemupio ruožas.

Ledo šarvais pasidengusių upių ir ežerų Lietuvoje vis daugės, nes sinoptikai ryškesnio orų atšilimo nenumato, o ir kritulių tikimybė iki sausio 26-os maža. Orus iki sekmadienio lems rytinė nuo Skandinavijos artėjančio anticiklono dalis, o susikaupęs arktinis oras ir toliau skverbsis į Baltijos šalis bei centrinę Europą. Pūs silpnas šiaurės rytų, pereinantis į pietryčių, vėjas. Temperatūra pragiedrėjusiomis naktimis nukris iki 17–22 laipsnių šalčio, tik labiau debesuotame vakariniame Žemaitijos pakraštyje šaltis švelnesnis – minus 12–15 laipsnių. Dienomis laikysis 10–16 laipsnių šaltis.

Sekmadienį ir kitos savaitės pradžioje šalies pietvakarinius rajonus pasieks vakaruose esančio ciklono debesys. Deja, sniego jie atneš mažai ir tik į vakarinę šalies pusę, kur šiuo metu yra 2–5 cm sniego danga. Stokoja sniego ne tik šie rajonai, bet ir šalies šiaurinė pusė. 8–10 cm sniego storyme gali pasidžiaugti tik pietiniai regionai. Pridengtų debesimis vietovių temperatūra pirmadienio naktį bus aukštesnė (minus 9–14 laipsnių), o Šiaurės rytų Aukštaitijoje laikysis artima minus 20 laipsnių. Tiek sekmadienio, tiek pirmadienio dienomis termometrai rodys 8–14 laipsnių šalčio, stiprėjantis pietryčių vėjas bus žvarbus.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos informacija

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Įvairenybės, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: