Europos pilietiniai ir visuomeniniai judėjimai išreiškė nerimą dėl skalūnų dujų paieškos ir gavybos plėtros Europoje (0)

Virš pustrečio šimto pilietinių ir visuomeninių judėjimų savo atvirame laiške išplatintame š.m. sausio 16 d. reiškia didelį susirūpinimą dėl išsklaidytųjų angliavandenilių paieškos ir gavybos plėtros Europoje.

Atvirame laiške, adresuotame Europos Komisijos pirmininkui J. M. Barosso, aplinkos, įmonių ir pramonės, klimato politikos, energetikos bei žemės ūkio ir kaimo plėtros komisarams, europarlamantarams, o taip pat Europos sąjungos tarybos nariams bei Europos Sąjungos šalių vadovams yra perspėjama apie pavojus, kurie kyla išsklaidytųjų angliavandenilių paieškos  ir gavybos metu.

Laiške sakoma, kad išsklaidytųjų angliavandenilių gavyba naudojant hidraulinio ardymo technologijas neišvengiamai yra susijusi su daugialypiais poveikiais aplinkai, klimatui, visuomenės sveikatai, pažeidžia fundamentalias žmonių teises ir laisves.

Pagrindinės priežastys dėl kurių pasisakoma prieš hidraulinio ardymo technologijų taikymą išsklaidytųjų angliavandenilių paieškos ir gavybos procese yra:

– didėja šiltnamio dujų išmetimai ir dėl to spartėja klimato kaitos procesai bei keliama grėsmė Europos Sąjungoje nusistatytų energetikos ir klimato kaitos tikslų pasiekimui;
– šios technologijos sukelia destruktyvius ir negrįžtamus pokyčius ekosistemose;
– gavybos metu prarandami neproporcingai dideli kiekiai pirminių išteklių, visų pirma – žemės paviršiaus plotų ir vandens;
– dėl labai intensyvaus sunkiojo transporto daromas didelis neigiamas poveikis esamoms transporto infrastruktūroms (keliams, tiltams ir pan.);
– didelė dalis gyventojų tiesiogiai patiria poveikį. Ypač tie, kuriems žemės naudojimas yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis;
– parama šiai veikla iš esmės prieštarauja siekiams vystyti vietinę ekonomiką, paremtą natūralaus ir kultūrinio paveldo išsaugojimu bei atsinaujinančios energetikos naudojimu;

Europos Sąjungos institucijos yra parengusios ne vieną studiją, kuriose šios grėsmės yra įvardintos. Daugybė mokslinių straipsnių perspėja apie galimus pavojus ir grėsmes. Tačiau politikai yra linkę ignoruoti visus šiuos esminius faktus. Dar blogiau, dėl šios veiklos vystymo patiriančių poveikį bendruomenių nuomonė yra brutaliai ignoruojama.

Šiuo metu Europos Sąjungoje veikianti teisinė bazė negarantuoja, kad hidrauliniam ardymui visada bus atliekamas poveiko aplinkai vertinimas. Tokiu būdu yra pažeidžiami pagrindiniai Europos aplinkosaugos politikos principai, regioninio vystymo tikslai ir fundamentinės Europos demokratinės vertybės. Vietos bendruomenės yra eliminuojamos ir sprendimų priėmimo proceso.

Europos komisija ruošiasi pateikti tik rekomendacinio pobūdžio dokumentą, kuris nebus privalomas ES šalims narėms. Tai prieštarauja jos pačios atlikto vertinimo rezultatams, pagal kuriuos teisinis reguliavimas ES privalo būti. Suvienytomis EK pirmininko Žoze Manuelio Barozu, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Rumunijos, Čekijos ir Vengrijos pastangomis Europos Sąjungoje menkai reglamentuotai, bet labai taršiai technologijai yra atidaromos durys. Pažadai „parengti teisinę bazę saugiai išsklaidytųjų angliavandenilių gavybai“ nebus išpildyti.

Atvirame laiške sakoma, kad toks visuomenės nuomonės ignoravimas tampa rimtu demokratijos principų pažeidimu. Siekiant trumpalaikės naudos renkamasi žmonių sveikatai pavojingus ir darnaus vystymosi principus ignoruojančius sprendimus. Kai kur prie to prisideda ir korupcija. Vietos bendruomenės yra sekinamos, jos praranda saugumo jausmą. O susiduriant su tokiais žmogaus teisių pažeidimais, kaip neseniai buvo Pungesti (Rumunija), Zurawliow‘e (Lenkija) ir Barton Moss‘e (Didžioji Britanija) greitai pradeda nykti ir pasitikėjimas pačia Europos Sąjunga.

Toliau laiške atkreipiamas dėmesys į grėsmes, kurios gali kilti iš laisvos prekybos sutarties tarp ES ir JAV, dėl kurios šiuo metu visiškoje paslaptyje vykdomos derybos. Žvelgiant į tarptautinio arbitražo taisykles matyti, kad investitoriai gali ginčyti aplinkosauginius apribojimus remdamiesi vien tik tuo, kad tai sudaro kliūtis investicijoms ir tuo pačiu pelnui gauti. Tokiais atvejais šalys gali būti verčiamos mokėti ženklias finansines kompensacijas. Tokiu būdu finansinis interesas iškyla aukščiau visuomenės interesų ir pradeda grėsti šalių suverenitetui.

Dėl šių priežasčių Europos Tarybos nariai, komisarai bei europarlamentarai yra kviečiami veikti visų pirma ginant ES šalių gyventojų interesus. Aukščiau išvardintų faktų ignoravimas reikš, kad ES politikos formuotojai yra pasirengę prisiimti atsakomybę dėl galimų pasekmių ateities kartoms.

Šis atviras laiškas yra skelbiamas įvairių ES šalių žiniasklaidoje. Jis taip pat buvo persiųstas ir Lietuvos Prezidentūros bei Vyriausybės kanceliarijoms, o taip pat ir aplinkos ministrui Valentinui Mazuroniui.