Nepamirškime patalpų vėdinti ir žiemą (1)

Home-designing.com nuotr.

Home-designing.com nuotr.

Didėjant aplinkos oro taršai, gali atrodyti, kad namai yra ta vieta, kurioje tikrai saugu. Deja, šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad patalpų viduje oras gali būti užterštas netgi iki dešimt kartų labiau nei lauke. Patalpų oro kokybės užtikrinimas itin svarbus yra šaltuoju metų laiku, kuomet žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose.

Mus supančioje namų aplinkoje yra gausybė oro taršos šaltinių – sintetinės medžiagos naudojamos statybose ar patalpų apdailai, baldai, elektroniniai prietaisai, plačiai paplitę buityje, tabako dūmai ir daugelis kitų veiksnių. Patalpų oro teršalai gali sukelti įvairius sveikatos sutrikimus, kuriems apibūdinti vartojamas terminas „nesveiko pastato sindromas“.

Šis terminas naudojamas apibūdint simptomų, susijusių su konkrečiu pastatu, rinkiniui. Minėtus simptomus galima suskirstyti į penkias grupes:
– sudirgintos, sausos ir ašarojančios akys;
– sudirgusi, užsikimšusi nosis, dažna sloga;
– burnos arba gerklės skausmas;
– odos sausumas, niežulys ar dirginimas, kartais bėrimas;
– mažiau būdingi požymiai: galvos skausmas, mieguistumas, irzlumas ir prasta koncentracija.

Jei minėti simptomai žmogui, kurį laiką nesilankant patalpose pranyksta, o negalavimų požymiai ir vėl atsinaujina į jas grįžus, juos galima sieti su patalpų oro tarša. Dažniausiai „nesveiko pastato sindromo“ priežastis yra nepakankamas ar neefektyvus patalpų vėdinimas.

Tinkamas oras – nei per sausas, nei per drėgnas

Patalpų oro kokybė priklauso ne tik nuo oro judėjimo greičio, bet ir nuo drėgmės bei kitų mikroklimato parametrų. Reikėtų įsidėmėti, kad gyvenamųjų patalpų mikroklimato parametrai yra skirtingi šiltuoju ir šaltuoju metų laikais.

Minėtus mikroklimato parametrus reglamentuoja higienos norma „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų mikroklimatas“. Pagal šią higienos normą žmogui šaltuoju metų laiku palanki santykinė oro drėgmė yra 35–60 proc.

Dažnai šildymo sezono metu drėgmė patalpose nukrenta žemiau rekomenduojamo lygio. Toks sausas oras dirgina gleivinę, didina jautrumą oru plintantiems cheminiams teršalams ir alergenams, paūmėja astmos, alergijos simptomai, dažniau sergama kvėpavimo takų ligomis.

Tuo tarpu drėgmei patalpose viršijant 70 proc., gali susidaryti pelėsiai. Pelėsiai namų aplinkoje ne tik gadina buitinę techniką, baldus, bet, svarbiausia, gali būti viena iš alergijų, bronchinės astmos ar kitų ligų priežasčių.

Apskritai esant prastai patalpų oro kokybei susidaro palankios sąlygos infekcinių ligų sukėlėjų plitimui. Tinkamas patalpų vėdinimas yra vienas iš susirgimų ūmiomis viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis prevencijos veiksnių.

Ypatingai įvairiems oro teršalams yra jautrūs kūdikiai ir maži vaikai, todėl šeimoms, auginančioms mažus vaikus, oro kokybės užtikrinimas gyvenamosiose patalpose yra itin svarbus.

Kaip vėdinti patalpas žiemą

Visgi nuo užteršto oro keliamos grėsmes nėra apsaugotas nė vienas žmogus, todėl Vilniaus visuomenės sveikatos centras norėtų priminti paprastus, bet dažnai užmirštamus patalpų oro kokybės užtikrinimo principus, kurie bus vertingi šaltuoju metų sezonu:

1. Net ir žiemą nepamiršti gyvenamųjų patalpų vėdinti reguliariai (bent kelis kartus per dieną). Nesant galimybės užtikrinti reguliaraus patalpų vėdinimo, patalpas reikėtų išvėdinti bent jau rytais ar prieš pat miegą;

2. Geriausia patalpas vėdinti intensyviai, bet trumpai (maždaug nuo kelių iki dešimties minučių, priklausomai nuo aplinkos oro temperatūros) negu po truputį ir ilgą laiką. Efektyviausiai kambariai išvėdinami sudarant skersvėjį. Patalpas, sudarant skersvėjį, reikia vėdinti, kai jose nėra žmonių. Ypač gerai reikia vėdinti vonią, tualetą, virtuvę, palėpę bei rūsį;

3. Vėdinant kambarius reikėtų nepamiršti, kad patalpų temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu turi būti 18–22 laipsnių šilumos;

4. Didelę drėgmę patalpose galime mažinti, ribodami jos išsiskyrimą (pvz., naudodami garų surinktuvus) ir šildydami būstą. Gyvenamosiose patalpose taip pat nereikėtų džiovinti skalbinių. Net ir šaltuoju metų laiku namuose reikėtų palaikyti 35–60 proc. drėgmę. Namuose, sumažėjus drėgmės kiekiui, gali pasitarnauti oro drėkintuvai.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Sveikata, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: