KT išaiškino, kad Generalinio prokuroro ataskaitai valdžios institucijų pritarimas nereikalingas (17)

Konstitucinis Teismas | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Konstitucinis Teismas | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Sausio 16 d. Konstitucinis Teismas paskelbė sprendimą dėl Lietuvos Respublikos Prezidentės prašymo išaiškinti Konstitucinio Teismo nutarimų nuostatas, susijusias su prokurorų nepriklausomumu ir generalinio prokuroro atleidimo iš pareigų pagrindais ir tvarka.

KT paaiškino, kad nei įstatymų vykdomoji nei leidžiamoji valdžia ne­ga­li iš ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro rei­ka­lau­ti at­as­kai­tos, ku­riai rei­kė­tų Seimo, Respublikos Prezidento ar Vy­riau­sy­bės pri­ta­ri­mo. KT teigia, kad tai prieš­ta­rau­tų pro­ku­ro­ro ne­prik­lau­so­mu­mui.

Sprendime Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog įstatymų leidėjas turi suderinti konstitucinę nuostatą, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, ir konstitucinį prokurorų nepriklausomumo principą. Šių konstitucinių vertybių suderinamumas būtų užtikrintas, jeigu generalinis prokuroras įstatymu būtų įpareigotas teikti visuomenei, dalyvaujantiems generalinio prokuroro skyrimo ir atleidimo procese Seimui, Respublikos Prezidentui informaciją (viešus pranešimus) apie baudžiamosios politikos prioritetų įgyvendinimą, viešojo intereso gynimą, prokuratūros darbo organizavimą, prokuratūros veiklos kryptis, bendradarbiavimo su Lietuvos ir užsienio ikiteisminio tyrimo įstaigomis organizavimą, kitomis institucijomis, nusikalstamų veikų tyrimo terminus, prokuratūros darbe kylančias problemas ir kt.

Konstitucinis Teismas taip pat išaiškino, kad pagal Konstituciją generalinio prokuroro atleidimo pagrindai ir tvarka turi būti nustatyti tik įstatyme. Seimo statute gali būti nustatyta inter alia tai, kokia tvarka Seimas priima sprendimą dėl pritarimo Respublikos Prezidento siūlymui skirti ar atleisti generalinį prokurorą.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , .

17 komentarų

  1. Gražina:

    Išeina, kad generalinio prokuroro veikla yra nekontruoliuojama: jis gali daryti viską ar nedaryti nieko- vistiek viskas bus gerai! Tokiu atveju siūlau generaliniam prokurorui geriau nedaryti nieko. Tada ir klaidų nebus. O ataskaita? Parašys apie bet ką! Pvz.: apie nuskriaustą Raudonkepuraitę ir apie nuteistą, apkaltintą ar išteisintą (pagal generalinio nuotaiką)vilką, o seimas tik pritars… Įdomu! Jei seimas privalo tik pritarti, tai nėra reikalo seimui ir klausytis tos ataskaitos.
    Valio generaliniam! Nuo šiol jis galės ateiti tik algos pasiimti ir tai nebūtinai – alga pati ateis į jo kišenę.

    • Gražina:

      Nesu teisininkė, bet galvoju praktiškai. O praktiškai visa eile atvejų nei prokuratūra, nei gener. prokuroras, nei teismai nesielgė teisiškai ir taikė bei tebetaiko dvigubus standartus. O kadangi juos visus sieja `viena` tiesa, tai gali skųstis, kur nori – teisybės nerasi!
      Kartais atrodo, kad jie visus sprendimus galimai žino iš anksto, lyg tai jiems būtų nurodyta.
      Paskutiniu laiku vis girdisi, kad esą yra nepagarbiai kalbama apie teismus. Ir vėl man atrodo, kad čia yra painiojamos sąvokos. Pasakyčiau taip: teismas yra kaip šventovė, kurio neimanoma įžeisti. O teisėsaugos sargai yra tokie pat mirtingi žmonės kaip ir mes visi. Todėl ir panašios nuodėmės yra nesvetimos. Negalima reikalauti pagarbos – ją reikia nusipelnyti!
      Kaip galima gerbti KT teisėjus, kurie suskubo kuo greičiausiai atstatyti atlyginimus teisėjams seimo nariams ir kitiems pinigų gaunantiems daugiau nei pakankamai, o mažiausiai uždirbantieji buvo palikti Dievo valiai. Tai kas tokius teisėjus gali gerbti? Ir kodėl niekas nesiaiškina, ar kartais jie nesupainiojo interesų? Ar galėjo jie nuspręsti algų didinimą ir teisėjams (patys sau)? Ar čia nebuvo sulaužyta priesaika rūpintis visais žmonėmis vienodai?

  2. Kažin:

    Iš “Gražinos” samprotavimų matosi, kad Konstitucijoje nustatytoje valstybės valdžių sąrangoje visiškai nesusigaudoma. Netiesa, kad prokuroro veikla nekontroliuojama. Prokuroro veiklą reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas. Pagal šį kodeksą prokuroro procesiniai nutarimai gali būti skundžiami teismui.
    Kitaip ir negali būti, nes pagal Konstituciją prokuroras vykdydamas savo funkcijas yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo.
    Kitas dalykas, kad Konstitucijoje nėra numatyta teisingumo vykdymo kontrolės ir priežiūros institucijos, kuri inspektuotų, vertintų teismų ir prokurorų procesinių veiksmų atlikimo kvalifikuotumą ir nustatyta tvarka teiktų savo išvadas Prezidentui dėl tinkamumo toliau eiti teisėjo ar prokuroro pareigas, tarp jų ir išvadą skiriant asmenis šioms pareigoms.
    Ši institucija būtų Teismo kaip konstitucinės valstybės institucijos dalis, jos vadovas ar kokių trijų asmenų taryba galėtų būti renkama Tautos tam tikros trukmės kadencijai. Tokios institucijos įvedimu valdžių pasidalinimo principas nebūtų pažeistas, o teisingumo vykdymo kokybė pagerėtų iš esmės. Beje, tokiu atveju pakaktų dvipakopės teismų sistemos.

    • pensininkas:

      Kiek supratau, Generalinio prokuroro dabar net ir prezidentė negalės atleisti, nors pastarasis ant visko dės skersą.

      • Kažin:

        Jokio skerso… Prezidentė kaip iki šiol galėjo atleisti generalinį prokurorą Seimo pritarimu, taip ir toliau galės.
        Generalinio prokuroro kadencijai pasibaigus jis yra atleidžiamas prokurorams atleisti nustatyta tvarka, t.y. be Seimo sutikimo.

    • N:

      Veiklos reglamentavimas ir kontrolė bei atskaitomybė yra skirtingi dalykai. Procesiniai nutarimai yra tik dalis prokuroro veiklos (funkcijų).
      Be to valdžių atskyrimo principas nereiškia, kad viena valdžios šakos neturėtų būti atskaitingos kitoms, ypač piliečių nerenkamos renkamoms.
      Kas dėl Konstitucinio teismo, tai jo sprendimai neturėtų būti galutiniai ir neskundžiami. Referendumo būdu jo sprendimus reikėtų leisti atšaukti. Nes dabar turime situacija, kai kažkokia nerenkama su dvasiomis bendraujanti grupė yra uzurpavusi teisingumo monopolį.

    • Nepolitikas:

      Na pirma tai nesusigaudai tu ,kaip ir Konstitucinis Teismas. Gražina parašė: „kad Generalinio prokuroro veikla“ O tu kalbi apie prokurorą. Nesusigaudai ir BPK, antai : „Pagal šį kodeksą prokuroro procesiniai nutarimai gali būti skundžiami teismui.“ Bet Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Tai nėra „kontrolės ir atsakomybės“ įstatymas. O jeigu prokuroras atsisako „baudžiamoji proceso“, arba viešo intereso ginimo? Kas jį gali priversti? Teismo sprendimas? Bet Prokuratūros įstatymas tuo nenumato. Kaip buvo su pedofilijos byla? Teismas pripažino, kad atsisakymas pareikšti įtarimus Stankūnaitei yra nepagristas. O veiksmu =0.

    • Gražina:

      `… tik įstatymo klauso`. Taigi, jeigu KLAUSO. Ar visada?

  3. Kažin:

    Toks koks yra Konstitucinis teismas, t.y. skirtas tik atitinkamų valstybės institucijų, o ne apskritai visų teisės subjektų paklausimams dėl įstatymų ir kitų teisės aktų neprieštaravimo Konstitucijai spręsti, yra privilegija valdžioms ir netgi prieštaraujanti pačios Konstitucijos 29 str. 1 d., taigi vargu, kad toks KT teisiškai apskritai yra galimas.
    Be to, ši KT teikiama privilegija yra šaliai brangiai kainuojanti. Ją puikiausiai galėtų atlikti Aukščiausiasis Teismas, kuris pagal dabartinę savo paskirtį tiesiogiai teisingumo vykdymo neatlieka, o tik formuoja teisminę praktiką.
    Visa ši spręstina Teismų valdžios problema Prezidentei Grybauskaitei neparūpo, būtini teismų sistemos pakeitimų įstatymų projektai pateikti Seimui nebuvo.

    • pritariu:

      šiandien antikonstitucinis teismas užsiima neteisėta veikla – savo pačių atlyginimų pasididinimu , kitų brangiai išlaikomų valdininkų atlyginimų kėlimu. Tai visiškas nonsensas, ir tokia , brangiai kainuojanti institucija šaliai nereikalinga .
      Reikia labai rimtai pagalvoti , kad laikas pradėti rinkti teisėjus, kaip tai yra demokratinėse šalyse.

  4. GRYBAUSKAITĖ BIJO TIESOS !!!:

    VISISKAI NETIKIU TUO ,KĄ RAŠO ŽINIASKLAIDA. Pats analizavau “Snoro” įvykių
    raidą ir peršasi tik viena išvada: valdžia savais sumetimais sunaikino
    visiškai mokų banką Snoras. Tik reikia pasiskaityti LB išvadas apie “Snoro”
    bankrotą išvakarėse…. Geriausias, mokiausias ir t.t. Staiga,
    prezidentinės lazdelės mostelėjimu į banką įkibo dresuoti Vasiliauskas ir
    Šimonytė, atėmė banką iš savininkų, paskelbė jį nacionaliniu banku.
    Atrodytų, kad planas lyg ir įvykdytas, tačau reikia mokėti nusamdytiems
    “ekspertams” iš Anglijos už pagalbą susidorojant su “Snoro” savininkais.
    Skelbiamas mokaus banko bankrotas, atsiranda milijonai mokėti Frikliams ir
    Kuperiams, nubyra ir saviems. O banko vienintelis akcininkas – Valstybė –
    kreditorių eilėje atsiduria pačioje sąrašo pradžioje. Tokios bankroto
    praktikos dar nebuvo pasaulio finansų istorijoje. Tačiau Lietuva – Marijos
    Žemė – yra stebuklų šalis, kurią gali valdyti netgi TSKP ideologė Dalia
    Grybauskaitė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *